Įpusėjus mokėti tiesioginių išmokų avansus, žemdirbių bendruomenę tarsi žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia – subsidijas privalu mažinti.
Nuo Talino per Europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simbolika, reikalavimus didinti tiesiogines išmokas vešiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai Briuselyje galės pamojuoti dar vienu reikalavimu – atšaukti tiesioginių išmokų moduliaciją, kitaip tariant, mažinimą. Išmokoms dar nepasiekus Europos Sąjungos (ES) vidurkio, jas liepta mažinti.
Pritrenkė žinia apie mažinimą
Lapkričio 6 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tinklalapyje paskelbta informacija, kad Europos Komisijos sprendimu naujose ES šalyse nuo 2012 m. keičiama tiesioginių išmokų skaičiavimo ir išmokėjimo tvarka – moduliuojamos ir europinės, ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos.
Gaunantiems daugiau kaip 5000 eurų (17 263 litų) išmokos mažinamos 10 proc. , o tiems, kuriems priskaičiuota daugiau nei 300 tūkstančiai eurų (1 035 804 litų), – dar 4 proc. Šiuos procentus atitinkančios sumos išskaičiuojamos iš papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI).
Žemdirbiams atstovaujančių visuomeninių organizacijų lyderiai sako, kad toks mažinimas pakirs gyvulininkystės ūkius. Mat daugiausia PNTI tenka gyvulių augintojams.
„Tai bent naujiena! – nustebo apie tiesioginių išmokų mažinimą pasiteiravus Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. – Neseniai buvome susitikę Žemės ūkio rūmuose, kur dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, tačiau niekas apie tai nieko neužsiminė. Čia, matyt, kažkas naujo“.
Ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovui Romui Majauskui ši žinia – tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
„Tai išgirdau iš žiniasklaidos. Žinojome, kad yra toks ES reglamentas, priimtas dar Lietuvai nesant bendrijos nare, tačiau niekas to iki šiol nesureikšmino. Jis turėjo įsigalioti, jei mūsų išmokos būtų pasiekusios bent ES valstybių vidurkį. Kol kas mums toli iki to“, – NMA pateikta informacija pribloškė R. Majauską.
Anot jo, kažką daugiau išsiaiškinti apie paskelbtą tiesioginių išmokų mažinimą nepavyko. „Pasirodžius tokiai informacijai bandėme skambinti į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, tačiau niekas mums nieko negalėjo išsamiau pakomentuoti“, – pečiais gūžčiojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Dėl dabar paskelbtos tiesioginių išmokų moduliacijos sutrikęs ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. „Reikės aiškintis ir diskutuoti. Gal dar nebus taip, kaip paskelbta“, – aiškumo stokojo ŽŪR vadovas.
Pasak jo, metų pradžioje buvo užsiminta apie išmokų moduliaciją. Bet esą buvo akcentuojama, kad tai neturėtų grėsti Lietuvai, nes mūsų žemdirbių gaunamos išmokos nesiekia ES vidurkio.
Ūkininkai piktinasi, kad informacija apie tiesioginių išmokų mažinimą kaip vaiduoklis išlindo po Vėlinių. Gal iki Seimo rinkimų nenorėta erzinti žemdirbių?
Sprendimą siūlo užginčyti
Išsamiau paaiškinti apie tiesioginių išmokų moduliaciją ėmėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis.
„Mano manymu, mums mažinti tiesiogines išmokas nepriklausytų, todėl turėtume tai įrodyti ir užginčyti“, – įsitikinęs LŽŪBA vadovas.
Anot jo, dar 2003 metais ES priimtas reglamentas, pagal kurį bendrijos senbuvėse valstybėse įvesta tiesioginių išmokų moduliacija ir nustatyta, kad 2005 metais jos mažinamos 3 proc., 2006 m. – 4 proc., 2007 m. – 5 proc. ir dar tiek pat – 2012 metais.
Reglamente taip pat numatyta, kad bendra tiesioginė parama (įskaitant ir nacionalines išmokas), kurią po įstojimo į ES gali gauti naujų valstybių narių ūkininkas, negali viršyti 2004 metų balandžio 30 d. bendrijos narėse taikomo išmokų paramos dydžio.
2009 metais atsirado kitas ES reglamentas, kuriame nurodoma, kad nuo 2012 m. išmokų moduliacija turi būti taikoma ir naujose bendrijos valstybėse narėse. Tačiau, kaip pabrėžia J. Kraujelis, dokumente nurodoma ir tai, kad išmokų mažinimas taikomas tik tuomet, kai bendrijos naujokams mokamų išmokų lygis prilygsta senbuvių ūkininkų gaunamai tiesioginei paramai.
„Ar mes tą lygį esame pasiekę? Ne. Vadinasi, sprendimą 10 proc. dabar moduliuoti išmokas galime pabandyti užginčyti“, – dėstė J. Kraujelis.
LŽŪBA prezidentas tik skėsčioja rankomis, kad Baltijos šalys, gaunančios vienas mažiausių tiesioginių išmokų visoje Europos Sąjungoje ir kovojančios dėl sąžiningų ir teisingų konkurencijos sąlygų, dabar privalo mažinti išmokas.
Ne mažiau nuostabos ir dėl to, kad moduliavimui apskaičiuoti sudedamos ir europinės, ir papildomos nacionalinės išmokos, o sumažinta suma turi būti išskaičiuojama iš nacionalinių išmokų „krepšelio“.
J. Kraujelis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2012 m. kovo 15 d. įsakyme „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ nė žodžiu neužsiminta apie išmokų moduliaciją.
Pakirs gyvulininkystės ūkius
Žemdirbiai skaičiuoja, kad jei už 2012 metus mokamoms išmokoms bus pritaikytas mažinimas, jie neteks mažiausiai 40 mln. litų.
Ūkininkams, kuriuos pasiekia iki 17 263 litų išmokų iš ES ir nacionalinio biudžeto, mokamos sumos nebus mažinamos. O tiems, kuriems nubyra daugiau kaip 1 035 804 litų išmokų, turėtų būti mažinamos europinės išmokos – 4 proc. mažinama tik nurodytą išmokų dydį viršijanti suma. NMA duomenimis, tokių ūkių, kuriems teks nurėžti europines išmokas, Lietuvoje yra apie 20.
Gaunantiems didesnes nei 17 263 litų išmokas – sudėjus tiek ES, tiek ir nacionalines išmokas – 10 proc. mažinamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Kaip praneša NMA, šis mažinimas nebus taikomas negaunantiems nacionalinių išmokų už galvijus, karves žindenes, paskerstus bulius, pieną.
„Čia jau tikrai persistengta. Akivaizdu, kad tai bus smūgis tiems, kam šiemet ir taip sunku, – gyvulininkystės ūkiams. O pieno gamintojams bus šokas“, – neabejoja LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.
Žemų pieno supirkimo kainų nustekenti ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad šiemet juos pasieks išmokos už kvotinį pieną. Bet Vyriausybė tam lėšų nerado.
Už 2012 m. žemdirbiams pažadėta išmokėti maždaug 95 mln. Lt pieno išmokų – po 70 litų už toną kvotinio pieno. Tačiau dabar aiškėja, kad po išmokų moduliacijos ši suma gali gerokai sumažėti.
Smulkieji ūkininkai nenukentės
Rimantas Krasuckis , Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius
Tiesioginių išmokų moduliacija – jokia sensacija. Apie tai skelbta ir kalbėta dar prieš šių metų pasėlių deklaravimą – ne žiniasklaidoje, o Žemės ūkio rūmuose, savivaldybėse. Šį mažinimą reglamentuoja ES, ir mes tai privalome vykdyti. Pasigirdo siūlymai nepaisyti šių reglamentų ir išmokų nemoduliuoti. Manau, kad tai nėra gera išeitis. ES senbuvėse valstybėse tai jau seniai taikoma. Lietuvoje tikroji tiesioginių išmokų moduliacija palies tik labai stambius ūkius, gaunančius daugiau kaip 300 000 eurų išmokų. Gaunantiems mažiau nei 5000 eurų jokios išmokos nebus mažinamos. O tiems, kurie gauna daugiau kaip 5000 eurų, bus mažinamos tik PNTI. Taigi išmokų mažinimas bus taikomas apie 10 tūkst. ūkių. Smulkieji ūkininkai nenukentės. Jei Vyriausybė patvirtintų maksimalią 166 mln. litų skaičiuotiną papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumą 2012 m. , tai jas sumažinus galutinė žemdirbiams išmokėtina PNTI suma būtų ne mažesnė kaip 117 mln. litų.
Vida TAVORIENĖ
