Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt
Prasideda renginiai Laisvės gynėjų dienai paminėti. Praėjus 22-ejiems metams po įsimintinų Sausio 13-tosios įvykių, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Seime pristatė sprendimus, kaip jie gintų Seimo rūmus 1991-mų metų ir šiandienos sąlygomis.
Dauguma šių Lietuvos karo akademijos kariūnų, 1991-ųjų sausio 13-tąją, kai sprendėsi mūsų šalies pakartotinės okupacijos galimybė, dar net nebuvo gimę. Dabar studijuodami karo mokslus, jie sprendžia, ką buvo galima padaryti geriau tomis įtemptomis sausio dienomis nuo grubios karinės jėgos ginant Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir mūsų nepriklausomybę.
Tuometis Aukščiausios Tarybos gynybos štabo viršininkas, atsargos pulkininkas Jonas Gečas prisimena, kad gynybos organizavimas karine prasme buvo labai sudėtingas. Rūmų prieigose iš gelžbetonio blokų, o rūmų viduje iš smėlio maišų teko pastatyti barikadas, dabartinės mašinų stovėjimo aikštelės vietoje įrengti prieštankinius griovius, ant pastato stogo pastatyti strypus ir stogą užminuoti, kad desantininkams būtų sunkiau ant jo nusileisti. Specialiai rūmų gynybai pagamintos net ašarinės dujos.
„Pirmieji Lietuvoje chemikai pagamino ašarines dujas. Susitarėme su dezodorantų gamykla Aukštuosiuose Paneriuose, jie uždarė vieną cechą ir tiesiog dezodorantų buteliukus užpildydavo ašarinėmis dujomis. Po to atsivežėm ir normalių balionėlių, kuriais pradžioje ir Lietuvos policija buvo aprūpinama“, – prisimena buvęs Aukščiausiosios Tarybos Gynybos štabo viršininkas J. Gečas.
Lietuvos karo akademijos kariūnai sako išstudijavę visą prieinamą informaciją ir nusprendę, kad tuometėmis sąlygomis ginant rūmus nieko geriau padaryti nebuvo galima.
„Kiek bežiūrėjom, kiek begalėjom, žmonės net patys sprogmenis gamino, ašarines dujas patys gaminosi, kiek mums teko atrasti, tai net nežinau, ką būtų dar galima naujo sugalvoti“, – teigia Lietuvos karo akademijos trečiakursis Rolandas Visockas.
„Šiandien galima geriau padaryt visą gynybą vien tik dėl to, kad galima naudoti XXI amžiaus ginklus, tokius kaip minas, naudoti tam tikrus dūmus, inžinerines užtvaras, tad jos gali padėti efektyviau sulaikyti priešą ir gintis nuo jo“, – sako Lietuvos karo akademijos trečiakursis Aurimas Derliūnas.
Vilniaus televizijos bokšte ketvirtadienį vyko ir nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas. Ta proga atidaryta moksleivių piešinių paroda, Karoliniškių muzikos mokyklos moksleiviai parodė meninę kompoziciją „Laisvės sparnai“.
