Klaidinančiais Curriculum Vitae (CV) užverstos personalo atrankos kompanijos, susidūrusios su sąmoningu manipuliavimu tiesa ar su paprasčiausiais netikslumais, meta darbo ieškančiųjų paraiškas į šiukšlių kibirą.
„95 proc. visų CV turi įvairių trūkumų – netikslumų arba klaidų: rašybos, gramatikos, stiliaus. Kiti painioja datas ir pareigybių pavadinimus. Dėl šių priežasčių daugybė gabių žmonių nepakviečiami pokalbiui, nes nepraeina CV atrankos filtro“, sako Janin Cameron, „Kelly Services“ specialistė.
Tarptautinė įdarbinimo kompanija „Kelly Services“ anonimiškai apklausė 115 000 žmonių iš 33 pasaulio šalių (Vakarų ir Rytų Europoje, Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Australijoje ir kitur). Ar jie yra melavę savo CV dokumentuose ir apie ką?
Naujosios Zelandijos gyventojai pasirodė sąžiningiausi – melavo tik 4 proc. Antroje vietoje britai - 8 proc. melagių. Tikri „nenaudėliai“ – ukrainiečiai, kurių 41 proc. melavo. Rusų melagių priskaičiuota 30 proc., ispanų - 27 proc., kinų - 25 proc.
Didžiosios Britanijos konsultacinė personalo vadybos bendrovė „Risk Advisory Group” aptarnaujanti aukštesnio lygio finansinio sektoriaus klientus Londone, Rotterdame, Dubajuje ir Maskvoje ištyrė 3800 darbo ieškančiųjų paraiškų ir nustatė, kad melavimas išlieka tarp pagrindinių darbdaviams kylančių rizikų. Griežtu bendrovės vertinimu - daugiau nei 50 proc. darbdaviams pateikti CV yra netikslūs.
Anot „Risk Advisory Group” tyrimo, meluojančiųjų skaičius kasmet didėja. Daugiausia meluoja 36-40 metų amžiaus grupės atstovai. 62,9 proc. šios grupės CV dokumentų buvo mažiausiai vienas netikslumas. Daug netikslumų yra paprastos netyčinės klaidos, tačiau rimtesnių informacijos neatskleidimo atvejų taip pat yra žymi dalis.
„Viena klaida gyvenimo aprašyme yra atleistina, tačiau trys klaidos jau rodo, kad turima kandidato informacija pasitikėti negalima“ - sako „Risk Advisory Group” direktoriaus pavaduotojas Richardas Prioras.
Apie ką meluojama?
Dažniausiai meluojama apie ankstesnio atlyginimo dydį, darbo patirties ir mokslo datas, išpučiamas buvusių pareigų reikšmingumas, pateikiami nesami profesiniai įgūdžiai, praleidžiami nesutarimai su teisėsauga ir nuslepiama nesėkminga vadovavimo patirtis.
„Kelly Services“ duomenimis, skirstant pagal lytį, moterys meluoja mažiau. Tarp pamelavusių apie neigiamą darbo patirtį moterų yra 40 proc., o vyrų 60 proc. Tarp didesnį nei iš tikrųjų atlyginimą nurodžiusiųjų 45 proc. moterų ir 55 proc. vyrų.
Vokietijos karjeros specialistai anksčiau ragindavo kandidates moteris, klausinėjamas asmeninių dalykų, pvz., apie planuojamą nėštumą, nebijoti griebtis melo. Meluoti negražu, bet kai kada melas yra būtinas, – aiškino karjeros ekspertai. Darbdavys neturi teisės diskriminuoti moterų dėl galimų dekretinių atostogų, nors jo verslui tai ir nenaudinga.
Šiuo metu įsigali praktika, draudžianti reikalauti nurodyti savo santuokinę būklę ir šeimos planavimą. Tai padės išvengti diskriminacijos ir dar vienos prielaidos melams.
UAB „Personalo valdymo grupė“ personalo atrankos specialistė Jurgita Lemešiūtė „Balsui.lt“ sakė: „Paplito požiūris, kad keičiant darbovietę galima išsiderėti didesnį atlyginimą. Net nustatyta, kad tokia nauda gali siekti apie 30 proc. Tačiau dažnai darbuotojų ambicijos kyla aukščiau, ir jei skambaus pareigų pavadinimo suviliotas bei apie pasakiškus atlyginimus spaudoje prisiskaitęs kandidatas kelia savo reikalavimus aukščiau, jo lūkesčiai dažniausiai nepasitvirtina. Kaip ir pasaulyje, ankstesnio atlyginimo dydis yra ieškančių darbo lietuvių dažniausiai iškreipiama informacija”.
„Cv.lt” darbo paraiškų specialistė Agnė Novikienė „Balsui.lt“ pasakojo, kad kandidatai retai kreipiasi į agentūras patys prašydami surasti darbą arba padėti parengti CV. Pagrindiniai klientai yra darbdaviai. Juos dažniausiai klaidina neaiškus pareigų apibūdinimas CV dokumentuose. Tai yra bendra yra lietuvių kalbos, terminų problema.
Terminų vadybininkas arba konsultantas paaiškinimams su variacijomis nuo pardavėjo iki stambios bendrovės vadovo neužtektų ilgos paklodės. Bendrovės pačios prikuria skambių titulų siekdamos geriau motyvuoti darbuojus. Sėkmė įsidarbinant dažniausiai priklauso nuo Jūsų gebėjimo tinkamai save „parduoti“. Jūsų patirtis ir kvalifikacija turi būti „gražiai eksponuota” tarsi vitrinoje. Negana to, ji turi būti „pritaikyta“ darbdavio reikalavimams, aktualesnius konkretaus darbo pasiūlymui gebėjimus bei patirtį pabrėžiant labiau nei kitus.
Kaip neapsimeluoti?
Štai keletas patarimų iš „CareerBuilder.com“:
1. Negalima keisti ankstesnėse darbovietėse Jūsų dirbto darbo laiko. Net jei iki pareigų gavimo dirbote nepilną darbo laiką, o išėjęs iš kompanijos toliau bendradarbiavote kaip konsultantas – datos turi atitikti. Jūsų darbdavys ar jo personalo tarnyba datas patikrins.
2. Galima nedideliu mastu pakeisti savo pareigų pavadinimą. Jei Jūsų kompanijoje pareigybės buvo vadinamos neįprastai, leistina pavartoti ekvivalentišką pavadinimą, kurį suprastų dauguma žmonių. Tačiau, jei buvote prekybos salėje prekę išsirinkti padedantis „konsultantas“, t. y. pardavėjas, neturėtumėte skelbtis „rinkodaros specialistu darbui su klientais“ ar „klientų vadybininku“.
3. Negalima klastoti akademinių studijų istorijos. Jei iki bakalauro ar magistro laipsnio Jums trūksta poros kreditų – taip ir parašykite. Neišradinėkite mokslo titulų - tai rimtas nusikaltimas.
4. Galima neminėti nereikšmingų darbų. Nebūtina minėti visų darbų, dirbtų per paskutinius 15 metų. Darbdaviui svarbiausia paskutinių 3 metų patirtis, susijusi su jam reikiama specializacija.
5. Negalima meluoti apie ankstesnę darbovietę, jei tos bendrovės nebėra. Nemažai kandidatų mano, kad jei ankstesnė darbovietė užsidarė, bankrutavo ar kitaip išnyko, tuomet drąsiai galima pagražinti savo pasiekimus ar juodinti tą darbovietę.
Daugiau:
