Lietuvoje per 2002 metus išauginta daugiau kaip 2 tūkst. tonų karpių, iš kurių maždaug trečdalis eksportuojama į Latviją, Lenkiją, Švediją. Labiausiai paklausūs yra stambūs, sveriantys 1-1,5 kg veidrodiniai bei plikieji karpiai.
Nacionalinės aguakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Andriuškevičius sako, kad šiuo metu prekines tvenkinių žuvis augina 19 bendrovių ir apie pusšimtis ūkininkų, šalyje yra 10 tūkst. 500 ha pramoninių žuvininkystės tvenkinių.
Neblogai verčiasi gana senas žuvų auginimo tradicijas turinčios uždarosios akcinės bendrovės “Raseinių žuvininkystė”, “Kintai”, “Vasaknos”, “Šilo pavėžupys”, “Daugų žuvis”, “Šventjonis”. Šių bendrovių tvenkiniuose kasmet išauginama nuo 300 iki 500 tonų karpių, peledžių, kitokios verslinės žuvies.
Pasak V. Andriuškevičiaus, bendrovės įstengia įžuvinti tik trečdalį tvenkinių, stokoja lėšų įrengimų modernizacijai, vandens telkinių priežiūrai. Kai kurios bendrovės rengia verslo projektus ir tikisi gauti Europos Sąjungos paramos programos SAPARD lėšų.
Žuvininkystės ūkiams opi ir žuvies realizacijos problema. Mat sumažinus PVM mėsai, ji gana smarkiai atpigo, o žuviai palikta anksčiau galiojusi tvarka. Tad dabar žuvies kaina pasidarė didesnė negu mėsos, o pigiau negu 6,90 Lt už kilogramą žvejams karpių parduoti nepasimoka.
Beje, karpių auginimas Europos šalyse mažėja, tačiau daugėja lašišinių žuvų ištekliai. Lietuvoje karpių auginimas ir realizavimas, palyginti 2002 metus su 2001-aisiais, sumažėjo maždaug pusantro karto. Panaši padėtis yra ir Vakarų Europos šalyse. Tvenkiniuose vis daugiau auginama lydekų, starkių, peledžių ir kitų vertingų žuvų.
ELTA
