Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame žmogaus gyvybė atiduodama į roboto rankas? Tokia realybė – ne už kalnų. Kol Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama vardija sankcijas Kryme taisykles laužančiai Rusijai, šios šalies mokslininkai kuria scenarijus, kaip kariniai konfliktai galėtų baigtis, jei ginklais žvangintų ne žmonės, o jų kūriniai – robotai.
Šiuolaikinis karas jau beveik dešimtmetį nebeįsivaizduojamas be robotinių prietaisų. Kol kas jie dažniausiai naudojami žvalgyboje: ištiria planuojamą užimti teritoriją ir praneša apie joje tykančius pavojus. Tai leidžia išvengti netikėtų susidūrimų su priešais.
Džordžijos technologijos instituto profesorius Ronaldas Arkinas tokius karybai skirtus prietaisus vadina žmonių moralės sargais, nes jie gali išgelbėti karius nuo būtinybės patiems nuspausti gaiduką ir tapti žudikais. Kare neišvengiamai kažkieno rankos turi būti suteptos krauju, tad kodėl šio darbo nepatikėjus bejausmėms mašinoms?
Robotų šalininkai mini ir finansinius platesnio robotų naudojimo privalumus. Geram kariui paruošti reikia daug pinigų ir laiko, brangiai atsieina sužeistųjų gydymas, o kariui žuvus tenka mokėti didžiules kompensacijas. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba, žinoma, taip pat nepigus reikalas, bet vis tiek atsieitų pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės.
Už Atlanto jau sukurti specialūs robotai, skirti sužeistų karių evakuacijai iš karo veiksmų zonos. Prieš kelerius metus pristatytas nuotoliniu būdu valdomas BEAR robotas turi vaizdo kamerų ir daviklių rinkinį bei rankas, galinčias pakelti iki 230 kg masės krovinius, o tai reiškia, kad gali panešti net sunkiausią kareivį. Operatorius jį valdo arba naudodamas kompiuterinę pirštinę, fiksuojančią jo rankos judesius, arba specialią šaunamojo ginklo buožę. Smūgio bangos ar kito fizinio poveikio parverstas robotas sugeba pats atsistoti.
Atvejams, kai sužeisto kario negalima pargabenti iš mūšio zonos, Carnegie Mellon universiteto mokslininkai sukūrė gyvatę primenančią lanksčią robotizuotą ranką. Šis robotas leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir įvertinti kario fizinę būklę. Jame sumontuoti detektoriai nustato, ar žmogus kvėpuoja. Prie roboto galima pritvirtinti ir deguonies kaukę. Ranka valdoma nuotoliniu būdu, naudojant vairalazdę.
Šiuolaikinėmis technologijomis persmelkta idėja įgyvendinta ir Šiaurės bei Pietų Korėjų pasienyje. Dar 2006 metais „Samsung“ kartu su Pietų Korėjos universitetu sukūrė gynybinę robotų sistemą, kuri sėkmingai veikia iki šiol. Nuolat iš šiaurinių savo kaimynų grėsmę jaučiantys korėjiečiai sukonstravo infraraudonųjų spindulių jutikliais bei filmavimo kameromis aprūpintą robotą, kuris gali nesunkiai identifikuoti objektą ir pataikyti į jį iš 3,2 km atstumo.
Šiuose robotuose-sargybiniuose taip pat integruoti mikrofonai ir garsiakalbiai, tad šie reaguoja į garsinius signalus ir gali vykdyti elementarią komunikaciją – jei priartėjęs žmogus pateikia neteisingą slaptažodį, robotas gali tuoj pat paskelbti aliarmą, ar paleisti guminių kulkų seriją.
Tačiau riba tarp technologinės pažangos ir apokalipsės – labai trapi. Mokslininkai įsitikinę, kad dar keletas patobulinimų ir kariniai robotai gali nesunkiai tapti profesionaliais kovotojais, šaltakraujiškai naikinančiais viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ar brutalūs bejausmiai prietaisai žmonijai atneš daugiau naudos, ar žalos, vieningos nuomonės kol kas nėra.
