Raimundas Karoblis neišsklaidė įtarimų, kad, skiriant karinės žvalgybos vadovą, sulaukė prezidento Gitano Nausėdos spaudimo, tačiau visų aplinkybių neatskleidžia. Prezidento patarėjas sako, kad viskas panašu į sąmokslo teorijas, kurios kenkia valstybei.
Iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdęs nurodymą politiškai atšalti, R. Karoblis feisbuke demonstruoja, kad tą ir daro – dviračiu mina ne vieną dešimtį kilometrų, nors už lango spaudžia šaltis. Atvėsti jis bandė ir šiandien prieš vizitą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, į kurį taip pat atriedėjo dviračiu. O jis iškviestas paaiškinti karinės žvalgybos vadovo skyrimą.
Joje skelbiama, kad nors tą daro ministras, tačiau galėjo kištis ir prezidentas – neva Nausėda siūlė Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio bičiulį Saulių Guzevičių, o R. Karoblis rinkosi dabartinį departamento vadovą Elegijų Paulavičių.
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi būtent mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas“, – sako buvęs Krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Politikai ieško patvirtinimo kai kurių žurnalistų išsakytai versijai, kad R. Karobliui nenusileidus, G. Nausėda galėjo jam keršyti – liepti politiškai atšalti. Manoma, kad todėl prezidentas ir nepaskyrė buvusio ministro ambasadoriumi Europos Sąjungoje.
„Vertiname tai, kaip tam tikrą sąmokslo galbūt netgi teoriją, šituos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai“, – pasakoja G. Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius.
Karoblis neslepia, kad procese kalbėjosi ir su Prezidentu, ir Vyriausybės vadovu ir Seimo komiteto pirmininku. Bet konkrečių detalių atskleisti negali.
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Ne, palaukit, aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir tikrai mano ribos yra komentuoti, ta prasme, daug sisteminių klausimų, aš jas atsakiau Seimo komitetui“, – teigia R. Karoblis.
„Galiu patvirtinti, kad tikrai nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą, kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus ir šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras žalos darymas šitų klausimų eskalavimas“, – kalbėjo D. Kuliešius.
„Būdamas ministras pirmininkas, procesuose plačiau dalyvavau, tai tikrai tuo metu, kai buvau premjeras, man nesusidarė įspūdis, kad prezidentas kažką tai daro“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.
Kaip aiškina vienas iš Konstitucijos kūrėjų, profesorius Vytautas Sinkevičius, G. Nausėda, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi teisę domėtis karinės žvalgybos vadovo skyrimu.
„Konstitucija nedraudžia prezidentui dalyvauti tame procese. Viskas priklauso tik, kokia forma yra dalyvaujama ir ar nėra peržengiamos tos ribos, kai bandoma priversti ministrą priimti sprendimą, kuris yra priimtinas prezidentui, bet nėra priimtinas ministrui. Tai tokiu atveju mes kalbėtume, kad galbūt prezidentas jau viršija savo įgaliojimus“, – pasakoja konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
Dabar Seimo komitetas nusprendė keisti departamento vadovo skyrimo tvarką.
„Kažkokių kišimųsi, intervencijų, kurios pažeistų įstatymus, tikrai nepamatėme, nefiksavome <...> norėtųsi, kad tas procesas būtų aiškesnis. Krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų demokratiškesnis“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pastaruoju metu trintis tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių išaugusi. Abi pusės konkuruoja pandemijos valdymo ir gyventojų skiepijimo klausimais, konservatorių žmonės jau pradėjo viešai kalbėti, kad G. Nausėdai derėtų perleisti atstovavimą Lietuvai Briuselyje. Vietoje prezidento galėtų atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Svarstoma, kad ir Seimo komiteto domėjimasis G. Nausėdos ir R. Karoblio santykiais gali būti platesnė prezidento ir konservatorių kova dėl galios.
„Jeigu jis būtų kaip nors reikliai, ultimatyviai pareikalavęs ir sakęs tik šitą žmogų skirkit ir prastūmęs savo žmogų, tai tada jau galėtum reikšti nepasitenkinimą, kad jis uzurpuoja teises, kurias turi Krašto apsaugos ministras. Bet jeigu jis tik reiškia savo nuomonę ir daro pasiūlymus, tai čia visiškai natūralu, neturėtų būti abejingas, kai skiriami atsakingi asmenys“, – kalbėjo politologas Kęstutis Girnius.
Pats R. Karoblis sako nežinantis, ar būtent dėl šios situacijos jis buvo nepaskirtas ambasadoriumi.
