Tiesiai po naktinio budėjimo pasikalbėti apie darbo subtilybes atvykęs gydytojas tikino, kad darbas skubiojoje pagalboje yra žavus tuo, kad praktiškai kiekvienas budėjimas turi savo istoriją.
Kuriozinė situacija – pacientas „pasigydė“ pats
„Dažniausiai – kokią linksmesnę, kartais – ir liūdnesnę. Šis budėjimas nors buvo vidutiniškas, irgi turi savo istoriją. Pasitaiko tikrai nemažai pavienių kuriozinių atvejų. Tai vakar irgi buvo viena tokių juokingesnių“, – pokalbį pradėjo vyresnysis kardiologas.
Kaip pasakojo jis, laikrodis muša 12 val. nakties, skambina telefonas, kitame ragelio gale – slaugytoja iš triažo, kur pirmiausia apžiūrimas atvykęs pacientas, sako, kad kažkas neaišku, prašo ateiti pažiūrėti.
„Ten guli jaunas 22 metų vaikinukas, pajungtas jau kardiografas, kuris nuolat rašo kardiogramą. Visas dreba, įsitempęs, dantys kalena, nerimas veide. Klausiu, kas nutiko, sako: „Daktare, man būna ritmo sutrikimai, kai širdis pradeda greitai plakti, aš jau apmokytas, jaučiu, kada sutriks, man sutrinka, moku pats atstatyti tą ritmo sutrikimą ir tada važiuoju namo. Bet šįkart jau valandą laiko jaučiu tą jausmą, kad sutriks ritmas, bet jis vis netrinka“. Žiūriu į tą pacientą, gražus sinusinis ritmas, jokių permušimų.
Galvoju, gerai, žaidžiame, tai žaidžiame, tada reikia sutrikdyti tą ritmą. Sako: „Bandom“. Užverčiu kojas, spaudžiu į pilvą, duodu pūsti švirkštą. Viską padarome, veidas palengvėja, pasuku galvą į kardiografą – sutrikęs ritmas, širdis „kala“ 200 kartų per minutę.
Tai sakau, kad jei moka atsistatyti ritmą, tai tegu parodo – pasiėmė tą patį švirkštą – pučia, pučia, greitai atsigula ant lovos, prašo pakelti kojas, ir kardiogramoje viskas gražiai atsistato. Realiai kaip daktaras paciento negydžiau, o pabloginau jo būklę, pasigydė jis pats. Pirmą kartą mačiau tokį atvejį ir, tiesą sakant, buvau „apšalęs“, – nuostabos neslėpė T. Jablonskas.
Stresinės sąlygos augina ir klaidų riziką
Paklaustas, kokie didžiausi darbo skubios pagalbos skyriuje iššūkiai, surimtėjęs gydytojas teigė, kad tai visų pirma būtų didelis ir neprognozuojamas pacientų srautas.
„Tai nėra ambulatorinis darbas, kai kas pusę valandos pas tave ateis vienas pacientas, tu jam skirsi visą savo dėmesį. Skubios pagalbos skyriuje gali vienu metu gali turėti du pacientus, vienu metu gali atvykti 5 kraštutinai sunkūs pacientai, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos.
Tada reikia sustrateguoti, kuriam pacientui pagal skubumą teikti pagalbą pirmiausiai. Tai sukelia labai daug streso darbe, nerimo, taip pat skubios pagalbos skyrius yra ta vieta, kur nemaža ir klaidų tikimybė vien dėl to neprognozuojamo srauto“, – kalbėjo kardiologas.
Jis neslėpė, kad toks stresas kasdieniame darbe labai neretai atsiliepia ir darbuotojų tiek fizinei, tiek psichoemocinei sveikatai, dažnai pasitaiko nuovargis, perdegimo sindromai.
„Taip pat didelė problema ta, kad skubios pagalbos skyriuje yra be galo didelis įvairių būklių spektras. Ir jei mes atsakingi už kardiologinę skubią pagalbą, nereiškia, kad tą pacientą, kurį gausi, jis bus su kardiologine pagalba. Tad dar vienas kasdienių iššūkių – skubios pagalbos skyriuje yra be galo daug kitų specialistų ir reikia glaudžiai su jais bendradarbiauti“, – nuotolinės ligoninės konferencijos metu pastebėjo T. Jablonskas.
Pacientai priėmime praleidžia nuo kelių valandų iki pusės paros
Didelė problema ir yra pacientų laukimo laikai. Pasak gydytojo, nors paprastai mažiausiai tenka palaukti bent kelias valandas, jis pasidžiaugė, kad nėra užsienio šalių praktikos, apie kokią papasakoja ir pacientai.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atvykus į skubios pagalbos skyrių pacientams tenka laukti net iki paros, kol iki jų prieina gydytojas. Pas mus tokių žvėriškų srautų nėra, tačiau vis tiek pacientams skubios pagalbos skyriuje tenka laukti.
„Kartais būna, kad padarai tyrimą, viskas puiku, bet vis tiek turi uoslę, nors tyrimai puikūs, matai iš paciento, kad kažkas vyksta organizme.“
Pasikalbėjus iš pradžių su pacientu pasakome, kad turės 2 valandas pasėdėti ar pagulėti, palaukti, kol vien ateis tyrimų rezultatai, neaišku, kokių papildomo ištyrimo gali reikėti sulaukus jų rezultatų.
Tad vieno paciento trukmė skubios pagalbos skyriuje kardiologiniame centre gali užtrukti nuo 2 valandų ir net išaugti iki 12 val. Yra buvę atvejų, kai pacientas buvo tiriamas beveik parą laiko ir ieškoma patologija. Kuo ilgiau tas vienas pacientas yra skubios pagalbos skyriuje, tai tiesiogiai koreliuoja su gydytojo jaučiamu nerimu, stresu gydymo eigoje“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas.
Miokardo infarktas – ne dažniausia būklė
Paklaustas, kokios dažniausios priėmimo skyriuje matomos širdinės problemos, pašnekovas teigė, kad žmones gali nustebinti tai, kad miokardo infarktas nėra dominuojanti būklė.
„Dirbant kardiologiniame poskyryje miokardo infarktai nėra dažniausia problema. Statistiškai, jei per savaitę priimame apie 200 pacientų vien savo poskyryje, tik apie 10–15 proc. būna miokardo infarktai. Didžioji pyrago dalis yra širdies ritmo sutrikimai, dažniausiai – prieširdžių virpėjimai. Jei apima 40, net kai kuriais mėnesiais – 50 proc. atvykstančių pacientų.
30 proc. pacientų yra nustatoma net ne kardiologinė diagnozė, o vos – 1–2 proc. sudaro kiek retesnės ūminės kardiologinės problemos – vadinamieji vožtuvų užkalkėjimai, plaučių arterijos tromboembolijos, širdies nepakankamumo paūmėjimai“, – kalbėjo T. Jablonskas.
Tiesa, gydytojas įspėjo, kad ne visada lengva atpažinti kardiologinę problemą:
„Kai viskas būna aišku, pavyzdžiui, prie infarkto būna užsikimšusi viena iš vainikinių arterijų, tuomet dažniausiai kažkokių abejonių, klausimų nebūna, diagnostinis ir gydymo kelias yra labai paprastas.
Tačiau yra tam tikrų trikdžių, nesklandumų, kai tas diagnostinis kelias gali būti sunkesnis. Pavyzdžiui, yra vadinamos subtilios aritmijos – tai trumpalaikiai širdies ritmo sutrikimai, kai namuose spontaniškai jie atsiranda, bet atvykus greitajai jau praeina. Tada ir priėmimo skyriuje atlikus tyrimus problemos nerodo. Bet tai nereiškia, kad kardiologinės problemos nėra.“
„Pats blogiausias dalykas, ką iš priėmimo skyriaus paleistas žmogus gali padaryti, tai nesikreipti į kardiologą ambulatorinėje grandyje.“
Gydytojo aiškinimu, nors tie simptomai buvo banguojantys ir praėjo, o skubios pagalbos skyriuje pacientas kaip ir jaučiasi neblogai, neretai būna staiga neigiama dinamika, kai paciento būklė pradeda blogėti akyse.
„Kitą kartą būna ir pačių atliktų tyrimų, dažniausiai – kraujo interpretacijos keblumų. Kartais būna, kad padarai tyrimą, viskas puiku, bet vis tiek turi uoslę, nors tyrimai puikūs, matai iš paciento, kad kažkas vyksta organizme. Ir gali valandos bėgyje pakartoti tuos pačius tyrimus ir turėti visiškai kitus, žymiai blogesnius rezultatus. Tad reikia žiūrėti į pacientą, ne vien tyrimus“, – patirtimi dalinosi kardiologas.
Kokie simptomai išduoda ūmią širdies ligą?
Paklaustas apie dažniausius simptomus, kurie gali išduoti kardiologinę ligą, gydytojas visų pirma paminėjo krūtinės skausmą. Jo aiškinimu, tikras širdies skausmas dažniausiai nebūna aštrus, lyg duriantis peiliu.
„Tai dažniausiai būna nemalonus užgulimas, bukas skausmas, diskomfortas, kažkoks nemalonus pojūtis. Taip pat dažnai kartu būna lydintis simptomas – dusulys, kvėpavimo sunkumas. Iš kardiologinių diagnozių nebūtinai kalbant apie infarktą, gali būti ir intensyvus, nereguliarus širdies plakimas, galvos svaigimas, galvos skausmai, patinimai – dažniausiai abiejų kojų.
Taip pat vienas iš bendrinių simptomų, kurį galima pritaikyti daugeliui ligų – nuolatinis pervargimas, silpnumaas. Nors visi šie simptomai tiktų kardiologinės ligoms, jei jie yra, nereiškia, kad žmogui išties kardiologinė bėda“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo aiškinimu, už kardiologinių simptomų gali slėptis ir kitos ligos – gastroenterologinės ar pilvo chirurgijos problemos, panikos atakos. Krūtinės skausmą gali sukelti ir plaučių infekcija, kai yra dirginama pleura, skeleto-raumeninės sistemos ligos, tai liaudiškai vadinami užspausti nervai stubure, kai jie yra priekinėje krūtinės ląstoje.
„Išvaržos, kažkokie raumenų patempimai po sporto irgi duoda krūtinės skausmą. Gali būti ir endokrininiai sutrikimai, skydliaukės problemos ar hormoninio fono pakitimai, kurie gali sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, nekontroliuojamus kraujospūdžio kilimus. Įvairios infekcijos, sepsiai gali duoti kardiologinius simptomus“, – vardijo gydytojas.
Didžiausia klaida, kurią daro po apsilankymo priėmimo skyriuje
Kokios ligos šie simptomai bebūtų sukelti, kardiologas visų pirma ragino įsivertinti, ar tai naujai ir staiga atsiradę simptomai su staigiu, greitu blogėjimu, ar jie vargina ilgesnį laiką ir palaipsniui progresuoja.
„Tai padėtų įsivertinti, ar žmogus turi kreiptis į skubios pagalbos skyrių, ar geriau konsultuotis ambulatorinėje grandyje“, – sakė T. Jablonskas.
Jis pasakojo, kad iš atvykusiųjų į kardiologinį poskyrį į ligoninę paguldoma apie 25–30 proc. pacientų: „Tai realiai prastesnėmis budėjimo dienomis guldome kas trečią pacientą, lengvesnėmis – kas ketvirtą penktą.“
Jei į priėmimo skyrių atvykusio paciento nereikia guldyti į ligoninę, jam skiriamas pradinis gydymas ir jis išleidžiamas namo.
„Bet pats blogiausias dalykas, ką žmogus gali padaryti, tai nesikreipti į kardiologą ambulatorinėje grandyje. Tai, kad žmogus yra paleistas iš priėmimo skyriaus, atsako, kad pacientui dabar nėra ūmios kardiologinės problemos. Bet mes niekada nepaneigiame, kad nėra tos galimybės, kad gali būti lėtinė kardiologinė problema“, – akcentavo T. Jablonskas.
