Apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį portalui tv3.lt pasakojo Alytaus ukrainiečių registracijos centro vadovas ir nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė. Abu jie pranašavo, kad atvykėlių srautai tik augs.
Alytuje – daugiausiai motinos su vaikais, jų akyse kaupiasi ašaros
Praeitą penktadienį Alytuje duris atvėrė ukrainiečių registracijos centras, kuriam vadovauja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Mantas Struckas.
Portalas tv3.lt teiravosi, kokia padėtis ukrainiečių registracijos centre vyrauja po savaitgalio. M. Struckas komentavo, kad atvykėlių srautai pamažu auga.
„Srautų intensyvumą matome nuo sekmadienio. Tądien turėjome 28 žmones, kurie kreipėsi į centrą, pirmadienį iki 15 val. turėjome 30 žmonių. Pastebime, kad srautai po truputį auga“, – tv3.lt sakė jis.
Centre daugiausiai apsistoja moterys su vaikais, o vyrų itin nedaug. Pirmadienio duomenimis, centre apgyvendinti vos 2 ukrainiečiai vyrai. Pabėgėlių amžius įvairus: yra tiek vyresnių, tiek vidutinio amžiaus atvykėlių, akcentavo M. Struckas.
Paklaustas apie atvykusių ukrainiečių nuotaiką, pašnekovas neslėpė, kad jie prislėgti. „Patys tikriausiai visi suprantame, kad tos nuotaikos liūdnos ir žmonės bėga nuo karo. Matome ir ašaras akyse“, – sakė M. Struckas.
Centre išbūna iki 3 parų
Ukrainiečiai gali apsistoti centre iki 72 valandų, kol jiems bus rastas būstas Lietuvoje. Kol vyksta gyvenamosios vietos paieška, dokumentų tvarkymas, ukrainiečiams centre teikiami maisto daviniai, specialūs gultai miegui.
„Centro darbas tam ir skirtas, kad asmenims, atvykusiems karo pabėgėliams, kurie neturi, kur gyventi Lietuvoje, mes surandame gyvenamąjį plotą. Atliekamos centre visos migracinės procedūros ir žmogui suteikiame laikinas patalpas, kol jam bus surastas būstas ir jis bus nukreiptas į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – centro veiklą apibūdino M. Struckas.
Pabėgėliai gali būti apgyvendinami savivaldybės suteiktose patalpose arba gyventojų savanoriškai skiriamuose būstuose. Pavyzdžiui, platformoje „Stiprūs kartu“ tūkstančiai lietuvių sutinka teikti gyvenamąjį plotą ukrainiečiams.
„Pas mus į centrą kiek buvo besikreipiančių asmenų, tai tik 1 šeimai Kaune suradome gyvenamąjį plotą. O visi kiti turėjo, kur gyventi, tiesiog atvyko į centrą susitvarkyti migracinių procedūrų“, – teigė pašnekovas.
Šiuo metu ukrainiečių priėmimo centre užtenka darbuotojų ir savanorių pajėgų. Iš viso čia įrengta 50 darbo vietų Migracijos departamento specialistams.
Per 300 ukrainiečių jau Lietuvoje, kai kurie prašo išduoti vizas
Alytaus ukrainiečių registracijos centras nebūtinai turi būti pirmoji pabėgėlių stotelė. Ukrainiečiai, jau žinantys, kur apsigyventi, gali vykti tiesiai į Lietuvos savivaldybes ir ten apsilankyti Migracijos departamento skyriuje.
„Atvykę ukrainiečiai turi užsiregistruoti Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, o tie, kurie neturi, kur apsistoti – Alytuje įsteigtame registracijos centre, kur jie apgyvendinami trims paroms, gauna maisto davinius, būtinąją medicinos pagalbą, reikalingą informaciją. Ukrainiečiai gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu arba nacionalinę vizą“, – tv3.lt komentavo Loreta Tumalavičienė, Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Kaip nurodo Migracijos departamentas, nuo praėjusio penktadienio iki antradienio 11 val. ryto Lietuvoje užsiregistruota 315 ukrainiečių.
Šiuo metu ukrainiečiai daugiausiai teikia prašymus leidimui laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, keletas kreipėsi dėl nacionalinės vizos, papildė L. Tumalavičienė.
Primenama, kad Ukrainos piliečiai, kurie turi biometrinius užsienio pasus, gali būti Lietuvoje iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį be jokių papildomų formalumų.
„Turėdami anksčiau minėtus dokumentus (nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi), ukrainiečiai gali gyventi ir dirbti Lietuvoje be leidimo dirbti“, – teigė Migracijos departamento specialistė.
Prognozė aiški: vaikų iš Ukrainos tik daugės
Portalas tv3.lt domėjosi ir nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų situacija. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė atskleidė, kad ukrainiečių vaikų Lietuvoje kol kas nedaug, bet tikėtina, kad greitu metu jų tik daugės.
Įstaiga skaičiuoja, kad Alytuje naujai atidarytą ukrainiečių registracijos centrą kol kas pasiekė keletas šeimų su vaikais, tačiau tarp jų pasitaikė ir daugiavaikių šeimų.
Štai sekmadienį registracijos centre buvo tik kelios pavienės šeimos, bet viena iš jų – gausi ir daugiavaikė, net su 5 atžalomis. Pirmadienio duomenimis, Alytaus registracijos centre yra 7 ukrainiečių vaikai.
Nepaisant to, R. Dičpetrienė prognozuoja, kad ateityje Lietuvą pasieks vis daugiau vaikų iš Ukrainos. „Manau, tendencija yra, kad visgi didėja vaikų skaičius ir kiekvieną dieną gali jis didėti“, – komentavo ji.
„Gelbėkit vaikus“ Alytaus ukrainiečių registracijos centre įrengė 2 erdves, pritaikytas specialiai vaikams. Čia šeimos gali atitraukti mintis nuo karo baisumų ir nors kiek atsipalaiduoti.
„Tai vaikų kambariai, į kuriuos žmonės labai dosniai suvežė žaisliukų. Jaukiai įkūrėme, patogiai, kad ir tėvai turėtų kur prisėsti. Sausainiais, sultimis vaišiname“, – teigė R. Dičpetrienė.
Ji papildė, kad šie kambariai vaikams reiškia itin daug: po varginančios kelionės, patirto šoko jie čia gali truputį atsigauti.
„Nemoku papasakoti vaikų nuostabos, kai jie pamato tokią gausą žaisliukų. Jie puola ir negali atsidžiaugti. Matome, kaip tai vaikams čia ir dabar padeda. O tėvai turi galimybę tuo laiku susitvarkyti dokumentus, tiesiog atsisėti pasėdėti, susiprasti, ką toliau daryti. <...> Vienas tėtis net pasakė, kad jų vaikai tokių gražių žaisliukų tiek daug vienoje vietoje niekada nematė“, – pasakojo „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Siekia grąžinti vaikus į „ramų gyvenimą“
Mažųjų pabėgėlių amžius skiriasi – šeimos atvyksta ir su kūdikiais, ir su vyresnio amžiaus vaikais, pastebi R. Dičpetrienė.
Pagal taisykles Alytaus ukrainiečių registracijos centre žmonės išbūna iki 72 val., o vėliau Migracijos departamento specialistai juos paskirsti po savivaldybes. Šiuo metu jau yra šeimų, atsidūrusių savivaldybėse – „Gelbėkit vaikus“ žada padėti ir joms.
„Mūsų mintys tokia: ten, kur turi „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus, tai mes iš savivaldybių per tuos dienos centrus padėsime. Padedame vaikams, padedame kartu ir šeimai“, – sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad emocinė ir psichologinė pagalba nuo karo pasprukusiems vaikams yra būtina. „Vaikai krizėse yra labai pažeidžiami. Suaugę irgi psichologiškai sunkiai išgyvena tokius dalykus ir tada rūpinasi, kur gyventi, ką valgyti, – tokiais pagrindiniais dalykais. Tada vaikai gali atsidurti šone, bet jie irgi turi išgyvenimus, labai stiprias emocijas. Tada irgi vienas iš tikslų – sugrąžinti juos į ramų gyvenimą“, – teigė R. Dičpetrienė.
Taip pat svarstoma, kad ateityje ukrainiečių vaikai turėtų be kliūčių patekti į ugdymo įstaigas Lietuvoje.
Tokio palaikymo nematė 15 metų
Kai Ukrainą užklupo karas, Lietuvos žmonių vienybė pasirodė visu gražumu – tokio masto kitos šalies palaikymo nevyriausybinės organizacijos dar neregėjo. Dėl šios priežasties ukrainiečių šeimos jaučia, kad tautiečiai juos priima išskėstomis rankomis, tikino R. Dičpetrienė.
„Aš 15 metų dirbu nevyriausybiniame sektoriuje ir niekada per tuos 15 metų nemačiau tokio dažno, gausaus, greito ir milžiniško aukojimo, kaip dabar. Niekada. Tiek pinigais, tiek žaisliukais, rūbeliais. Tai nepaprastai padeda čia ir dabar, kai susiduri su šeimomis, kurioms reikia padėti, žinai, kad už nugaros turi pulką žmonių, kurie pasiruošę viską mesti ir eiti padėti. Be šito mes prapultume“, – dalinosi ji.
Lietuviai aktyviai registruojasi platformoje „Stiprūs kartu“, kad galėtų suteikti gyvenamąją vietą Ukrainos žmonėms. Kalbėdama apie šeimų apgyvendinimą, R. Dičpetrienė akcentavo, kad reikia sudaryti atskirą sąrašą žmonių, galinčių priimti ukrainiečius su daug vaikų arba su kūdikiais.
„Kad būtų atskiras sąrašiukas tokių žmonių, kurie pasiruošę. Kai tai nutinka, jau nebėra kada skambinėti ir klausinėti, ar priims, ar nepriims. Kai yra 5 vaikai, jau reikia imti ir važiuoti, nes jie yra pervargę, jiems reikia nors kiek stabilumo grąžinti į jų gyvenimą“, – svarstė ji.
Karo sūkuryje žūsta vaikai
„Gelbėkit vaikus“ skaičiuoja, kad dėl karo Ukrainoje apie 7,5 milijono vaikų gresia pavojus, o maždaug 400 tūkst. iš jų jau prireikė humanitarinės pagalbos.
Remiantis Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, nuo Rusijos agresijos pradžios šalyje užgeso 16 vaikų gyvybių. O štai Jungtinės Tautos skelbia apie 7 vaikų žūtis.
Daugiau žiūrėkite specialiame TV3 Žinių reportaže iš Lenkijos-Lietuvos pasienio:
