Verslą Ukrainoje kaip vaikščiojimą stiklo šukėmis iki šiol apibūdinę Lietuvos verslininkai užgniaužę amą seka, kuo baigsis karo nuojauta alsuojantys santykiai su Rusija. Dėl drastiškai pingančių grivinos ir rublio eksportuotojai skaičiuoja gresiančius nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad liūdnas pasekmes gali pajusti ir visa Lietuvos ekonomika, jei Rusija sumanytų keršyti už Ukrainos palaikymą. Ekonomistai perspėja, kad liūdnas pasekmes gali pajusti ir visa Lietuvos ekonomika, jei Rusija sumanytų keršyti už Ukrainos palaikymą.
Ekonomistai perspėja, kad liūdnas pasekmes gali pajusti ir visa Lietuvos ekonomika, jei Rusija sumanytų keršyti už Ukrainos palaikymą.
Atsiskaitymai stringa
Nors nežinomybė baugina, verslininkai nusiteikę optimistiškai – prisitaikę prie Ukrainos realijų planuoja netgi didinti eksportą.
Autokompresorius ir jų atsargines detales į Ukrainą eksportuojanti Panevėžio įmonė „Aurida Baltic company“ iki šiol pirma sulaukdavo pinigų, o tada išsiųsdavo prekes. Dabar situacija pasikeitė. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Manto Klupšo, praėjusį penktadienį ukrainiečiams buvo išsiųstos prekės, nors už jas iš anksto neatsiskaityta.
„Su tuo klientu jau daug metų bendradarbiaujame, gavome garantinį raštą, kad tikrai sumokės. Patys parašė, kad susidūrė su valiutų problemomis, negali įsigyti eurų“, – „Sekundei“ teigė M. Klupšas.
Anot jo, Ukrainoje trūkstant eurų sumokėti už prekes vėluojama nebe kelias dienas. Vienas pirkėjas neatsiskaito jau antrą savaitę.
„Ir patys pirkėjai išsigandę. Anksčiau kiekvieną mėnesį pirkdavo nemažais kiekiais, o dabar laukia geresnių laikų. Apimtys krenta nebūtinai dėl pingančios grivinos, o bendros situacijos. Ukrainoje turime tris didelius pirkėjus, jie turi savo platintojų tinklą šalyje, per juos nebeužsakomas pirkimas, todėl problemų susidaro ir mūsų klientams“, – sako M. Klupšas.
Ukrainoje planuoja statybas
Nors Ukrainos politinė padėtis sudėtinga ir tvyro nežinomybė, „Aurida Baltic company“ neketina stabdyti eksporto. Įmonė nori padidinti apimtis. Ukrainoje bendrovė mato tokį potencialą, kad netgi planuoja joje steigti padalinį su sandėliais ir aptarnauti ne tik didžiuosius, bet ir smulkiuosius pirkėjus.
„Visada reikia turėti planų ir jų siekti, o ne žiūrėti į situaciją vien pesimistiškai ir visko bijoti“, – įsitikinęs M. Klupšas.
Šiuo metu „Aurida Baltic company“ eksportas į Ukrainą sudaro 10–15 proc., tai yra maždaug triskart mažiau nei iki 2008-aisiais prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės. Įmonė nusiteikusi pasiekti ir net padidinti buvusias apimtis.
„Ukrainos rinką vertiname kaip patikimą, tik reikia sudėlioti bendradarbiavimo sąlygas su pirkėjais. Pas mus pirma pinigai, paskui – prekės, gal todėl mažiau ir bijome problemų“, – teigia M. Klupšas.
Nuo nuostolių gelbėja euras
Ukrainos valstybiniam ir privataus verslo sektorių įmonėms laidus tiekiančio Panevėžio „Lietkabelio“ direktoriaus Sigito Galiūno teigimu, drastiškas grivinos pigimas bendrovės eksporto rodikliams įtakos kol kas nedaro.
„Partneriai Ukrainoje su mumis atsiskaito eurais. Jie veiklos nestabdo, nes turi užsakymų iš užsienio šalių. Kol kas ir mes nestabdome eksporto. Nerimas, žinoma, yra, bet manome, kad jis laikinas“, – sako S. Gailiūnas.
Anot jo, netgi jei nebūtų išvengta blogiausio scenarijaus ir verslo santykius tektų nutraukti, „Lietkabelio“ finansiniams rezultatams didelės įtakos tai neturėtų – į Ukrainą iškeliauja tik nedidelė dalis įmonės produkcijos.
Įtampa rizikinga
Šildymo įrangą Ukrainai tiekiančios ir dalį produkcijos ten gaminančios bendrovės „Kalvis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Šaranauskas sako, kad tiksliausias prognozes, kaip klostysis situacija šioje šalyje, galėtų pateikti vienintelis žmogus – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pasak A. Šaranausko, euro atžvilgiu pingant grivinai importuotų produktų kainos auga, todėl ukrainiečių perkamoji galia silpsta.
„Dabar šildymo įrangai parduoti ir taip netinkamas sezonas, todėl labai akivaizdžiai nuostolių dėl politinės įtampos nepajutome. Jei situacija Ukrainoje užsitęs iki vasaros, net labai pajusime“, – sako A. Šaranauskas.
Anot jo, šiuo metu abejotinas ir Ukrainos valstybinio sektoriaus įmonių, ir privataus verslo mokumas. Šildymo įrangos gamintojus guodžia, kad nors jų produkcija brangs, bet dėl nekrentančios dujų kainos turėtų išlaikyti paklausą.
Į Ukrainą „Kalvis“ koją įkėlė prieš dvylika metų. A. Šaranausko teigimu, nors šios šalies rinka visada buvo savotiška, tačiau perpratus žaidimo taisykles joje įmanoma rasti nišą.
„Aišku, mes, atvirai dirbantys, uždirbame gal ir mažiau nei šešėlinis verslas, žaidžiantis pagal Ukrainos taisykles, tai yra slėpdamas mokesčius. Bet dirbti galima ir tokiems kaip mes“, – sako A. Šaranauskas.
Už politiką atkentėtų verslas
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus nuomone, tarp Rusijos ir Ukrainos auganti įtampa pirmiausia kirs įmonėms, eksportuojančioms būtiniausius gaminius – maisto produktus, higienos prekes. Tačiau, anot jo, dviejų ties karo slenksčiu stovinčių didelių valstybių santykių įkaitais gresia tapti ne tik eksportuojantiesiems į Ukrainą.
„Lietuva palaiko Ukrainą ir smerkia Rusijos veiksmus, o politiniai atgarsiai bet kada gali atsisukti prieš verslą. Jokiu būdu tai nereiškia, kad Lietuvai reikėtų patylėti, bet Rusija gali imtis keršto per mūsų verslininkus, turinčius daugiausia interesų toje šalyje. Taip jau buvo su pienininkais, o jų produkcija sudarė didžiausią eksporto į Rusiją dalį. Valstybė, taikanti represines priemones prieš kitas, tokias pačias bet kada gali panaudoti ir savo šalyje esančiam verslui, juolab kad jis – užsienio“, – mano V. Matkevičius.
***
Išsigelbėjimas – atsigaunanti eurozona
Žygimantas Mauricas, ekonomistas
Viena iš grėsmių eksportuojantiesiems į Ukrainą susijusi su pastaraisiais mėnesiais gerokai nuvertėjusia grivina. Tiekiančioms produkciją ne galutiniam vartotojui įmonėms dėl to didelių nuostolių neturėtų būti, nes dažniausiai atsiskaitoma eurais arba doleriais. Blogiausia eksportuotojams, tiekiantiems maisto produktus, higienos priemones ir panašias prekes, pasiekiančias galutinį vartotoją.
Krentant grivinos kursui šie įvežti produktai automatiškai brangsta, dėl to įmonės taps mažiau konkurencingos, ukrainiečių perkamoji galia tokiems produktams sumažės.
Kita grėsmė, ir didesnė, yra ilgalaikė. Nestabilumo laikotarpis gali paveikti ir taip sulėtėjusią tiek Rusijos, tiek Ukrainos ekonomiką, dėl to kris gyventojų perkamoji galia. Jei tokia situacija tęsis, realu tikėtis, kad ekonomikos sulėtėjimą pajus visas verslas, ne tik orientuotas į galutinį vartotoją.
Vis dėlto Lietuvos eksportuotojams nereikėtų nurašyti Ukrainos, nors šiuo metu situacija joje atrodo ganėtinai prasta. Artimiausiais mėnesiais situacija joje turėtų išsispręsti.
Egzistuoja rizika Lietuvos eksportuotojams sulaukti sankcijų ir iš Rusijos. Praėjusį rudenį pieno produktų įvežimą iš Lietuvos Rusija apribojo motyvuodama higienos normomis, nors realiai tai buvo siekis apsaugoti savąją rinką.
Kokią įtaką Ukrainos ir Rusijos santykiai gali turėti Lietuvai? Nemanyčiau, kad kiltų energetinių resursų kainos, tai būti kraštutinis bandymas mus paveikti. Tačiau gali nukentėti dalis Lietuvos įmonių, eksportuojančių į Rusiją, o ypač vežėjai. Gerai nors tai, kad iš recesijos lipa eurozona – svarstyklių lėkštė persisveria į kitą pusę. Prieš tai Rytai augo, o Vakarai buvo ištikti recesijos, dabar Vakarų Europa atsigauna ir eksporto netekimą Rytuose bus galima iš dalies kompensuoti didesniu eksportu į Vakarus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
