„Tau tik sesele būti“, ‒ rankose laikydama ką tik Vilniaus technologijų mokymo centro direktoriaus Vincento Klemkos įteiktą diplomą, liudijantį apie čia įgytą socialinės globos namuose darbuotojo kvalifikaciją, prisiminė Onutė Kiržgalvienė. „Myliu vaikus, myliu senelius, noriu jiems padėti“, ‒ sako moteris ir priduria, kad sužinojusi apie galimybę prisijungti prie LND vykdomo projekto ilgai nesvarstė, o iš Vilniaus technologijų mokymo centro pasiūlytų specialybių nedvejodama pasirinko socialinės globos namuose darbuotojo specialybę.
Rinkosi specialybę, įgalinančią padėti žmonėms
Panašaus darbo praktikos O. Kiržgalvienė šiek tiek turėjo (buvo dirbusi aukle, virėja darželyje, padėjusi prižiūrėti neįgalų jaunuolį), bet visada jautė, kad trūksta specialių žinių, įvairiose situacijose būtinų praktinių įgūdžių. „O čia tokia puiki proga visa tai gauti pasitaikė. Ir mokėti už mokslą nereikėjo, ir paskaitos vyko mums patogiu laiku“, ‒ džiaugėsi moteris. Jose sužinojo, kaip padėti sunkiai sergančiam žmogui – jį nuprausti, pavalgydinti, perkloti lovą. Mokėsi ir skęstantį gelbėti, gaivinti, ir dirbtinį kvėpavimą daryti, ir užspringusiam padėti.
Tiesa, Onutė neslepia, kad imtis socialinės globos namuose darbuotojo pareigų jai būtų nelengva. Moteris pati sega Bechterevo liga, kenčia didelius stuburo, sąnarių skausmus, vos ne pora dešimtmečių gyvena su persodintu klubo sąnariu, todėl būtų sunku kilnoti žmones, atlikti kitus fizinės jėgos reikalaujančius darbus. „Bet gal galėčiau įsidarbinti kokiame nors neįgalių vaikų dienos centre, ‒ svarsto Onutė. – Gal dar į kokius kursus užsirašyčiau, pavyzdžiui, rankdarbių išmokčiau, o paskui ir vaikus galėčiau to mokyti, o prireikus ‒ jais pasirūpinčiau, panaudočiau viską, ko čia išmokau.“
Socialinės globos namuose darbuotojo specialybės mokėsi ir Martynas Jotka. 40 proc. darbingumo turintis vaikinas, iki šiol dirbęs kiemsargiu, valytoju, sako norįs labiau padėti žmonėms. Daug naudingų žinių įgijęs Martynas norėtų jas tikslingai panaudoti ir prasitaria svarstantis apie asmeninio asistento darbą. Pasak jo, pradėjus teikti šias paslaugas, vis daugiau reikės ir tokias pareigas galinčių atlikti žmonių. Martynas sutinka, kad galbūt tam reikės baigti dar kokius nors kursus ar mokymus, ir tikina esąs tam pasiryžęs.
Ir O. Kiržgalvienė, ir M. Jotka nuolat ieško, kaip galėtų save realizuoti, nesibodi jokio darbo ir tikisi, kad LND įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas suteiks daug daugiau galimybių susirasti patinkantį darbą.
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
Septynių specialybių diplomai
O. Kiržgalvienė ir M. Jotka – tik du iš jau daugiau kaip pusšimčio Vilniaus technologijų mokymo centro diplomą gavusių neįgaliųjų. Tapęs LND partneriu šis centras įsipareigojo profesinę kvalifikaciją suteikti ne mažiau kaip 70 projekto dalyvių. Centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui Virginijos Putnaitės teigimu, tokia didelė tikslinė neįgaliųjų grupė jiems buvo nemenkas iššūkis. Projekto dalyviams buvo pasiūlyta apie 20 darbo rinkoje paklausių programų. „Jie patys rinkosi, kokių specialybių mokysis“, ‒ pasakoja V. Putnaitė.
Įvertinus neįgaliųjų pageidavimus ir poreikius, jie mokomi septynių profesijų: skaitmeninių technologijų ‒ internetinių tinklalapių projektuotojo, apskaitininko padėjėjo, sekretoriaus-referento, reklamos organizatoriaus, socialinės globos namuose darbuotojo ir logisto, į mokymo programą įtraukti ir kompiuterio vartojimo pagrindai.
Pasak V. Putnaitės, kad mokymai vyktų sėkmingai, centrui teko imtis pokyčių. Pirmiausia – pertvarkyti ugdymo procesą, suderinti tvarkaraščius, prisitaikyti prie neįgaliųjų galimybių. Beveik kiekvienoje grupėje buvo rateliais judančių žmonių, todėl reikėjo užtikrinti, kad jie galėtų patekti į pastatą. „Atrodė, kad mokykla pritaikyta neįgaliesiems, o paaiškėjo, kad užvažiavimo takelis netinkamas, nuolydis per status, bet taisėm, tvarkėm“, ‒ pasakojo direktoriaus pavaduotoja ir patikino, kad iššūkių nesibaiminantis centras visada ir pats geba pasimokyti iš tokių situacijų.
44 neįgalieji mokslus baigė jau anksčiau, gruodžio pradžioje įgytą kvalifikaciją patvirtinantys diplomai įteikti dar 14 projekto dalyvių, baigusių apskaitininko padėjėjo, logisto ir socialinės globos namuose darbuotojo programas. „Į savo gyvenimo aprašymus jie drąsiai galės įrašyti turintys šias kvalifikacijas, ‒ sako V. Putnaitė. – Dabar jie tvirčiau jausis ir ieškodami darbo, ir eidami į pokalbį su darbdaviu.“
Platus projekto veiklų spektras
Baigti mokslus, gauti diplomą, pasak LND projekto vadovės Linos Arlauskienės, labai svarbus įvykis kiekvieno žmogaus gyvenime. „Logiškas žingsnis, pabaigus profesinius mokymus, pabandyti įsidarbinti arba grįžti į darbo rinką, ‒ kalbėjo ji. ‒ Nepamirškite, kad LND vykdomas projektas diplomų įteikimu nesibaigia. Kiekvieną dieną laukiame jūsų draugijoje – čia galėsite pasikonsultuoti su psichologu, socialiniu darbuotoju, užimtumo specialistu, karjeros konsultantu. Atsižvelgdami į neįgaliųjų poreikius ir lūkesčius, teikiame ne tik individualias konsultacijas, organizuojame ir grupinius užsiėmimus. Bendradarbiaudami su Vilniaus užimtumo tarnyba, darbdaviais, projekto dalyviams padedame surasti praktikos ar darbo vietą.“
Pasak L. Arlauskienės, projekto dalyviai taip pat gali pagilinti ir įsidarbinimo galimybes dar labiau sustiprinančius bendruosius gebėjimus ‒ jiems organizuojami anglų kalbos kursai, kitąmet jie bus pakviesti į iniciatyvos ir verslumo mokymus.
Vilniaus technologijų mokymo centre logisto kvalifikaciją įgijęs Kastytis Šarpis tikino neatidėliosiąs pokalbio su projekto specialistais, nes nori kuo greičiau susirasti darbą. Su nauja specialybe vyras sieja daug lūkesčių. „Mokslas sekėsi gerai, ‒ pasakojo jis. – Dar vidurinėje mokykloje matematika buvo mėgstamiausias dalykas. Čia irgi reikia daug skaičiuoti. Krovinių pervežimo organizavimas tarptautiniais maršrutais ir tarp šalies miestų, įvairios muitinės procedūros – viskas buvo labai įdomu. Ir darbas būtų rimtas.“
Kaip tik tokio Kastytis jau seniai ieško. Iki šiol turėjo tris specialybes: santechniko-suvirintojo, prekybos salės darbuotojo ir siuvėjo. Į vienus mokymus buvo siuntusi tuometinė darbo birža, į kitus – Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras, bet įgytos specialybės Kastyčiui buvo ne prie širdies, savęs jose neatrado. „Gal šitas diplomas bus nauja pradžia“, ‒ vylėsi vyras.
Neįgaliųjų socialinei atskirčiai mažinti ir jų integracijai į darbo rinką skatinti skirtame LND įgyvendiname projekte dalyvauja Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šalčininkų ir Ukmergės rajonuose gyvenantys neįgalieji. L. Arlauskienė džiaugiasi, kad projektas ne tik pateisina, bet ir gerokai viršija lūkesčius. „Buvome planavę į jo veiklas įtraukti 152 negalią turinčius žmones, o šiandien jau turime 214 dalyvių“, – sako LND atstovė. Pasak jos, tai geriausias įrodymas, kad negalią turintys žmonės nori dirbti, būti savarankiški ir nepriklausomi, tik reikia jiems šiek tiek padėti. LND komanda džiaugiasi, kad jos įgyvendinamas Karjeros galimybių plėtros neįgaliesiems projektas dar labiau skatina žmones siekti savo tikslų.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
