„Jie (ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai – aut. past.) atliko savo pareigas gerai, jie priėmė sprendimus, kurių reikėjo. Mūsų analizė rodo, <...> kad kai kurios valstybės tuo metu įsigijo tokius pat testus, tik neveikiančius. Mes įsigijom pigiau, bet veikiančius. Tai visiškai aiškiai parodo, kad nusikaltimo kažkokio pagrindo tuose sprendimuose nėra“, – kalbėjo valdančiųjų lyderi.
Pasak R. Karbauskio, tyrimas dėl greitųjų testų pirkimo vyksta tik dėl artėjančių rinkimų.
„Šita byla, bet kokiu atveju, subliūkš, nes ji neturi jokio faktinio pagrindo“, – įsitikinęs valstiečių lyderis.
Politiko teigimu, byla yra politinė, tačiau, kokios politinės jėgos ją užsakė, R. Karbauskis atsakyti negali.
„Nesu teisėsaugos institucijos. Kitos galėtų tirti šitą klausimą, kas užsakė tokį tyrimą“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime atsakys į opozicijos narių klausimą apie greitųjų testų pirkimą.
Opozicinių liberalų, konservatorių ir socialdemokratų atstovės Vyriausybės vadovo teiraujasi, kodėl jis nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijonuo greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Saviskas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero Sauliaus Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.
Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.
Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.
Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.
FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
