Konferenciją galite stebėti portale tv3.lt – spauskite ČIA.
Neseniai apie profesionalo karjeros pabaigą pranešęs irkluotojas Saulius Ritter pasakojo apie sporto mokslo svarbą. Kartu su ekspertais Tomu Venckūnu (maratonininkas, LSU mokslininkas) ir Mantvydu Šilkūnu (sporto medicinos gydytojas, „Affidea Lietuva“ atstovas) jie atsakinėjo į klausimą: „Ar įmanoma pasiekti formos piką be sporto mokslo?“
„Reikia pripažinti, kad sporto mokslas labai tobulėjo. Sportavau 21-erius metus ir pati pradžia buvo būtinieji tyrimai sveikatos būklei nustatyti – ar galima sportuoti, ar reikia išvadas atlikti.
Tokių išsamių tyrimų jauname amžiuje nebūdavo. Kai patekau į rinktines, pradėjau dalyvauti čempionatuose, tai prasidėjo tam tikri tyrimai LEU universitete, Lietuvos olimpinio sporto centro patalpose. Dabar visi olimpiečiai turi galimybę atlikti tyrimus „Affidea“ laboratorijoje, kuri yra aukščiausio lygio,“ – sakė Rio olimpinių žaidynių sidabro laimėtojas S. Ritter.
Ne vieną medalį pasaulio ir Europos čempionatuose nuskynęs sportininkas pabrėžė, kad santykis su sporto mokslu yra neišvengiamas jauname amžiuje.
„Aš manau, kad sportininkams tai yra labai svarbu ir sporto mokslas yra neatsiejamas norint pasiekti gerų rezultatų. Ilgame laikotarpyje sportininkai išmoksta sportuoti be trenerio, pažinti save, reaguoti į krūvius.
Vis tiek pradžioje karjeroje neišvengiamas sąlytis su medicina, trenerio patarimais ir patirtimi.
Klausimas kiek nuodūgnūs turėtų būti tyrimai? Išvadas pulso, dažnio ar atlikus tam tikrus matavimus pamatyti kaip kūnas atsistato į pradinį tašką. Kas mėnesį atlikti fizinio išsivystymo, kraujo tyrimus yra privalu.
Visi sportininkai, kurie varžosi pasaulio čempionatuose, būna puikiai pasiruošę fiziškai. Dėl to negalime sau leisti klaidų pasiruošime. Sporto mokslas išdėsto, kodėl taip yra,“ – pridėjo S. Ritter.
Taip pat, sportininkas pasakojo, kad kartais sporte daug svarbiau yra geras poilsis nei visiškas išsikrovimas. Kartais rezultatai ir fizinė kondicija tampa nesusijusiais dalykais.
„Yra buvę tokių pavyzdžių, kad jautiesi baisiai pavargęs, bet rezultatai būna arti geriausių. Tada keliame klausimus, kodėl taip yra?
Ateina momentai, kai prieiname prie fizinių testavimų su geru pasirengimu, programa, bet negalime pademonstruoti gerų rezultatų. Sporto mokslas padeda išvengti tokių liapsusų pagrindinėse varžybose,“ – sakė S. Ritter.
Pandemijos laikotarpiu ne vienam sportininkui teko susidurti su koronavirusu. M. Šilkūnas atskleidė, kad pats S. Ritter sirgo klastinga liga.
Pasak M. Šilkūno, šiuo metu svarbiausia yra išvengti padarinių ateityje.
„Nemažai matome sportininkų persirgusių ar pasiskiepijusių. Ko mes labiausiai bijome tai pakenkimo – tikriname pulsą, širdį. Pagrindinį dalyką virusas sukelia tai širdies problema.
Kol kas nuo 1-3 proc. visų atletų, pagal duomenis, susirgo miokarditu, – sakė M. Šilkūnas. – Ne paslaptis, kad pats Saulius sirgo sunkiai, labai karščiavo, bet jokių komplikacijų nebuvo.
Sportininkai vis tiek yra įpratinę savo imunitetą ir procentaliai atvejų būna mažiau.“
„Manau nei vienas sportininkas ar susijęs žmogus negalėtų išsiversti be sporto mokslo. Jau pirmuose žingsniuose treneris, kuris turi žinias apie pagrindus, esminius dalykus, perteikia informaciją.
Kai reikia dalyvauti varžybose, tai irgi neatsiejama. Sporto mokslas yra labai plati sąvoka.
Sunku pasakyti, bet labai geras sportininkas be sporto mokslininko yra labai nenuspėjamas. Tačiau tai yra beveik neįmanoma, nes ankstesniuose etapuose jis su tuo susidūrė. Bent jau nei vieno nesutikau tokio,“ – sakė S. Ritter.
