Interviu su žurnaliste Natalija Rodikova žinoma dainininkė papasakojo apie savo išvaizdą, vaikų auklėjimą ir savo pačios vaikystę, kurios ne vienerius metus praleido Lietuvoje.
Interviu moteris kalbėjo ne tik apie savo grožio ritualus, bet ir prabilo apie kompleksus: „Su amžiumi išmoksti, kaip rengtis, dažytis, kokią šukuoseną pasirinkti. Dabar kartais žiūriu į savo senas nuotraukas ir galvoju, kokių kompleksų esu turėjusi.
Turiu nemažus patamsėjimus po akimis, kuriuos dažnai uždažydavau baltais akių šešėliais“, – pasakojo K. Orbakaitė ir tikino, jog su kompleksais susigyventi išmoko tik besirūpindama savimi.
Kalbėdama apie grožio procedūras, kurias tikina labai mėgstanti ir daranti pačias įvairiausias, moteris pabrėžė, jog svarbiausia yra ne tai, ką darai savo odai, o tikėjimas, kad procedūra suveiks:
„Pagrindinis dalykas – tikėti. Kaip tai vadinasi, placebo efektas? Turi būti užtikrintas, kad viską darai taip, kaip turi būti, ir tada viskas pavyksta“.
Kalbėdama apie motinystę, Kristina Orbakaitė juokauja – vaikai jai sako, kad jai viskas pavyko gerai. Dainininkė atskleidė, turėjusi paaukoti ir dalį karjeros sprendimų, kad galėtų daugiau laiko skirti vaikams.
„Negaliu sakyti, kad jie užaugo be manęs, bandžiau jiems skirti kiek galima daugiau savo laiko. Augindama Klaudiją specialiai sutrumpinau savo koncertų turą. Vaikai auga greitai, o aš norėjau pasimėgauti tuo laikotarpiu, jos vaikyste, pirmaisiais žodžiais ir žingsniais.
Ir vis tiek man atrodo, kad ji užaugo greičiau nei berniukai. Bum, viskas, kovą jai sukanka dešimt metų“, – tikino K. Orbakaitė ir atskleidė, jog dukra auga itin stipraus charakterio.
Prakalbusi apie paauglės dukros auklėjimą, K. Orbakaitė atskleidė, jog su dukra stengiasi daug bendrauti, rodyti jai švelnumą, mergaitė ypač gerai sutaria su tėčiu – jis nepaleidžia jos iš rankų.
Moteris tikino, esanti griežtesnė už savo vyrą ir prisiminė griežtą savo močiutės ir mamos Alos Pugačiovos auklėjimą: „Močiutė buvo griežta. Visada turėjau papildomų pamokų – anglų kalbos, muzikos, lankiau teatrą. Užaugau suprasdama, jog viskas turi būti laiku, turiu stiprų pareigos jausmą.
Tėvai man įskiepijo stiprų atsakomybės jausmą, kartais dėl jo negaliu net atsipalaiduoti. Tai neleidžia pasiduoti. Kas benutiktų, visada tikiu, kad viskas yra išsprendžiama ir sutvarkoma, tikiu angelu sargu, kuris visada man padės. Dažnai tai padeda ištverti sunkumus“.
Kristina Orbakaitė atskleidė, jog jos darboholiška prigimtis ir atsakomybės jausmas persidavė ir jos vaikams – sūnūs jau supranta, kad nors mamos vaikystėje dažnai nematė, ji darė tai, kas jai patiko – ir dabar patys stengiasi nesėdėti vietoje.
