Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senate vyksta debatai dėl oro smūgių Sirijai. Šios šalies diktatoriaus Basharo al Assado režimas 2013 metų rugpjūčio 21 dieną įvykdė, kaip teigia tarptautiniai stebėtojai ir įsitikina vis daugiau šalių, cheminę ataką prieš sukilėlius bei nužudė pusantro tūkstančių civilių žmonių.
Po debatų JAV senatoriai pagrindiniame komitete sutarė dėl juodraštinės rezoliucijos, remiančios JAV karinių pajėgų veiksmus Sirijoje. Rezoliucija, dėl kurios bus balsuojama kita savaitę, operacijai numato 60 dienų periodą - jis gali būti pratęstas dar 30 dienų, jei prezidentas laikys tai būtinybe. Ji taip pat draudžia sausumos pajėgų panaudojimą Sirijoje.
JAV prezidentas Barackas Obama prašo paramos oro smūgiams prieš šalies režimą, kuris neigia naudojęs cheminį ginklą ir grasina regioniniu konfliktu, jei būtų užpultas, bei žada gintis.
JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas Robertas Mendezas pasisakė už smūgius Sirijai ir teigė, kad šis sprendimas jam nebuvo lengvas. Pabrėždamas, kad buvo prieš invaziją į Iraką, jis pasisakė už tai, kad kuo sparčiau iš Afganistano būtų išvesti kariai ir retoriškai klausė: „Kokią žinią mes pasiųstume pasauliui, palikdami tokius nusikaltimus be reakcijos? Kad galima žudyti dar daugiau vaikų? Kad galima naudoti cheminį ginklą prieš mūsų karius? Prieš mūsų sąjungininkus?“
R. Mendezas minėjo, kad prezidentas B. Obama neprašo leidimo veržtis į kitą šalį ar skelbti karo. „Prezidentas prašo paremti ribotą karinę operaciją, kurios tikslas nėra įsikišti į Sirijos pilietinį karą“, – teigė jis.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry teigė, kad įrodymai, jog cheminį ginklą kovose su opozicija naudoja būtent valdantysis režimas. „Mes išslaptinome beprecidentį žvalgybos duomenų kiekį. <...> Nė viena raketa nenusileido režimo kontroliuojamoje teritorijoje. Visos – tik opozicijos. <...> Jokių žaizdų, bet visi mirę“, – pabrėžė jis.
J. Kerry atmetė analogijas su 2003 metų Irako situacija, kuomet, remiantis netikrais pranešimais, buvo palaimintas įsiveržimais į Iraką. „Mes į tai ypač jautriai reaguojame“, – pabrėžė jis.
Barbara Boxer, senatorė iš Kalifornijos Demokratų partijos, pareiškė: „Jei mes nesureaguosime, tai bus signalas kitoms diktatūroms, tokioms kaip Šiaurės Korėja, kad jos gali elgtis taip pat.“ Anot jos, ne tik Šiaurės Korėja ar panašūs režimai, bet ir teroristai, nedavus atkirčio, manys, jog galima nebaudžiamai atakuoti ne tik JAV, bet ir sąjungininkus visame pasaulyje.
Į salę trumpam buvo įsiveržusios kelios moterys su plakatais, reikalaujančiais nebombarduoti Sirijos. Jas greit išlydėjo apsauga. Debatai tęsiasi. Į senatorių klausimus atsakinėjęs J. Kerry nepatvirtino, kad Turkija ar kuri kita JAV sąjungininkė sutiks dalyvauti karinėje operacijose, tačiau džiaugėsi, jog net 53 šalys jau pripažįsta cheminio ginklo panaudojimo faktą.
Senato komitete taip pat kalbėjo gynybos sekretorius Chuckas Hagelis ir Jungtinių štabų vadovas, generolas Martinas Dempsey.
Kongreso rezoliucijos projekte, kuris derinamas, numatoma smūgius Sirijoje apriboti 60 dienų, paliekant galimybę juos pratęsti dar 30 dienų, jei reikės.
*****
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kaip pranešama, „deda pastangas, kad kuo greičiau būtų suburta koalicija“ ir Sirijos režimas būtų nubaustas už tą ataką. NATO priklausanti Turkija taip pat pasisako už smūgį Sirijos režimui. Didžiosios Britanijos parlamentas nedidele balsų persvara už šalies nedalyvavimą karinėje akcijoje prieš Siriją, tačiau premjeras, konservatorius Davidas Cameronas pareiškė remiąs JAV intencijas smogti. Vakarų šalyse pastarosiomis dienomis plito įsitikinimas, kad už chemines atakas atsakingas būtent valdantysis Sirijos režimas.
Rusija tradiciškai pasisako prieš viską, ką daro JAV ar jos sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose. Vakarų politiką Sirijos atžvilgiu kritikuojantis šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas abejoja, kad Sirijos prezidentas B. al Assadas galėtų būti prisidėjęs prie šių metų rugpjūčio 21 dienos įtariamos cheminės atakos, po kurios pasigirdo raginimai imtis karinių veiksmų prieš valdantįjį režimą.
