Iš tarptautinių misijų grįžusių, jose tarnaujančių ir joms ruošiamų Lietuvos kariuomenės padalinių vadai teigia, jog taikos stabilizavimo operacijose Irake ir Afganistane norinčių dalyvauti karių pakanka ir nė vieno netenka siųsti į misiją per prievartą.
Net keli karininkai taip reagavo į dienraščio "Kauno diena" pirmadienį paskelbtą straipsnį, kuriame, be kita ko, rašoma, jog į tarptautines misijas Irake ir Afganistane lietuvių karius tenka siųsti vadovybės įsakymu, nes neatsiranda pakankamai savanorių.
Prieš trejus metus Lietuvai įstojus į NATO, 2004 metų liepos 1 dieną įsigaliojo įstatymo pataisos, kuriose sakoma, kad atlikti tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete kariai yra skiriami, o ne parenkami taikant savanoriškumo principą.
Daugumą Lietuvos kontingentų į misijas išsiuntusios Motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" vadas pulkininkas Darius Užkuraitis BNS pirmadienį sakė, kad nors atranka į misijas nėra organizuojama savanoriškumo principu, "kur planuojamos misijos, ten komplektavimo problemų neiškyla".
"Priešingai, pagal kariuomenės planus paskelbus, jog kovinis vienetas konkrečiai misijai bus formuojamas kurio nors dalinio pagrindu, tame dalinyje pastebime aukštesnę karių moralę ir motyvaciją, į gerąją pusę keičiasi kovinio rengimo, žmonių tarpusavio bendravimo kokybė, atsiranda karių tarpusavio konkurencija. Visuomet turime pakankamai karių rezervui", - sakė pulkininkas D.Užkuraitis.
Brigados vado teigimu, formuojant kovinius vienetus misijoms, vienas-du procentai karių pateikia motyvuotus atsisakymus vykti į misijas dėl šeimyninių aplinkybių, pavyzdžiui, vaiko gimimo. Dalis karių "nubyra" per medicinos atranką. Pulkininko D.Užkuraičio teigimu, nėra pasitaikę atvejo, kai karys būtų siunčiamas į misiją vadovybės įsakymu, prieš jo valią.
"Savanoriškumo principas galioja de facto, todėl karių pasiūla visuomet viršija paklausą, ir karių netenka siųsti prieš valią", - sakė D.Užkuraitis.
Brigados "Geležinis Vilkas" žvalgų kuopos, kurios pagrindu sudarytas praėjusią savaitę misiją Irake pradėjęs būrys "LITCON-9", buvęs vadas, kapitonas Saulius Petravičius BNS pasakojo, kad formuojant ir rengiant būrį misijai, asmeniškai kalbėtasi su kiekvienu kariu.
"Egzistuoja ilgalaikis misijų planas ir žinoma, kada ir koks padalinys važiuos į misiją. Brigados vadovybei paskelbus, kad misijai ruošiama žvalgybos kuopa, surinkome visus profesionaliosios tarnybos karius ir paklausėme, ar jie pageidaus vykti. Absoliuti dauguma sutiko. Vienas karys negalėjo vykti dėl šeimyninių priežasčių, dar vienas netiko, nes turėjo drausminę nuobaudą", - pasakojo S.Petravičius.
Keli būrio kariai tarptautinėse misijose Irake ir buvusioje Jugoslavijoje dalyvavo net po keturis, o vienas - penkis kartus.
Pasak tuometinio kuopos vado, pasirengimo misijai metu pavyko sutelkti ir maždaug 15-kos karių rezervą, kuris bus naudojamas ir formuojant būsimąjį būrį "LITCON-10", kurio misija planuojama vasaros pabaigoje.
2006 metų gegužę-gruodį Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) trečiajai pamainai vadovavęs pulkininkas Vilmas Šatas teigia, jog pretendentų į misiją formuojamoje PAG-3 taip pat netrūko.
"Važiavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu suformuotas vienetas. Dėl šeimyninių aplinkybių atsisakė važiuoti 2-3 žmonės, dar keli nepraėjo medicinos komisijos. Tačiau liko ir nedidelis rezervas", - sakė V.Šatas.
Tauragėje esančio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Dalius Polekauskas, kuris vadovaus ir gegužę į misiją išvyksiančiai PAG penktajai rotacijai, BNS sakė, kad iš pirminio kandidatų sąrašo dėl motyvuotų šeimininių aplinkybių iškrito keli kariai. D.Polekauskas teigė matąs didelę karių motyvaciją. Didelė dalis karių turi misijų Irake ir buvusioje Jugoslavijoje patirtį.
"Kariams neabejotinai rūpi atlyginimo už misiją reikalai, vyksta įvairių diskusijų, keliami klausimai, tačiau praėjusiems atranką kariams nekyla klausimų, ar vykti", - sakė D.Polekauskas.
Brigados "Geležinis Vilkas" vado D.Užkuraičio teigimu, teisinių galimybių, kad į tarptautinę misiją patektų privalomąją pradinę tarnybą atliekantis karys, nėra. Po 8-9 mėnesių privalomosios tarnybos šauktinis turi teisę prašytis į misiją, ir jeigu jo prašymas patenkinamas, su kariu sudaroma 3 mėn. trukmės pasirengimo misijai sutartis. Per tą laiką karys baigia metų trukmės privalomąją tarnybą, tampa liktiniu, ir į misiją išvyksta jau kaip profesionaliosios tarnybos karys.
Tačiau, pasak D.Užkuraičio, toks atvejis pasitaikęs tik vienas - 2003 metais misijai Irake formuojant būrį "LITCON-1".
D.Užkuraičio teigimu, į misijos vietas neverčiami sugrįžti ir atostogų į Lietuvą parvykę kariai, jeigu jie dėl sudėtingų tarnybos situacijų, pavyzdžiui, pasalų, apšaudymų, patyrė rimtų sukrėtimų. Pasak brigados vado, pasitaikė keli atvejai, kai dėl psichologinių priežasčių ar susiklosčius atitinkamai situacijai šeimose, kariai nutraukdavo misijas.
Šiuo metu maždaug 130 karių tarnauja Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, apie 60 karių Irake, ir maždaug 30 karių - Kosove.
