Kaip penktadienį BNS nurodė kariuomenė, tai daroma siekiant apsaugoti sprendimų priėmimą.
„Siekiant apsaugoti sprendimų priėmimo procesą nuo neigiamos išorinės įtakos, Lietuvos kariuomenė viešai nekomentuoja karinio patarimo teikimo proceso bei argumentų, kuriais remiantis jis yra formuluojamas“, – teigiama kariuomenės pateiktame atsakyme.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šią savaitę žurnalistams pareiškė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
L. Kasčiūno teigimu, politinė vadovybė yra gavusi tokį karinį patarimą.
Naujoji ministrė Dovilė Šakalienė BNS trečiadienį sakė, kad sprendimai dėl priešpėstinių minų nėra priimti, o minėto patarimo negalinti pakomentuoti. Vis tik ji pažymėjo, kad „karinis patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus“.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
