Sveikindama visus su šv. Kalėdomis, Karolina atvirai papasakoja apie savas šventes ir tradicijas.
- Kokiomis emocijomis prisimenate šventes vaikystėje? Koks įvykis, dovana ar prisiminimas ryškiausiai iškyla atmintyje?
- Kalėdos visada buvo ir yra mano pati mylimiausia šventė ir metų laikas. Kaip aš sakau, esu tikras Kalėdų žmogus. Kas mane pažįsta, žino, kad visą gruodžio mėnesį esu kaip koks elfas, noriu 100 proc. išgyventi visą pasiruošimo laikotarpį.
Esu geros nuotaikos, dievinu papuošimus, eglutes, kalėdinę muziką ir viską, kas susiję su šia švente. Galbūt nuo vaikystės man šią meilę tėvai ir įskiepijo, nes Kalėdas pamenu kaip kažką stebuklingo.
- Gražiausias atsiminimas?
- Kasmet su šeima sukuriame vis naują gražiausią atsiminimą. Bet labai gerai pamenu tą jausmą vaikystėje, kai atsikeli ryte (visad, kaip tyčia, būtent Kalėdų rytą kalnai sniego iš niekur nieko atsirasdavo) ir su broliu bėgdavome žiūrėti, ar yra dovanų prie eglutės, o tada šokdavome pas tėvus į lovą žadinti jų ir pranešti žinios, kad Kalėdų Senelis jau padėjo dovanas.
- Ar turite išskirtinių kalėdinių tradicijų?
- Viena svarbiausių tradicijų mūsų šeimoje yra eglutės puošimas pirmąjį gruodžio sekmadienį. Pasileidžiame kalėdinę muziką, apsirengiame „kalėdiškai“ ir visi kartu puošiame didelę eglę, po to vakarieniaujame. Mama eglutės puošimo vakarą dažniausiai pagamina kažką ypatingesnio, kaip, pavyzdžiui, lazaniją.
Kai buvau mažesnė, su broliu kasmet rašydavome laiškus, Kalėdų Seneliui piešdavome atvirutes – tai buvo labai svarbi pasiruošimo šventėms dalis. Laiškus seneliui padėdavome ant palangės, kartu su stikline pieno ir sausainių, kad Kalėdų Senis naktį pasiimtų. Ryte pienas visada būdavo išgertas, o iš sausainio būdavo likę trupiniai (juokiasi).
- Ar pati prisidedate prie patiekalų gamybos?
- Kiek įmanoma stengiuosi mamai padėti (šypsosi).
- Ar laikotės tradicinių lietuviškų Kūčių ir Kalėdų tradicijų? O gal viską miksuojate su itališkomis tradicijomis?
- Per Kūčias linkstame labiau prie lietuviškų tradicijų: visada valgome 12 patiekalų (to italai nedaro), nevalgome mėsos.
- Kaip šiais metais planuojate švęsti šventes? Ar turite nuolatinę vietą, kur tiksitės? Veiklą, kurią kiekvienais metais darote?
- Kūčias kasmet praleidžiame su šeima Vilniuje arba skrendame į Italiją, pas močiutę. Šiais metais nusprendėme likti Lietuvoje, o prie mūsų šeimos prisijungs pusbroliai iš Italijos su savo antromis pusėmis. Pirmąją Kalėdų dieną dažnai kviečiame draugus pasisvečiuoti, tačiau šiais metais 25-ą dieną leidome gyvai žiūrint „X Faktorių“.
Naujuosius metus iki 16 metų švenčiau su tėvais, bet dabar tradicijos šiek tiek pasikeitė. Tėvai dažniausiai švenčia su draugais, o aš – su savais. Kartu su antra puse dažniausiai dalyvaujame visokiuose teminiuose vakarėliuose.
Smagu, kad broliui šiais metais suėjo 17-ką, tad jis taip pat švęs su draugais. Visgi šiems metams susiplanavome vykti į Londoną, kur su mylimuoju ir dar diena pora sutiksime Naujuosius,
- Ar daug dėmesio skiriate dovanoms?
- Dovanojimas man taip pat daug reiškia. Visada buvau žmogus, kuriam maloniau duoti nei gauti. Nesuprantu žmonių, kuriems dovanų ieškojimo maratonas yra kančia ir vargas, aš esu kūrybingas žmogus, todėl man tai mėgstamiausia dalis.
Jau nuo 12 metų taupydavau pinigus, kad tėvams ir broliui nupirkčiau kalėdines dovanas. Nors dažnai ir nepataikydavau. Pavyzdžiui, esu nupirkusi tėčiui ryškiai rožinį kaklaraištį, kurio jis gyvenime nėra užsidėjęs (juokiasi).
Man svarbu parodyti, kad aš pasistengiau pradžiuginti žmogų ir parodyti, kad man rūpi. Dabar taip pat mėnesį prieš šventes (ar daugiau) pradedu taupyti ir stengiuosi nustebinti giminę, draugus ir kuo daugiau mylimų žmonių.
