Perkopė antrojo dešimtmečio slenkstį
Paminėjusi lietuviškojo automobilių maratono gyvavimo pirmąjį dešimtmetį, 1000 km lenktynes rengianti bendrovė „Promo Sportas“ kibo į pasirengimo darbus kitų metų varžyboms. Joms neatsitiktinai teikta daug reikšmės, nes 2010-ųjų lenktynės, vienuoliktosios jų istorijoje, turėjo tapti ne mažiau skambiu renginio, pradėsiančio antrąjį jo gyvavimo dešimtmetį, akordu.
„Kartu su visais sportininkais ir partneriais nuoširdžiai džiaugiamės, kad per palyginti trumpą laiką 1000 km lenktynės išsikovojo išskirtinę vietą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, - renginio parade Palangos Vytauto gatvėje sakė pagrindinis jo organizatorius Darius Jonušis. - Varžybų vardas vis dažniau skamba ir pasaulyje, todėl pradėdami antrąjį jų dešimtmetį esame kupini ryžto puoselėti ir turtinti tradicijas, suteikdami joms vis naujų, patrauklesnių spalvų“.
Tarsi atsiliepdamos į organizatorių kvietimą, prie 2010 m „Omnitel 1000 km lenktynių“ starto linijos išsirikiavo 42 komandos, kurių sudėtyje buvo 141 sportininkas šešių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos.
Karštis svilino ne tik asfaltą
Pirmosios antrąjį renginio dešimtmetį ženklinusios 1000 km lenktynės įsiminė kaip itin karštos. Ne vien dėl labai aštrios kovos trasoje, bet ir tiesiogine prasme. Kai kvalifikacines varžybas įveikusios komandos išsirikiavo lenktynių atidarymui ir iškart po jo sekusiam startui, Palangoje svilino 32,2 laipsnių karštis.
Tačiau saulė dar nebuvo pasiekusi zenito. Varžyboms įpusėjus oro temperatūra šoktelėjo iki prie žemės lenkiančio 35 laipsnių Celsijaus karščio. Kur kas didesne kaitra alsavo asfaltas.
Tai visų laikų lenktynių, iki šiol nepagerintas rekordas, nors ne visiems jis buvo malonus.
Gelbėjosi kaip kas išmanė
Lenktynes stebėję žiūrovai spėliojo, kiek ekipų anksčiau laiko sudės ginklus dėl išėjusių iš rikiuotės automobilio aušinimo sistemų?
Tačiau tokių buvo gerokai mažiau, nei prognozuota. Visgi karštis visgi įnešė korektyvų. Įpusėjus varžyboms į penktąją vietą smuktelėjo lenkai - „Fuchs MP Sport Star Moto“ komanda su „Ferrari 430 GT3 Scuderia“. Mat garažuose teko ilgokai vėsinti perkaitusius bolido agregatus.
„Padvaiskas ir Ko“ ekipos mechanikai irgi bandė gelbėti dėl karščio didžiulius krūvius patiriančios „Toyota Supra“ aušinimo sistemą, tačiau jie vieninteliai po 249 ratų dėl šios priežasties buvo priversti sudėti ginklus.
„Organizatoriams nedvejodamas skirčiau dešimt balų, jei sugebėtų jie parinkti dieną, kai oro temperatūra dešimčia laipsnių žemesnė“, - juokavo kiek pavargęs, tačiau gerai nusiteikęs pirmosios „Varovo“ ekipos lenktynininkas, žurnalistas Renaldas Gabartas. Jam tai buvo septintosios lenktynės ir iš kurių tik du kartus nebuvo pavykę užkopti ant podiumo.
„Pirmąsias 40 minučių dar ištveri, o paskui nejučiom pradedi dirsčioti į laikrodį, kiek gi dar liko iki vairuotojų kaitos? Kartą ištroškęs siurbtelėjau vandens ir vos nenusvilau. Karštas kaip ką tik užplikyta arbata“, - įspūdžiais apie potyrius dalijosi Renaldas. Karšta buvo ne tik bolido viduje. Renginio techninis personalas, nuo kaitros gelbėdamas žurnalistus, buvo priverstas pakelti abu spaudos centro palapinės skliautus...
Beje, tais metais spaudos centre dirbo 109 žurnalistai iš 7 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Belgijos. Lenktynėse patikrintos technologijos
Prieš pagrindinių, 1000 km. lenktynių startą šeštadienio rytą finišavo dar vienos unikalios lenktynės, prasidėjusios penktadienio vakarą ir trukusios visą naktį, ištisas 12 valandų.
„Tai buvo unikali galimybė išbandyti ir praktiškai įsitikinti ne tik įprasto dyzelinio ir naujausiomis „BlueMotion“ technologijomis aprūpinto variklių kuro sąnaudomis, bet ir jų įtaka greičiui, o ypač - spurtui, kas automobilių sporte labai svarbu“, - kalbėjo jungtinei penkių sportininkų komandai, pakaitomis vairavusiai „Volkswagen Tiguan“, vadovavęs „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Jis iškėlė du plakatus – 5,5 ir 4,7 litro 100 kilometrų. Tai reiškia, kad įprastu dyzeliniu varikliu varomas automobilis, važiuodamas trasa 80-90 km/val. greičiu, 100 kilometrų sudegino 5,5 litro dyzelino, o su „BlueMotion“ technologijomis – vos 4,7 litro.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Auto Group Baltic SE” vadovas Jari Kohonenas pabrėžė, jog tokie bandymai lenktyninėje trasoje Baltijos šalyse atlikti pirmą kartą ir kad jie praktiškai įrodė progresyviausiųjų technologijų gyvybingumą.
Antroji istorinių jaunystė
Pirmąjį tiltelį į antrąjį renginio dešimtmetį paklojusios vienuoliktosios 1000 km lenktynės susirinkusius džiugino ir kitomis premjeromis.
Prieš lenktynių atidarymą pirmą kartą jų istorijoje sportininkus ir žiūrovus sveikino šalies karinės oro pajėgos, privertusios užversti galvas aukštyn. Virš trasos kelis kartus dangų perskrodė karinis naikintuvas-daugiafunkcinis lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA, pilotuojamas Mariaus Matulaičio. Parodomąjį skridimą jis dedikavo Lietuvos legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 77-osioms metinėms.
Ne tik vietinius, bet ir daugelį svečių iš užsienio žavėjo ne tik mažųjų lankytojų simpatijų nusipelnęs saugaus eismo skatinimo kompleksas, pasipildęs nauju turiniu, gausybės žiūrovų susilaukusios „drag“ varžybos ir daugelis kitų įdomių ir prasmingų renginių.
„Drag“ (traukos) lenktynes vainikavo Aivaro Štiklelio su specialios konstrukcijos BMW 325, kurio variklis išvysto net 850 AG, pasiektas galiniais ratais varomų automobilių greičio rekordas. Aivaras ¼ mylios (402,366 metro) asfalto danga besidriekiančią distanciją su ilga stabdymo zona įveikė per 9,80 sek. ir pagerino savo ankstesnįjį 9,92 sek. rekordą.
Dėmesio susilaukė ir pirmą kartą 1000 km lenktynėse surengtos istorinių, senesnių nei 25 metų nuo gamybos pradžios automobilių lenktynės, kuriose dalyvavo 15 keturračių, o jų vairuotojai varžėsi toje pačioje trasoje 12 ratų varžybose.
Jas laimėjo svečias iš Didžiosios Britanijos Andrew Holandas su „Ford Cosworth“. Seniausią, 1974 metais pagamintą AZLK M-412 („Moskvich“) šiose lenktynėse vairavo net 11 metų jaunesnis, nei jo automobilis, „Garvitas Racing“ komandos narys Povilas Petrulis.
Dėl pergalės – 9 val. trukusi kova
Nors lenktynininkus vargino karštis, tačiau varžyboms skirto 10 val. laiko limito neprireikė.
Pagrindinį prizą į Belgiją išsivežusios „KS Motorsport“ sportininkai Steve Vanbellingen, Ward Sluys ir Benny Smets, vairavę „BMW Silhouette“, visą 1000 km distanciją įveikė per 9 val. 3 min. 00,393 sek. Tai antras pagal lenktynių trukmę rezultatas.
Trumpiausiai lenktynės vyko antraisiais jų gyvavimo metais - 2001-aisiais, kai nugalėtojai finišo liniją kirto nuo starto prabėgus 8 val. 52 min.
Lygiai tiek pat ratų - 334 - nuvažiavo ir antrieji prizininkai – „Oktanas racing“ sportininkai Nemunas bei Nerijus Dagiliai ir Robertas Kupčikas, vairavę „Porsche 997 GT3“ automobilį, tačiau nuo nugalėtojų lietuviai atsiliko 1 min. 33,432 sek.
Trečiąją vietą iškovojo Lenkijos „Fuchs MP Sport Star Moto“ ekipos atstovai Maciejus Marcinkewizcius, Maciejus Stanco ir Pawelas Potockis, su „Ferrari 430 GT3 Scuderia“ nugalėtojams pralaimėję net 15 ratų.
Greičiausiai – per 1 min. 21,032 sek. – vieną ratą lenktynių metu nuvažiavo „Oktanas racing“ ekipos narys R. Kupčikas (vidutinis greitis – 133,014 km/val.). Šis pasiekimas užfiksuotas varžyboms artėjant prie pabaigos, kai trasoje tarp būsimųjų nugalėtojų ir antrųjų prizininkų virė nuožmiausia kova.
Aidėjo sutartinis „ačiū“
Nors ir vakare buvo tvanku, tačiau žiūrovų minios nesiskirstė iki pat paskutiniojo akordo. Ir ne be reikalo. Lenktynių finišas ir renginį vainikavęs koncertas, kurį tiesiogiai transliavo LNK, tapo tos dienos labiausiai žiūrima visų šalies televizijų laida. Retai tenka girdėti, kad minia sutartinai skanduotų „ačiū“. Renginio pabaigoje būtent tokia padėka iš daugiatūkstantinės publikos lūpų aidėjo jo organizatoriams, talkininkams ir visiems 2010 m vykusių vienuoliktųjų 1000 km lenktynių dalyviams.
