Solidūs pasiekimai
„Tie, kurie nebuvo pakviesti į rinktinių stovyklas, jau pirmąją naujojo sezono dieną, rugsėjo 5 –ąją, pradėjo ruoštis rudens varžyboms, vyksiančioms po beveik pusantro mėnesio. Tad, atostogos baigėsi ir reikia pilna galia vėl grįžti į salę“, – neabejoja D. Petrikauskas.
Prieš 12 metų savąjį kyokushin karate klubą atidaręs garsus sportininkas nuo veiklos pradžios laikėsi taisyklės – treniruotes vesti tik motyvuotiems vaikams. Jei kurį žmogutį į „Energijos smūgį“ tėvai palydi tik dėl nesutramdomo jo charakterio, dažnai jam tapti Lietuvos karate čempiono auklėtiniu būna nelemta. Anot D. Petrikausko, iškart matosi, ar sportuojantysis įdeda 100 ar 30 proc. pastangų.
„Visos mūsų treniruotės yra skirtos pasiruošti varžyboms. Kitaip tariant, jose ir šešių metų vaikas sportuoja kaip suaugęs – penkiolika minučių apšilimo, po ko laukia intensyvi darbo valanda“, – paaiškino pašnekovas.
Kiekvienam vaikui per savaitę yra privalomos dvi treniruotės, bet jis kad ir kasdien gali prisijungti prie kitų sportuojančių grupių.
„Po vasaros reikia atgauti ištvermę, todėl jokių įžanginių susitikimų neorganizuojame. Juolab, kad iki spalio 16 d. varžybų liko visai nedaug laiko – turime palaikyti tempą“, – sako vienos geriausių karate mokyklų šalyje lyderis D. Petrikauskas.
Apie tai, kad klubo „Energijos smūgis“ nariai yra nusiteikę pergalėms, byloja praėjusio sezono komandiniai pasiekimai: 2021-2022 m. sezono Vilniaus karate lygos absoliutūs čempionai (dalyvavo 24 klubai iš visos Lietuvos); 2021m. Lietuvos vaikų čempionatas - komandinėje įskaitoje antra vieta (dalyvavo visi 62 Lietuvos klubai); 2021m. Lietuvos taurės varžybos - komandinėje įskaitoje antra vieta (dalyvavo visi 62 Lietuvos klubai); 2022m. Didžiausios Europoje karate varžybos „Baltijos taurė“ - komandinėje įskaitoje trečia vieta (dalyvavo 1400 dalyvių iš 6 Europos šalių).
Didžiuojasi visais
Iki kol dešimties metų užsuko į kyokushin karate klubą, D. Petrikauskas mokėsi muzikos su „Ventukų“ kolektyvu bei lankė futbolo treniruotes. Akmenės rajone augęs D. Petrikauskas sakė, jog „Energijos“ užsiėmimai vykdavo vietovėje, nuo jo namų nutolusioje 35 kilometrus. Tam, kad sūnus laiku pasiektų treniruotes, laiko skirdavo jo tėvai.
„Treneris Vladimiras Silvaško visada buvo labai griežtas. Nors man ir sekėsi, paauglystėje disciplina neatrodė patraukli. Tad, kurį laiką tik tėvų dėka sportavau, o pats meilę šiam sportui pajutau būdamas 16 – os metų – kai varžybos ėmė vykti pagal kitokias, pilno kontakto be apsaugų, taisykles“, – prisimena daugkartinis Lietuvos čempionas ir tarptautinių varžybų nugalėtojas bei prizininkas.
Jis stengiasi visada paisyti geriausiu kyokushin karate vadinamu trenerio V. Silvaško principo – reikia varžyboms ruoštis taip, kad užimtum tik pirmą vietą ir apie antra net negalvotum.
„Įsimintinų kovų buvo daug, bet šią akimirką ryškiai prisimenu varžybas, vykusias Olandijoje. Prieš jas stengiausi numesti kelis kilogramus, bet, nuo įtampos, nepavyko ir teko kovoti absoliučioje kategorijoje su 30 kilogramų už save sunkesniais varžovais. Tad, pergalė tikrai buvo laukta ir labai pelnyta“, – žiūrėdamas į daugybę namuose turimų taurių bei medalių sakė D. Petrikauskas.
Jis neabejoja – sportas vaikams ir jaunimui yra labai svarbus, nes tai formuoja jų vertybes, užsispyrimą, charakterį.
„Galiu didžiuotis visais savo auklėtiniais, o už tai, kas esu, norisi padėkoti tėvams ir V. Silvaško. Pas šį trenerį važiuodavau net kai studijavau Lietuvos sporto universitete Kaune ar jau, po mokslų, gyvenau Vilniuje. Jokiame kitame klube nesu treniravęsis. Akmenės „Energijos“ nariu nustojau būti tik atsidaręs savo klubą“, – pasakoja D. Petrikauskas.
Dvidešimt penkis metus kyokushin karate lydymas pašnekovas patikina – kiekvienas jaunas žmogus turi rasti savo kelią.
„Man sportas tapo esminiu visa ko pagrindu. Netgi tai, ką dabar dirbu, irgi gimė iš pasirinkimo, padaryto vaikystėje“, – sako ne tik „Energijos smūgiui“ vadovaujantis, bet ir retą bei pavojingą kaskadininko profesiją pasirinkęs D. Petrikauskas.
