Visame Viduržemio jūros regione žmones kankino karštis, kuris intensyvėja ir kurio trukmė ilgėja, nes regionas šyla dėl klimato kaitos. Šiemet vasarą Sicilija pasiekė nepatvirtintą naują karščiausios maksimalios temperatūros Europoje rekordą – 48,8 laipsnio Celsijaus, o Graikijoje per tris dešimtmečius prasčiausia karščio banga sukėlė miškų gaisrus Atėnų pakraščiuose.
Pagal Eurostato duomenis, temperatūros pikas, įvykęs birželio mėnesį, o vėliau kankinęs nuo paskutinės liepos savaitės iki rugpjūčio vidurio, sutapo su regiono šalyse užregistruotu mirčių skaičiaus šuoliu, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu.
Graikijoje nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio užregistruota daugiau nei 2 300 perteklinių mirčių, neįskaitant registruotų mirčių nuo koronaviruso, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Vien per pirmąją rugpjūčio savaitę užfiksuota apie 1 400 perteklinių mirčių.
Kitose Viduržemio jūros baseino dalyse pastebėta panašiai nerimą kelianti tendencija. Mirtingumas Prancūzijoje pasiekė aukščiausią tašką rugpjūčio viduryje – per dvi savaites mirė maždaug 1500 daugiau žmonių nei vidutiniškai mirė 2016–2020 m.
Italija užfiksavo keletą mirtingumo pikų vasaros mėnesiais – blogiausias buvo birželio pabaigoje, kai per vieną savaitę užregistruota daugiau nei 900 perteklinių mirčių, palyginti su pastarojo meto vidurkiu.
„Susidarėme aiškų vaizdą, – sakė Lazio regioninės sveikatos tarnybos epidemiologė Paola Michelozzi, atlikusi tolesnę analizę, siekiant tiesiogiai susieti mirtis Italijoje su didžiuliu karščiu. – Šis perteklius tikrai atsirado dėl karščio bangų.“ Pasak jos, Italijoje poveikis ypač jaučiamas pietiniuose miestuose.
P. Michelozzi analizė taip pat atmetė COVID-19 kaip galimo Italijoje užregistruoto perteklinio mirtingumo padidėjimo paaiškinimą. „Mes įvertinome ryšį tarp mirčių ir temperatūros, o tai yra vienintelis būdas [matuoti su karščiu susijusį mirtingumą], – sakė ji. – Nors žvelgiant vien į perteklinį mirčių skaičių, mes negauname jokios informacijos apie galimą priežastį, žvelgiant į ryšį [tarp karščio ir mirčių] tikrai gauname“.
Vasarą Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje mirčių nuo koronaviruso rodikliai buvo palyginti žemi. Ispanijoje per karščius padaugėjo mirčių, tačiau vaizdą apsunkino mirtinų infekcijų banga.
Dėl karščio bangų padaugėja priėmimų į ligonines. Hospitalizacijos priežastys įvairios – šilumos smūgiai, dehidratacija, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, taip pat psichinės sveikatos problemos ir nelaimingi atsitikimai, kurie dažniau pasitaiko vasaros mėnesiais, pavyzdžiui, skendimas ir apsinuodijimas maistu.
Tačiau nors karštis greičiausiai lėmė išaugusį mirtingumą šalyse už Italijos ribų, ekspertai perspėjo, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kiek žmonių mirė dėl pakilusios temperatūros.
„Tai didelis šuolis, tačiau duomenys turi būti tinkamai išanalizuoti, kad būtų galima saugiai įvertinti“, – sakė Graikijos atstovas klimato kaitai Europoje Christosas Zerefosas.
„Jei paklausite manęs iš pirmo žvilgsnio, ar tai susiję? Sakyčiau tikrai, nes šiais metais niekas taip nepasikeitė, kad pateisintų tą skirtumą, – sakė Europos aplinkos agentūros aplinkos ir sveikatos ekspertas Gerardo Sanchezas Martinezas, remdamasis viso baseino duomenimis. – Tačiau būdamas mokslininkas negaliu to pasakyti iki tikrosios laiko eilučių analizės.
Jis taip pat perspėjo, kad mirčių, kurias sukelia „šilumos išsekimas“, kurios įvyksta karščio bangos metu arba iškart po jos, iš tikrųjų yra mažuma. Dauguma su karščiu susijusių mirčių įvyksta po kelių savaičių ir mėnesių, nes aukšta temperatūra paaštrina ankstesnes sveikatos problemas ir susilpnina organizmo imuninę sistemą.
„Tai sudėtinga situacija, – sakė G. S. Martinezas. – Tačiau, kaip matome, kasmet vykstantys mirtingumo šuoliai yra tikrojo mirtingumo ledkalnio viršūnė.“
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pranešė, kad „drėgnos lemputės temperatūra“ – matas, kuris atsižvelgia ir į šilumą, ir į drėgmę – Europos vasaromis jau pakilo. Drėgnos lemputės temperatūra padeda įvertinti aukštų temperatūrų poveikį žmonių sveikatai, nes orui įkaistant ir drėgnėjant, organizmas prasčiau atvėsta prakaituodamas.
Pasaulis atšilo maždaug 1 laipsniu Celsijaus, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Remiantis ES tyrimais, esant 1,5 laipsnio temperatūrai, kuri, kaip tikimasi, per ateinančius du dešimtmečius bus peržengta, maždaug kas penktas Europos gyventojas kiekvienais metais patirs ekstremalią ir mirtiną karščio bangą.
„Jei mokslininkų modeliai bus patvirtinti ir nieko nebus daroma, po 40–50 metų turėsime Šiaurės Afrikos klimatą, kuris yra daug blogesnis sveikatai nei švelnus Viduržemio jūros klimatas“, – sakė aplinkosaugininkas ir buvęs Atėnų observatorijos Aplinkos instituto direktorius Michalis Petrakis.
„Tai jau ne išimtis, tai vyksta beveik kiekvieną vasarą. Ir to bus vis daugiau“, – sakė G. S. Martinezas.
