Šis klausimas labai svarbus tūkstančiams aukštųjų mokyklų studentų, ypač artėjant pavasariui, kai daugelis iš jų ieškos praktikos ar nuolatinio darbo vietos. Vasario pabaigoje vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugėje „KTU Karjeros dienos 2015“, daugelis jaunų žmonių turės progą pirmą kartą susitikti su savo būsimaisiais darbdaviais. Sakoma, kad gero pirmojo įspūdžio antrą kartą nepadarysi. Tačiau ir darbdavių patyrimas, ir atlikti tyrimai rodo, jog nemažai pretendentų suklumpa būtent ties slenksčiu į būsimąją darbovietę.
Pavyzdžiui, ištyrus vieno Rumunijos universiteto karjeros centro surinktus studentų gyvenimo aprašymus (iš viso 250), buvo nustatyta, kad dažniausios yra gramatinės klaidos. Tarp kitų dažnai pasitaikančių klaidų paminėtinas gyvenimo aprašymo ilgis, nelogiškas skyrelių išdėstymas, reikalingos informacijos trūkumas ir, atvirkščiai, nebūtinos informacijos perteklius, įmantrus gyvenimo aprašymo dizainas ir platus jo pobūdis, kai pretendentas prisistato kaip „visų galų meistras“.
Gyvenimo aprašymą reikia skaityti mažiausiai tris kartus
Pasak portalo cvbankas.lt vadovo Tomo Toleikio, pagrindinė taisyklė kuriant gyvenimo aprašymą yra jo adaptavimas konkrečiam darbo skelbimui. Reikia stengtis informaciją išdėstyti taip, kad ji būtų adekvati siekiamoms pareigoms.
„Kiekvienas darbdavys turi susiformavęs savitą savo būsimojo darbuotojo vaizdą, kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti, ką sugebėti. Didelė dalis šios informacijos dažniausiai būna pateikta darbo skelbime“, – sako T. Toleikis.
Pasak darbo paieškų portalo vadovo, gyvenimo aprašyme svarbiausia nepalikti klaidų – reikia pačiam perskaityti tekstą mažiausiai tris kartus ir dar duoti jį perskaityti kitiems, reikia rašyti konkrečiai, nepaskandinti informacijos mažai reikšminguose tekstuose, o savo savybes bei pasiekimus pateikti per pavyzdžius ir konkrečius rezultatus.
Nuotrauka ir gimimo data CV – nebūtina
Nedaug kas žino, kad pagal ES galiojančius antidiskriminacijos nuostatus, gyvenimo aprašyme neprivaloma pateikti nuotraukos ar gimimo datos, nurodyti šeimyninėspadėties, lyties, amžiaus, religijos ar tautybės. Naudinga tai žinoti ketinantiems darbintis užsienyje – Vakaruose gyvenimo aprašymams asmeninė informacija nebūdinga.
Anot T. Toleikio, nors Lietuvoje daugelis gyvenimo aprašymų yra su nuotraukomis, o kai kuriuose pateikiama ir daugiau asmeninio gyvenimo detalių, ši informacija tikrai nėra būtina.
„Nereikėtų bijoti į gyvenimo aprašymo informaciją ir struktūrą žiūrėti kritiškai ir laisvai. Jei matote, kad tam tikra informacija jūsų gyvenimo aprašyme gali labiau pakenkti, užuot padėjusi, išmeskite ją“, – sako T. Toleikis.
Pasak T. Toleikio, gyvenimo aprašyme turinys yra daug svarbesnis nei forma. „Iš patirties galiu pasakyti, jog įmantrus dizainas pasitarnauja tais atvejais, kai pats darbas susijęs su kūryba. Visais kitais atvejais savo kūrybinę energiją reikėtų nukreipti į turinio kūrimą“, – įsitikinęs portalo cvbankas.lt vadovas.
Inžinierius, nemokantis užsienio kalbos – ne inžinierius
Paprašytas įvardyti pagrindinį įgūdį, kurį turi turėti darbo vietos „laimėtojas“, personalo atrankos įmonės „AllianceforRecruitment“ partneris A. Francas nedvejodamas atsako: užsienio kalba. Be anglų kalbos, kuri yra būtina, paklausiausios darbo rinkoje yra skandinavų kalbos.
„Apie tai garsiai kalbu jau keletą metų – reikalingos puikios užsienio kalbos, ir net ne vienos, žinios. Tenka susidurti su žmonėmis, kurie universitete už vienos ar kitos užsienio kalbos mokėjimą gavo aukščiausius balus, tačiau kalbėti nemoka. Jie teisinasi, jog studijos buvo seniai ir jie viską pamiršo. Bet juk jei išmoksti plaukti, tai įmestas į vandenį plauki net ir po pertraukos“, – argumentuoja A. Francas.
Pasak jo, nors inžinieriai yra viena iš tų profesijų, kuriose nuolat trūksta specialistų, inžinieriai, nemokantys užsienio kalbos, nėra tokie paklausus rinkoje.
„Lietuvos rinka per maža, kad gamintume prekes tik sau, todėl daugelio įmonių produkcija yra skirta eksportui. Vis dažniau dirbama su užsienio investuotojais, tad didesnes karjeros perspektyvas turi gerus užsienio kalbos įgūdžius turintys specialistai“, – mano A. Francas.
Praktika – tai darbo patirtis
Pasak personalo atrankos profesionalo, nors Lietuvoje jauni žmonės dažnai nori statmenai į viršų šaunančios karjeros, jiems neretai trūksta motyvacijoskuo anksčiau pradėti tobulinti tuos savo įgūdžius, kuriuos jie vėliau galės „parduoti“. Tai – praktika, dalyvavimas studijų mainų programose, visuomeniškumas.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad nepatyrę darbo ieškotojai gyvenimo aprašyme dažnai pamiršta įvardyti patirtį, kurią įgijo praktikos metu, darbą užsienyje.
A. Francas, teigia, jog net ir nekvalifikuotas laikinas darbas užsienyje yra privalumas, nes tai – praktika. Personalo atrankos įmonės partneris pastebi tendenciją, jog užsienyje pabaigę mokslus, ar palikę neįdomius darbus žmonės grįžta ieškoti karjeros galimybių Lietuvoje.
„Žmonės, kurie susiduria su kitomis kultūromis, turi platesnį požiūrį, daugiau tolerancijos. Jie neturi nepamatuotų lūkesčių dėl aukštų pareigų ir geometrine progresija augančio atlyginimo vos tik pradėjus dirbti. Iš tiesų, karjera rimtose užsienio įmonėse, pavyzdžiui, įsikūrusiose Londono sityje, niekada nebūna staigi ir nenuosekli“, – teigia A. Francas.
Socialinis aktyvumas – tai dar vienas svarbus kriterijus, pagal kurį neretai vertinami potencialūs darbuotojai. Jis ypač svarbus „minkštosiose“ specialybėse, kurių pagrindas – bendravimo įgūdžiai.Na, o svarbiausia savybė, kaip pastebi personalo atrankos profesionalas, yra jauno žmogaus noras tobulėti ir augti.
