Šiaulietis Bronius kasdien skuba prie artimųjų kapų. Vyriškis čia rytą vakarą važiuoja laistyti ant kapų pražydusių gėlių, mat vos nepalaisto, gėlės tuoj pat vysta – jas alina neištveriamas karštis. Štai vakar laistytos, šiandien jos jau apvytę. Nepaliesi – rytoj teks išrauti.
„Brangiai perki gėles, tai turi kasdien lieti, nuvys, kas dieną laistau, taip kiekvieną dieną, noriu, kad gėlės išsilaikytų, daug sumokėjau“, – sako vyras.
Bronius ne šiaip nuogąstauja dėl dekoratyvinių augalų. Aplinkui štai, matyt, kelias dienas nelaistyti augalėliai. Saulė juos išdžiovino visiškai, dėl drėgmės trūkumo gėlės nebeatsigauna ir per vėsesnę naktį. Kita šiaulietė apgailestauja, kad nerado laiko dažniau palaistyti gėlių kapuose. Štai visas triūsas sodinant gėles nuėjo perniek jų vos porą dienų nepalaisčius per karščius.
„Čia dalis mano kaltės, nes nebuvau. Dabar to ir tikėjausi, vaizdas žiauriai nekoks, reikės persodinti. Nepaliejau ir turiu rezultatą“, – sako.
Visiškai gėlės išdžiuvo kone ant kas trečio kapo. Ypač ten, kur medžių pavėsio nėra. Kapų lankyti atėję žmonės sako, reikia viską atsodinti.
Botanikos specialistas irgi kitos išeities nemato, jis teigia, kad saulei nudeginus ir sausrai išdžiovinus dekoratyvinius augalus, jų atgaivinti greičiausiai nepavyks. Tikrai teks atsodinti. Tik kapų ar žaliųjų plotų puošybai jau geriau pasirinkus kaitrai ir sausrai gerokai atsparesnius augalus, mat karštų dienų dar bus.
„Neblogos gėlės nuo senų laikų yra serenčiai. Jie atrodo puikiai, tai klasikinė kapinių gėlė, kuri nuo senų laikų sodinama, auginama, nes labai nereikli“, – teigia Šiaulių botanikos sodo vadovas Martynas Kazlauskas.
Botaniko patarimų verta paklausyti – štai tikrai matyti, kad serenčiai, perkūnropės net nelaistomos laikosi ir kaitriausioje atokaitoje. Dar vienas augalo atsparumo sausrai požymis – mėsingi ir plaukuoti lapai – tokių gėlių irgi yra – kaitra nebaisi vilnotajai notrai, ji lyg vilnų pūkais aplipusi – ir graži, ir atspari, kasdien nepaliejus, nenuvysta.
Kitas botaniko patarimas tiks daržininkams. Augalus geriausiai lieti kol nekepina karštis ir ne dažniau, o gausiau. Žemės plotelius užberti drėgmę sulaikančiomis medžiagomis – jos paprastos ir lengvai gaunamos.
„Tik paliejus reikia žemę išpurenti. Ir padeda mulčiavimas bet kokiom medžiagom, kurios nėra rūgščios, na, kad ir šiaudai tinka – sulaiko dirvožemyje drėgmę“, – teigia M. Kazlauskas.
Štai botanikos sode taip prižiūrimi net per didžiausią kaitrą ir sausrą puikiausiai veši augalai – mulčiuotos pomidorų vagos bei gėlynai. O štai didysis svogūnas nuo kaitros ginasi ir pats – jam drėgmę kaupti padeda mėsingi svogūnlaiškiai. O kaip senovėje žmonės gelbėjo gėlių darželius nuo kaitros ir sausros? Štai botanikos sode juos atkartojus matyti, kad augalus reikia sodinti išmaningai – lepesnius įkurdinti aukštesniųjų pavėsyje. Bet laistyti reikia visus. Geriausia vakare, kaitrai atlėgus, gausiai palieti, kad drėgmė giliau žemėje išsilaikytų per dieną.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
