Gydytojų kardiologų teigimu, nors neigiamos emocijos yra visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, su jomis kovoti nėra nei gydymo schemų, nei tam tikrų specialių vaistų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas.
„Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų – jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo „ekstra“ sumuštinį, išgeria raminamą tabletę. Tai nėra išeitis iš padėties, bet svarbu, kad stresas skatina kitus rizikos veiksnius – rūkymą, depresiją, kitus kenkimo širdžiai mechanizmus – padidėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas“, – vardijo prof. R. Šlapikas
Vis dėlto profesorius nelinkęs labai dramatizuoti širdies ir kraujagyslių ligų plitimo situacijos Lietuvoje. „Turiu pasakyti, kad tendencijos nėra tokios jau blogos. Nors ir nepavyksta kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis, kaip mums norėtųsi, bet teigiami poslinkiai yra. 2011 metų statistikos bijau pasakyti, tačiau žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinė mirčių priežastis pasaulyje“, – teigė profesorius.
Profesorė Rūta Babarskienė sako, kad pagal Lietuvos statistiką sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis nemažėja, ir mirčių skaičius išlieka maždaug vienodo lygio.
„Aterosklerozė – pagrindinė priežastis, kuri skatina kraujagyslių susiaurėjimą, prasideda vaikystėje. Jau pirmame gyvenimo dešimtmetyje atsiranda pirmieji pakitimai kraujagyslėse, ir daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo, nuo mūsų genetikos ir turbūt nuo likimo – į kokį gyvenimo traukinį mes įsėdame. Jei važiuojame greituoju traukiniu, tai kelias per gyvenimą labai trumpas ir sunkus, jeigu įsėdome į normalų traukinį – laimingai keliaujame visą gyvenimo kelią“, – kalbėjo profesorė.
Jos teigimu, yra žinomi tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – padidėjęs arterinis spaudimas, cukrinis diabetas, lipidų apykaitos, metabolizmo sutrikimai, svorio perteklius, mažas fizinis aktyvumas ir dar apie 200 rizikos veiksnių.
„Tačiau šiandien visi atsigręžia ir į kitą dalį – mūsų emocinė būklė taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį. Ir šiandien sakome, kad depresija, stresas yra toks pat rizikos veiksnys, kuris skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą ir visas šios ligos pasekmes“, – kalbėjo prof. R. Babarskienė.
