Ukrainos pozicija yra aiški, ji numato Europos dalyvavimą prie derybų dėl karo pabaigos stalo.
Priešlėktuvinė gynyba Kyjivo regione taikosi į priešo dronus
Oro gynybos pajėgos veikia Kyjivo regione Rusijos bepiločių orlaivių atakos metu.
Apie tai Kyjivo regiono oro gynyba pranešė „Telegram“, rašo „Ukrinform“.
„Oro erdvėje buvo pastebėtas bepilotis orlaivis. Oro gynybos pajėgos dirba su taikiniais“, – sakoma pranešime.
„Piliečiai raginami likti slėptuvėse iki oro antskrydžio pabaigos, o mūsų gynėjų darbo nefiksuoti ir neskelbti internete“, – priduriama pranešime.
Anksčiau Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido kelias bepiločių orlaivių grupes, o keliuose regionuose, įskaitant Kyjivo sritį, buvo paskelbtas oro pavojus.
Rusų ataka Zaporižioje: pranešama apie smūgį energetikos infrastruktūrai
Dėl Rusijos karinio smūgio Zaporižios srityje energetikos infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras.
Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.
„Infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras ir degė sodybos. Tai preliminarūs priešo puolimo Zaporižioje ir Zaporižios rajone padariniai“, – nurodė jis.
Pasak pareigūno, informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.
Vėliau Fiodorovas pridūrė, kad sprogimo banga ir nuolaužos sunaikino namą Kušumoje ir sodybą Zaporižioje. Dėl išpuolio kilę gaisrai gesinami.
„Per priešo išpuolį Zaporožėje buvo sužeistas devyniolikmetis. Jam suteikta visa būtina pagalba. Gydytojai nukentėjusiojo būklę vertina kaip stabilią“, – rašė I. Fiodorovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižios srityje per oro pavojaus aliarmą buvo girdimi sprogimai.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie Rusijos bepiločius kamikadzes, skrendančius į Zaporižią.
„Bloomberg“: JAV siekia kontroliuoti investicijas Ukrainoje ir išstumti Europą
Nauja susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų versija rodo, kad JAV siekia kontroliuoti visas būsimas dideles investicijas į infrastruktūrą ir naudingąsias iškasenas Ukrainoje bei užblokuoti prieigą prie jų Europai, rašo „Bloomberg“.
Remiantis leidinio gautu dokumentu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja „pirmumo teisės“ investuoti į visus infrastruktūros ir gamtinių išteklių projektus pagal peržiūrėtą partnerystės susitarimą su Ukraina.
„Bloomberg“ teigimu, jei partnerystės susitarimas būtų patvirtintas, JAV būtų suteikta didžiulė galia kontroliuoti investicijas Ukrainoje į projektus, įskaitant kelius ir geležinkelius, uostus, kasyklas, naftos ir dujų bei svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybą. Tai reikštų precedento neturintį JAV ekonominės įtakos didėjimą didžiausioje pagal plotą Europos šalyje kaip tik tuo metu, kai ji stoti į Europos Sąjungą.
Susitarimu JAV būtų suteikta pirmumo teisė į pelną, pervedamą į specialų rekonstrukcijos investicijų fondą, kurį kontroliuotų Vašingtonas. Labai svarbu, kad dokumente teigiama, jog JAV „materialinę ir finansinę naudą“, suteiktą Ukrainai nuo Rusijos visiškos invazijos 2022 m. vasarį, laiko savo įnašu į tą fondą.
Iš esmės tai reikštų, kad D. Trumpo administracija priverstų Ukrainą sumokėti už visą JAV karinę ir ekonominę paramą, suteiktą nuo karo pradžios, prieš Kijevui gaunant bet kokias pajamas iš partnerystės fondo.
„Abiejų šalių diskusijos tęsiasi, o galutiniame projekte gali būti patikslintos sąlygos“, – nurodo „Bloomberg“.
Tikėtina, kad Ukraina šią savaitę atsakys į JAV dokumentą pateikdama savo pakeitimus, „Bloomberg“ sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.
Ukrainos atstovai anksčiau yra sakę, kad susitarimas su JAV neturi prieštarauti šaliess susitarimui su ES. Taip pat anksčiau atmetė JAV siekį į bendrą fondą įtraukti Vašingtono anksčiau Ukrainai teiktą paramą.
Pagal dokumento projektą JAV tarptautinė plėtros finansavimo korporacija kontroliuotų investicinį fondą, skirdama tris iš penkių valdybos narių ir turėdama „auksinę akciją“, suteikiančią specialią balsavimo teisę blokuoti tam tikrus sprendimus. Ukraina paskirtų kitus du narius ir negalėtų kištis į kasdienį fondo valdymą.
Kijevo vyriausybė privalėtų į fondą pervesti 50 proc. pajamų, gautų iš visų naujų gamtinių išteklių ir infrastruktūros projektų. JAV turėtų teisę į visą pelną ir 4 proc. metinę grąžą, kol susigrąžintų visą Ukrainai suteiktą paramą nuo karo pradžios, teigiama projekte.
Ukraina būtų įpareigota visus investicinius projektus pateikti fondui peržiūrėti. Kijevui būtų uždrausta mažiausiai vienerius metus siūlyti atmestus projektus kitoms šalims „iš esmės geresnėmis“ sąlygomis.
Be to, pagal projektą JAV vyriausybė turėtų teisę pirkti Ukrainos metalus, mineralus, naftą ir dujas anksčiau už kitas šalis komercinėmis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, ar projektą finansuoja fondas.
Susitarime, kurio terminas neribojamas, taip pat draudžiama Kyjivui parduoti svarbiausias naudingąsias iškasenas šalims, kurios yra JAV „strateginės konkurentės“.
Meloni tikisi, kad JAV dalyvaus kitame Europos susitikime dėl Ukrainos
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos dalyvaus kitame Europos susitikime dėl Ukrainos.
G. Meloni dar kartą patvirtino anksčiau išsakytą poziciją, kad bet kokios taikos Ukrainoje atveju Italija nesiųs savo taikdarių.
Italijos ministrė pirmininkė prisijungė prie kitų Ukrainos sąjungininkių Europoje ir prezidento Volodymyro Zelenskio Paryžiuje surengto aukščiausiojo lygio susitikimo, kurio tikslas – susitarti dėl suderintos politikos po to, kai Donaldas Trumpas šokiravo Europą pradėdamas tiesiogines derybas su Kremliumi.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė G. Meloni, siekianti palaikyti ryšius su JAV prezidentu, ne kartą įspėjo, kad Europa turi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos ir platesnio masto saugumo klausimų.
Premjerės biuro išplatintame pranešime teigiama, kad ji „pabrėžė, kad svarbu toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis siekiant sustabdyti konfliktą ir pasiekti taiką, kuri užtikrintų Ukrainos suverenitetą ir saugumą“, ir išreiškė viltį, kad kitame koordinaciniame susitikime dalyvaus Amerikos delegacija“.
Europos šalys susitarė ne panaikinti, o sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Tačiau, nors Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija pristatė planus siųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas bet kokios taikos atveju, G. Meloni pakartojo savo poziciją, kad Roma neplanuoja siųsti į Ukrainą italų taikdarių.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad padaryta nedidelė pažanga siekiant paliaubų, kad būtų užbaigtas trejus metus trunkantis karas, prasidėjęs nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metų vasarį į kaimyninę šalį. Tačiau kol kas taikos susitarimas atrodo tolimas.
G. Meloni biuras teigė, kad ilgalaikei taikai užtikrinti reikia ne tik nuolatinės paramos Ukrainai, bet ir „tvirtų ir patikimų saugumo garantijų“, kurios „turi būti grindžiamos euroatlantiniu kontekstu“ ir galėtų „iš dalies atitikti tai, kas numatyta Vašingtono sutarties 5 straipsnyje“.
Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos ar kelių Aljanso valstybių narių užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasiūlė atlikti „techninį tyrimą“ šiuo klausimu. G. Meloni tam pritaria.
Ukraina per Jungtines Valstijas pasiūlė 30 dienų paliaubas, tačiau Rusija iki šiol į tai nereagavo, o Europos sąjungininkės tampa vis nekantresnės.
Macronas dėl pajėgų Ukrainoje dislokavimo: turime tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos parems iniciatyvą ateityje Ukrainoje dislokuoti tarptautines atgrasymo pajėgas, tačiau Europa turi būti pasirengusi veikti savarankiškai.
E. Macronas tai pasakė spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio vadovų susitikimo Ukrainai paremti, praneša „Ukrinform“, remdamasi „The Guardian“.
Žurnalistų paklaustas apie JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo kritiką dėl pasiūlymo dislokuoti Europos pajėgas Ukrainoje, E. Macronas atsakė, kad daugiausia dėmesio skiria tam, ką Europa gali padaryti pati.
Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad „turime tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, tikėdamasis, kad JAV prisijungs prie Europos atgrasymo pajėgų, bet kartu žinodamas, ką daryti, jei taip neatsitiks.
E. Macronas pabrėžė, kad JAV yra „patikima“ sąjungininkė, ir ne kartą gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo siekį užbaigti karą.
Zelenskis: Putinas nori suskaldyti Europą ir Ameriką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „suskaldyti“ Europą ir Ameriką, ketvirtadienį Europos aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis tikrai nori suskaldyti Europą ir Ameriką, V. Putinas tikrai to nori“, – sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad Kyjivas nori, jog Vašingtonas būtų „griežtesnis“ Kremliaus atžvilgiu.
V. Zelenskis taip pat sukritikavo „pavojingus signalus“ dėl galimybės atšaukti sankcijas Rusijai, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą. „Signalai, kuriuos girdėjome iš Saudo Arabijos ar iš tos pusės apie sankcijas, apie galimą atšaukimą (…) Tai yra labai pavojingi signalai“, – tvirtino jis.
Starmeris: Paryžiuje sutarta, kad dabar ne metas atšaukti Rusijai sankcijas
Paryžiuje ketvirtadienį vykusiame Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime buvo sutarta, kad sankcijos Rusijai turėtų būti ne atšaukiamos, o kaip tik plečiamos tol, kol Maskva nesustabdys karo prieš Ukrainą, sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
„Buvo visiškai aišku, kad dabar ne laikas atšaukti sankcijas, priešingai – aptarėme, kaip galėtume padidinti sankcijas“, – sakė K. Starmeris kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris perspėjo: „Visi suprato ir supranta, kad šiandien Rusija nenori jokios taikos.“
Kitoje spaudos konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad sankcijų Rusijai panaikinimas būtų rimta klaida ir beprasmis tol, kol nebus taikos.
„Nėra prasmės nutraukti sankcijų tol, kol iš tikrųjų nepasiekta taika, ir, deja, mums dar toli iki to“, – pažymėjo O. Scholzas.
V. Zelenskis teigė, kad „neturėtų būti atšauktos jokios sankcijos, kol Rusija nenutrauks šio karo“ ir reikalavo „didesnio spaudimo, daugiau sankcijų paketų“.
K. Starmeris pabrėžė savo ryžtą matyti „taiką per jėgą“ Ukrainoje ir pareiškė V, Zelenskiui, kad Ukraina turi „visišką mūsų paramą tol, kol reikės“.
Jis apkaltino Rusiją bandymu vilkinti taikos paieškas Ukrainoje.
„Aptarėme planus, kaip užtikrinti taiką – „Norinčiųjų koaliciją“ – ir karinius bei operatyvinius planus, nesvarbu, ar jie vyksta ore, sausumoje ar jūroje“, – sakė K. Starmeris, Europai siekiant sustiprinti Ukrainą po bet kokių paliaubų.
„Ateinančiomis dienomis ir savaitėmis dirbsime su saugumo garantijomis“, – pridūrė V. Zelenskis.
Macronas: Europa stengsis siųsti į Ukrainą „užtikrinimo pajėgas“, net jeigu ne visi tam pritaria
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius ir Londonas vadovauja pastangoms nusiųsti į Ukrainą „užtikrinimo pajėgas“ pasiekus bet kokią taiką kare su Rusija, net jei šiai idėjai nepritars visos Europos sąjungininkės.
„Šios užtikrinimo pajėgos yra britų ir prancūzų pasiūlymas, kurio pageidauja Ukraina“, – sakė E. Macronas.
„Jis neturi vienbalsiškumo, bet mums nereikia vienbalsiškumo, kad tai padarytume“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės delegacija artimiausiomis dienomis vyks į Ukrainą aptarti šio pasiūlymo ir būsimos Ukrainos kariuomenės formos.
JK premjeras tuščiais vadina V. Putino pažadus dėl paliaubų Ukrainoje
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl bet kokių galimų paliaubų Ukrainoje „yra tušti“.
„V. Putinas, kitaip nei (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose derybose dėl taikos“, – Kyjivo sąjungininkėms ketvirtadienį renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje sakė K. Starmeris.
„Žaidžiami žaidimai dėl sutartų paliaubų Juodojoje jūroje, nepaisant sąžiningo visų šalių dalyvavimo, tęsiami niokojantys išpuoliai prieš Ukrainos žmones. Jo pažadai yra tušti“, – sakė jis.
Pasak Didžiosios Britanijos lyderio, Jungtinės Valstijos, surengusios pokalbius dėl paliaubų, „vaidina pagrindinį vaidmenį, prezidentas V. Zelenskis ne kartą parodė esąs įsipareigojęs, o Europa pasirengusi imtis veiksmų, kad apgintų Ukrainos ateitį“. „Dabar V. Putinas turi parodyti norą žaisti kamuoliu“, – pridūrė K. Starmeris.
Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudė centrinę Chersono dalį
Rusijos kariškiai intensyviai apšaudė centrinę Chersono dalį, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinė administracija.
„Priešas masiškai apšaudė centrinę Chersono dalį“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad šiuo metu žinoma viena nukentėjusįjį. 56 metų vyras nugabentas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, jis patyrė sprogimo sukeltą traumą. Jo būklė tiriama.
Dėl apšaudymo mieste iš dalies nutrūko elektros tiekimas, laikinai sustabdytas troleibusų eismas, taip pat žinoma, kad žuvo vienas žmogus, praneša Chersono miesto karinė administracija.
Pasak jos atstovų, apie 12.30 val. Rusijos kariškiai artilerijos ugnimi smogė centrinei Chersono daliai. Pareigūnai taip pat patvirtino informaciją apie sužeistą 56 metų vyrą.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą apie apšaudymo padarinius. Šiuo metu žinoma, kad vienas sužeistasis greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežtas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, dar vienas žmogus žuvo.
Chersono srities prokuratūra informuoja, kad, tyrimo duomenimis, 2025 metų kovo 27 d. apie 12.40 val. Rusijos kariškiai apšaudė Chersoną iš artilerijos.
Per apšaudymą žuvo moteris, o 56 metų vyras buvo sužeistas, medikai jį nugabeno į ligoninę. Taip pat nukentėjo civilinė infrastruktūra ir transporto priemonės.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo, sukėlusio žmogaus mirtį.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 27-osios rytą Chersone rusų smogiamasis dronas atakavo pagyvenusią moterį – ji žuvo.
Be to, Chersone per Rusijos bepiločio orlaivio ataką buvo sužeista 82 metų moteris.
Rusijos kariškiai iš drono atakavo garbaus amžiaus moterį Chersone
Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką Chersone buvo sužeista 82 metų moteris.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie 8.30 val. rusai iš drono atakavo pagyvenusią moterį Chersone“, – sakoma pranešime.
Rusijos kariškiams iš bepiločio orlaivio numetus sprogmenį, 82 metų chersonietė patyrė sprogimo sukeltą traumą ir kontūziją, buvo sužeista į galvą. Nukentėjusioji nugabenta į ligoninę. Gydytojai jai teikia reikiamą pagalbą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 27-osios rytą Chersone rusų smogiamasis dronas atakavo pagyvenusią moterį – ji žuvo.
Pareigūnas: nuo kovo 25 d. nei Ukraina, nei Rusija nesudavė smūgių į energetikos objektus
Ukraina ir Rusija neapšaudė viena kitos energetikos objektų nuo antradienio – dienos, kai Baltieji rūmai paskelbė susitarimus, pasiektus per derybas Saudo Arabijoje, naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
„Nuo kovo 25 d. nematėme tiesioginių Rusijos smūgių į energetikos sektorių, todėl ir jiems nesmogėme“, – ketvirtadienį sakė pareigūnas, turėjęs omenyje taikinius Rusijoje.
Antradienį Vašingtonas pareiškė atskirai susitaręs su Kyjivu ir Maskva „parengti priemones, skirtas įgyvendinti“ smūgių į energetikos infrastruktūrą sustabdymą. Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad su abiem šalimis susitarta stabdyti smūgius Juodojoje jūroje, nors Maskva pareiškė pirmiau norinti, kad būtų sušvelnintos sankcijos jos žemės ūkio produktų eksportui.
„Kol kas dar neaišku, kas vyksta jūroje“, – ketvirtadienį sakė šaltinis Ukrainoje.
Pasak pareigūno, Maskva smogė Ukrainos energetikos objektams net po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 19 d. per pokalbį telefonu su JAV lyderiu Donaldu Trumpu sutiko 30-iai dienų sustabdyti tokius smūgius. „Nuo kovo 18 d. iki 25 d. buvo aštuoni smūgiai“ į Ukrainos energetikos objektus, į juos buvo paleistos „dvi bombos ir šeši dronai“, sakė jis.
Rusija anksčiau irgi apkaltino Ukrainą pirmadienį ir antradienį smogus į elektros pastotes jos Kursko ir Briansko srityse.
Ukrainos pareigūnas: Mali Ščerbakų kaimą Zaporižios srityje kontroliuoja Gynybos pajėgos
Zaporižios srities Mali Ščerbakų kaimą kontroliuoja Gynybos pajėgos, nors rusų propaganda aktyviai platino melagieną apie tariamą jo užėmimą.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ ketvirtadienį pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološinas.
„Užvakar priešo propaganda aktyviai platino informaciją, kad esą Rusijos kareiviai įžengė į Mali Ščerbakų gyvenvietę. Nepasiekdamas jokių laimėjimų, priešas bando sugalvoti pergales ir pasakoja apie jas žiniasklaidoje. Oficialiai pareiškiu, kad mes nepraradome nė vienos pozicijos Mali Ščerbakuose, ir ši gyvenvietė yra kontroliuojama Ukrainos gynybos pajėgų", - pabrėžė V. Vološinas.
Kartu pareigūnas pažymėjo, kad priešas imasi aktyvių puolamųjų veiksmų, bando užimti tam tikrus placdarmus ir perimti kelių logistikos maršrutų iš Zaporižios į kitas srities dalis kontrolę.
„Ukrinform“ primena, jog šiomis dienomis Rusijos žiniasklaida pranešė, kad esą rusai užėmė Mali Ščerbakų kaimą Zaporižios srityje.
Zelenskis apie Putino kėslus: Rusija ruošiasi pulti dvi naujas kryptis ir tempia laiką
Rusija ruošiasi pulti dar du Ukrainos regionus – Sumų ir Charkivo – ir bando laimėti laiko, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Galiu patvirtinti, kad Putinas bando laimėti laiko ir ruošiasi pavasario puolimui. Mes matome pasirengimą šiai būsimai operacijai. Pasidalijome žvalgybine informacija su savo sąjungininkais“, – interviu „Le Figaro“ sakė jis.
Anot V. Zelenskio, V. Putinas ruošiasi naujam puolimui Sumų ir Charkivo srityse, kurį norėjo pradėti prieš aštuonis mėnesius.
„Jis norėjo pradėti šią operaciją prieš aštuonis mėnesius, bet mes neleidome jam to padaryti dėl mūsų intervencijos Kursko srityje. Todėl šiandien jam reikia laiko“, – sako V. Zelenskis.
JK premjeras tuščiais vadina Putino pažadus dėl paliaubų Ukrainoje
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl bet kokių galimų paliaubų Ukrainoje „yra tušti“.
„V. Putinas, kitaip nei (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose derybose dėl taikos“, – Kyjivo sąjungininkėms ketvirtadienį renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje sakė K. Starmeris.
„Žaidžiami žaidimai dėl sutartų paliaubų Juodojoje jūroje, nepaisant sąžiningo visų šalių dalyvavimo, tęsiami niokojantys išpuoliai prieš Ukrainos žmones. Jo pažadai yra tušti“, – sakė jis.
Pasak Didžiosios Britanijos lyderio, Jungtinės Valstijos, surengusios pokalbius dėl paliaubų, „vaidina pagrindinį vaidmenį, prezidentas V. Zelenskis ne kartą parodė esąs įsipareigojęs, o Europa pasirengusi imtis veiksmų, kad apgintų Ukrainos ateitį“. „Dabar V. Putinas turi parodyti norą žaisti kamuoliu“, – pridūrė K. Starmeris.
„Tai yra labai blogai“: Ukrainoje paviešintas JAV reikalavimų dėl naudingųjų iškasenų sąrašas
JAV perdavė Ukrainai naują susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projektą, kurį turi ratifikuoti Aukščiausioji Rada. Jis datuotas kovo 23 d. ir jame kalbama apie JAV prieigą prie visų naudingųjų iškasenų visoje Ukrainoje, įskaitant dabartinius ir ateities projektus.
Apklausa: Zelenskiu pasitiki 69 proc. ukrainiečių
Šių metų kovo antroje pusėje prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 69 proc. ukrainiečių.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai.
V. Zelenskiu nepasitiki 28 proc. apklaustųjų. Pasitikėjimo-nepasitikėjimo balansas – + 41 proc.
Situacija panaši visuose Ukrainos regionuose, pasitikėjimo-nepasitikėjimo balansas yra teigiamas. Visuose regionuose pasitikinčiųjų dalis sudaro 68-71 proc., o nepasitikinčiųjų – 27-31 proc.
Palyginti su ankstesne KTSI apklausa formaliai visi pokyčiai neperžengia statistinės paklaidos ribų. 2025 metų vasario 14-kovo 4 dienomis prezidentu pasitikėjo 67 proc. ukrainiečių, o nepasitikėjo – 29 proc. Pasitikėjimo-nepasitikėjimo balansas sudarė +38 proc.
Visuose Ukrainos regionuose absoliuti dauguma respondentų (75–78 proc.) nepritaria rinkimų rengimui vykstant karui.
Apklausa buvo surengta kovo 12–22 dienomis, joje dalyvavo 1326 respondentai.
Rusija rengia provokaciją Mykolajive, kad galėtų apkaltinti Ukrainą
Rusijos propaganda platina melagieną, jog esą Ukrainos kariškiai rengia provokaciją Mykolajive, kad sužlugdytų susitarimus nutraukti smūgius energetikos objektams ir apkaltintų dėl to Rusiją.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
„Propagandistai teigia, kad esą mieste buvo sudarytos specialios grupės operacijai parengti ir atgabenta daug Rusijos „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių fragmentų ir sprogmenų. Tokie pranešimai gali reikšti, kad Rusija rengia provokaciją ir ketina smogti miestui. Tai klasikinis pavyzdys, kad priešas naudoja informacinio alibi taktiką, siekdamas pateisinti savo veiksmus. Rusijos propaganda preventyviai kaltina Ukrainą veiksmais, kurių griebsis patys rusai“, - sakoma pranešime.
Kaip pažymi Kovos su dezinformacija centro atstovai, taip priešas bando suversti Ukrainai atsakomybę už įsipareigojimų neatakuoti energetikos infrastruktūros pažeidimą ir suklaidinti Ukrainos tarptautinius partnerius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos propaganda skleidžia melagieną, kad esą Rusijos kariuomenė pirmadienį, kovo 24-ąją, smogė raketomis ne gyvenamiesiems namams Sumuose, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo vietai.
Zelenskis pasakė Trumpui, kaip užbaigti karą per 24 valandas: viskas jo rankose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kaip užbaigti karą per 24 valandas, rašo UNIAN.
Anot V. Zelenskio, jam užtenka žengti vieną žingsnį, tačiau problema ta, kad JAV nėra pasirengusios šiam žingsniui.
„Geriausios saugumo garantijos yra NATO. Taip, bet JAV nėra pasirengusios šiam žingsniui. Jis yra pigiausias. Greičiausias. Labiausiai garantuotas. Tikrai ne trapus.
Ir būtent, jei Amerika nuspręs priimti Ukrainą į NATO – bus galima skaičiuoti, kad Trumpas per 24 valandas padarė tai, ką kažkada sakė. Man atrodo, kad tai jo rankose“, – sako V. Zelenskis.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 670 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 670 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 908 890 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 438 tankų (+8), 21 701 šarvuotosios kovos mašinos (+16), 25 265 artilerijos sistemų (+58), 1 343 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 118 oro gynybos priemonių (+1), 370 lėktuvų (+0), 335 sraigtasparnių (+0), 30 926 dronų (+108), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 42 070 automobilių (+169), 3 787 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Dešimtys ukrainiečių nukentėjo per Rusijos dronų smūgius
Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o pastarąją parą dešimtys ukrainiečių civilių nukentėjo per Rusijos dronų atakas.
Rusijos dronai Dnipro mieste sužalojo tris žmones. Sprogimai apgadino daugiau nei 10 gyvenamųjų namų, taip pat komercinius, švietimo ir kultūros pastatus.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad sprogimai sukėlė gaisrus, kuriuos užgesino ugniagesiai.
Keli automobiliai, įskaitant du sunkvežimius, buvo visiškai sunaikinti, o 60 automobilių buvo apgadinti.
Jis taip pat teigė, kad priešas smogiamaisiais dronais ir artilerija apšaudė Nikopolio srities miestus: Pokrovskę, Marhanecą ir Červonohryhorivką. Buvo sužeista 30 metų moteris, kuriai pagalba suteikta įvykio vietoje.
Be to, Rusijos dronai smogė Konotopo miestui, Sumų srityje. Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir sužalotas vienas žmogus.
Vėliau rusai surengė antrąjį smūgį prieš pagalbos tarnybas dirbančias įvykio vietoje.
Trečiadienio vakare, tarp 20:40 ir 21:05 val. Rusijos dronai taip pat smogė Zoločivo miestui, Charkivo srityje, ir sužalojo 8 žmones.
Buvo visiškai sugriautas vienas namas, o mažiausiai 12 buvo apgadinta. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas, stadionas ir elektros linijos.
Per didelę dronų ataką Charkivo mieste prieš civilinę infrastruktūrą nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų ir kilo gaisrai. Buvo sužaloti mažiausiai 9 žmonės.
Naktį netoli Kyjivo aptikta 10 Rusijos dronų – visi sunaikinti arba dingo
Naktį į ketvirtadienį Kyjivo prieigose buvo pastebėta 10 Rusijos bepiločių orlaivių, kai kuriuos jų sunaikino oro gynybos pajėgos, kiti dingo iš radiolokatorių ekranų, nepasiekę miesto.
Kyjivo miesto karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad per pastarąją parą oro pavojaus signalas sostinėje buvo paskelbtas vieną kartą ir truko 25 minutes. Aukų ar žalos Kyjive nebuvo.
Anksčiau pranešta, kad aukų per dronų ataką Charkive skaičius išaugo iki 11.
Per rusų ataką Charkive sužeisti devyni žmonės
Per Rusijos dronų ataką Charkive buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės ir kilo gaisrų, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ataka buvo nukreipta į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, kilo keturi gaisrai, didžiausias jų – pramoniniame pastate.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, policija, medikų komandos ir kiti darbuotojai vykdė gelbėjimo darbus įvykio vietoje.
„Šiandien mūsų Charkivas, vienas didžiausių Ukrainos miestų, nukentėjo nuo daugiau nei tuzino dronų, – po išpuolio socialiniame tinkle „Telegram“ parašė gubernatorius Olehas Synjehubovas. – Nė viena šalis neturėtų to patirti.“
Charkivas, esantis netoli nuo Rusijos sienos, tebėra dažnas Rusijos dronų, raketų ir sklandančiųjų bombų atakų taikinys.
Seulas: šiais metais Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 3000 kareivių
Šiemet Šiaurės Korėja papildomai pasiuntė į Rusiją 3 tūkst. kareivių ir vis dar tiekia raketas, artileriją bei amuniciją, kad padėtų Maskvai pulti Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Seulo kariuomenė.
Tradicinės sąjungininkės Rusija ir Šiaurės Korėja suartėjo, kai Maskva 2022 m. įsiveržė į Ukrainą. Seulas kaltina Kim Jong Uną pasiuntus į pagalbą Maskvai tūkstančius karių ir konteinerių su ginklais. Nei Maskva, nei Pchenjanas to oficialiai nepatvirtino, tačiau pernai per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymą Šiaurės Korėjoje abi šalys pasirašė platų karinį susitarimą, apimantį abipusę gynybą.
„Manoma, kad nuo sausio iki vasario papildomai kaip pastiprinimas buvo išsiųsta 3000 karių“, – sakė Pietų Korėjos jungtinio štabo viršininkai. Jų pranešime sakoma, kad 4 tūkst. iš pirmųjų į Rusiją išsiųstų 11 tūkst. Šiaurės Korėjos kareivių, manoma, žuvo arba buvo sužeisti.
Vadų pranešime sakoma, kad Šiaurės Korėja ne tik siunčia karius, bet ir toliau tiekia raketas, artilerijos įrangą ir amuniciją.
Turimais vertinimais, Šiaurės Korėja suteikė didelį kiekį trumpojo nuotolio balistinių raketų (SRBM), taip pat apie 220 vienetų 170 mm savaeigių pabūklų ir 240 mm daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, sakoma pranešime ir perspėjama, kad „šie skaičiai gali padidėti priklausomai nuo padėties mūšio lauke“.
Pernai Šiaurės Korėja paleido daugybę balistinių raketų, pažeisdama Jungtinių Tautų sankcijas. Ekspertai perspėjo, kad branduolinius ginklus turinti šalis galbūt išbando ginklus, skirtus eksportui į Rusiją, kad būtų panaudoti prieš Ukrainą.
Prieš keturis mėnesius Kim Jong Unas įsakė „masiškai gaminti“ kovinius nepilotuojamus orlaivius, galinčius nešti sprogmenis ir smogti į priešo taikinius, iš esmės veikiančius kaip valdomos raketos. 2022 m. Pchenjanas pasiuntė per sieną dronus, kurių Seulo kariuomenė negalėjo numušti, nes jie buvo per maži.
Galingas Ukrainos smūgis Rusijos aerodromui: pateikė daugiau detalių, ko neteko rusai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikė daugiau informacijos apie kovo 20 d. įvykdytą ukrainiečių smūgį Engelso aerodromui.
Generalinis štabas nurodo, kad Rusija neteko 96 sparnuotųjų raketų. Anot štabo, aerodrome kilo antrinė detonacija, dėl kurios rusų nuostoliai buvo tokie dideli.
„Minėtos naikinimo priemonės buvo skirtos trims raketų smūgiams šių metų kovo–balandžio mėnesiais“, – sako štabas.
Be to, ukrainiečiai smogė vietoms, kur rusai laikė aviacinius degalus, todėl buvo sunaikintos nemažos jų atsargos.
Zelenskis pasipiktino Trumpo pasiuntinio kalbomis: „Tai nepriartins mūsų prie taikos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialųjį atstovą Steve‘ą Witkoffą už Kremliaus citavimą. Apie tai jis kalbėjo laidai „Eurovision News“, rašo UNIAN.
Anot V. Zelenskio, Kremliaus naratyvus atitinkantys S. Witkoffo pareiškimai silpnina spaudimą Rusijai.
„Manau, kad S. Witkoffas iš tiesų labai dažnai cituoja Kremliaus naratyvus. Manau, kad tai nepriartins mūsų prie taikos. Ir manau, kad tai, deja, susilpnins Amerikos spaudimą Rusijos Federacijai. Šį informacinį lauką galime ištaisyti tik savo veiksmais. Stengiamės tai daryti“, – sako V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainai reikia aiškios ir ryžtingos JAV pozicijos.
„Net jei šiandien Amerika pasirinko taktiką būti viduryje, viduryje yra viduryje, o ne arčiau Kremliaus“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
O ukrainiečiai liko apsaugoti nuo šių agresoriaus raketų smūgių.
JK ir Prancūzija atstovaus Europai prie derybų su Rusija stalo – Zelenskis
Jungtinė karalystė ir Prancūzija atstovaus Europai prie derybų su Rusijos Federacija stalo, žurnalistams Paryžiuje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Niekas neduos Putinui Ukrainos žemės, pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos pozicija yra aiški, ji numato Europos dalyvavimą prie derybų dėl karo pabaigos stalo.
Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su šalių vadovais Paryžiuje rezultatams aptarti.
„Mes nesvarstome alternatyvų, tokia yra mūsų aiški pozicija. Europa yra labai didelė ir ji turėtų turėti aiškų atstovą prie šio derybų stalo. Šiandien visi sutarėme, kad Europai atstovaus Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. (Emmanuelis) Macronas ir (Keiras) Starmeris. Manau, kad tai taip pat svarbu. Ir mes norime perduoti šią žinią kitiems partneriams, be abejo, Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ir manau, kad kiekvienas iš šių aukščiausiojo lygio susitikimų aiškiau parodys mūsų žingsnius“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad per susitikimą Paryžiuje kiekvienas šalies vadovas turėjo skirtingą nuomonę. Tačiau juos visus vienijo idėja remti Ukrainą ir suteikti jai saugumo garantijas.
„Labai svarbu, kad jie yra mūsų pusėje. Ir tvirtai neatsisako Ukrainos interesų, gerbti mūsų teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Teisiškai nepripažįstant jokių Rusijos okupuotų teritorijų. Tai taip pat labai svarbu, nes iš Jungtinių Valstijų girdėjome signalų apie vienokius ar kitokius kompromisus. Ir šiuo atveju labai svarbu, kad Europos žemyne būtų vieninga pozicija. Niekas neatiduos nei Putinui, nei Rusijai mūsų žemių“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Zelenskis: Putinas nori suskaldyti Europą ir Ameriką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „suskaldyti“ Europą ir Ameriką, ketvirtadienį Europos aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis tikrai nori suskaldyti Europą ir Ameriką, V. Putinas tikrai to nori“, – sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad Kyjivas nori, jog Vašingtonas būtų „griežtesnis“ Kremliaus atžvilgiu.
V. Zelenskis taip pat sukritikavo „pavojingus signalus“ dėl galimybės atšaukti sankcijas Rusijai, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą. „Signalai, kuriuos girdėjome iš Saudo Arabijos ar iš tos pusės apie sankcijas, apie galimą atšaukimą (…) Tai yra labai pavojingi signalai“, – tvirtino jis.
Ragina JAV reaguoti į Rusijos vykdomus smūgius
V. Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas reaguoti į Maskvos susitarimo pažeidimą ir toliau vykdomus smūgius Ukrainos energetikos objektams.
„Manau, kad JAV turėtų reaguoti“, – žurnalistams Paryžiuje sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad per ketvirtadienio smūgį buvo apgadinti energetikos objektai ir pridūrė, kad „neaišku, kas stebi“ pažadus nutraukti tokius smūgius.