Rusija masiškai atakavo Dnieprą, mieste kilo gaisrai
2025 m. kovo 26 d., trečiadienį, vakare, Rusijos okupacinė kariuomenė masiškai puolė Dniprą.
Apie tai pranešė Dnipropetrovsko karinės administracijos vadasSergejus Lysakas. Pasak jo, dėl priešo puolimo mieste kilo iš karto keli gaisrai.
„Užsidegė automobiliai, infrastruktūros objektai. Visos tarnybos dirba. Ar yra nukentėjusiųjų – išsiaiškinsime“, – teigiama pranešime.
Zelenskis: Putinas netrukus mirs ir viskas baigsis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas netrukus mirs, tada viskas baigsis. Taip interviu „Eurovision News“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie Rusijos valdovo baimes, rašo UNIAN.
„Jis baiminasi visuomenės destabilizacijos. Tačiau niekas negalės jo paveikti. Jis pats ją paveiks. Ekonomika turės įtakos, sankcijų politika turės įtakos. Tai, kad jis nekontroliuoja ir negina visų savo teritorijų – visa tai bus įvairių jėgų derinys, jei mūsų partneriai bus tokie stiprūs, kokie yra. Jei jie nori pademonstruoti savo tikrąją jėgą. O jei jie darys spaudimą Putinui, jis destabilizuos visuomenę, jis to bijos. Tai reiškia, kad Putinas to bijo“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak jo, yra dar vienas dalykas, kurio bijo Rusijos valdovas – tai prarasti savo valdžią.
„Tai taip pat priklauso nuo visuomenės stabilumo, bet tai priklauso ir nuo jo amžiaus. Jis netrukus mirs, tai faktas, ir viskas baigsis. Tai jo problema, kurią jis gali baigti anksčiau, nei baigsis jo visiškai saugus ir nesėkmingas istorinis gyvenimas. Štai ko jis bijo. Jis bijo būti vienišas, likti vienas. Izoliuoti Putiną politikos požiūriu iki galo nepavyko“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Rusijos karas prieš Ukrainą
Nepaisant kalbų apie pasirengimą nutraukti ugnį, Rusija toliau terorizuoja taikius Ukrainos miestus. Kovo 26 d. vakare Charkivas patyrė masinį išpuolį, per kurį nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų. Mieste apgadinti daugiaaukščiai pastatai, yra sužeistųjų, tarp jų ir vaikų.
Tuo tarpu „Reuters“ pranešė, kad Europa „atsitraukė“ nuo idėjos siųsti į Ukrainą taikdarius. Europos šalys nėra pasirengusios tokiai misijai nei techniškai, nei politiškai. Dabar jos ieško alternatyvių galimybių paremti Ukrainą.
Macronas: apie sankcijų Rusijai panaikinimą galima kalbėti tik su viena sąlyga
Apie sankcijų Rusijai panaikinimą bus galima kalbėti, kai ji išves savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Jis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Paryžiuje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
E. Macronas pažymėjo, kad paliaubos jūroje, ore ir civilinėje infrastruktūroje galėtų būti pirmas žingsnis siekiant derybų dėl tvarios taikos.
„Visiškai pritariu JAV prezidento pasiūlytai „taikos per jėgą“ koncepcijai. Tačiau, kiek žinau, koncepcija „taika per jėgą“ nereiškia sankcijų panaikinimo, kol visko nepatikrinome ir nepatikrinome, ar ji (tvari taika – red.) veikia“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Šiame kontekste jis pažymėjo, kad Ukraina, kuri yra teroristų agresijos auka, sutiko nutraukti ugnį be jokių sąlygų, o šalis agresorė jau pradeda kelti sąlygas, kad tai neįvyktų.
„Todėl klausimas (dėl sankcijų Rusijai panaikinimo – red.) kol kas nėra aktualus. Jis ateis, kai kalbėsime apie tvarią taiką. Jei rytoj Rusija pasakys, kad dabar ji visiškai grįžta prie tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų, visos sankcijos bus atšauktos. Tai reiškia, kad viskas priklausys nuo Rusijos pasirinkimo laikytis tarptautinės teisės“, – pabrėžė E. Macronas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, antradienį, kovo 25 d., Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko naujas Ukrainos ir Jungtinių Valstijų delegacijų susitikimas po kovo 23 d. vykusių Ukrainos ir JAV derybų bei kovo 24 d. vykusių JAV ir Rusijos derybų.
Kovo 25 d. vykusiose derybose JAV ir Ukraina susitarė užtikrinti saugią laivybą, vengti jėgos panaudojimo ir užkirsti kelią komercinių laivų naudojimui kariniais tikslais Juodojoje jūroje.
Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad po kovo 24 d. įvykusių JAV ir Rusijos delegacijų derybų Jungtinės Valstijos padės atkurti Rusijos prieigą prie pasaulinių žemės ūkio ir trąšų rinkų.
Kremlius pareiškė, kad susitarimas dėl laivybos saugumo Juodojoje jūroje įsigalios tik po to, kai bus panaikinti kai kurie Rusijai taikomi apribojimai.
Ugnies energetikos infrastruktūrai nutraukimas: Ukrainos ir Kremliaus pateikti objektų sąrašai nesutampa
Ukrainos energetikos objektų, kuriuos Kyjivas nori, kad Rusija nustotų atakuoti dalinių paliaubų metu, sąrašas nesutampa su Kremliaus pateiktu sąrašu, kovo 26 d. pranešė „European Pravda“, remdamasi Energetikos ministerija, rašo „Kyiv Independent“.
Energetikos ministerija portalui teigė, kad Kyjivas ir Vašingtonas susitarė dėl sąrašo energetikos objektų, kuriuos Ukraina nori, kad Rusija nustotų atakuoti, kaip paliaubų dėl atakų energetikos infrastruktūrai, dalį. Šis sąrašas skiriasi nuo sąrašo, dėl kurio Rusija ir JAV susitarė dieną prieš tai, teigia Energetikos ministerija.
Po dvi dienas trukusių derybų Saudo Arabijoje, kovo 25 d. Kremlius pranešė, kad Rusija ir JAV susitarė dėl sąrašo Rusijos ir Ukrainos energetikos objektų, kuriems pagal dalines Kijevo ir Maskvos paliaubas draudžiama smogti.
Kremliaus teigimu, į šį sąrašą įtrauktos naftos perdirbimo gamyklos, taip pat naftotiekiai ir dujotiekiai bei saugyklos, įskaitant siurblines. Į sąrašą taip pat įtraukti elektros energijos gamybos ir perdavimo įrenginiai, įskaitant elektrines, pastotes ir transformatorius. Tarp elektrinių Kremlius konkrečiai įvardijo atomines elektrines ir hidroelektrinių užtvankas.
Į Ukrainos sąrašą įtrauktas draudimas smūgiuoti elektros energijos, naftos ir dujų, branduolinės ir anglies pramonės objektams, taip pat energetikos įrangos gamybos įmonėms.
Ukrainos naftos ir dujų gavybos objektai, kurie, Energetikos ministerijos duomenimis, pastaruoju metu patyrė daugiausiai Rusijos atakų, į Kremliaus sąrašą nepateko, sakė ministerija „European Pravda“.
Umerovas Paryžiuje aptarė bendrų gynybos pramonės įmonių steigimo galimybes
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį Paryžiuje susitiko su didžiausių Prancūzijos gynybos pramonės bendrovių atstovais ir aptarė gamybos lokalizavimą Ukrainoje bei bendrų įmonių steigimo galimybes.
Informacija apie susitikimą R. Umerovas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministro teigimu, Prancūzijos įmonių produkcija jau demonstruoja savo veiksmingumą mūšio lauke Ukrainoje. Susitikime su prancūzų verslininkais buvo aptartos galimybės plėsti bendradarbiavimą, sakė jis.
„Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tiesioginiams pirkimams, gamybos lokalizavimui Ukrainoje ir bendrų įmonių kūrimui. Tai sustiprins Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ir užtikrins tvarią paramą mūsų gynybos pajėgoms“, – pabrėžė R. Umerovas.
Ministras padėkojo Prancūzijos partneriams už jų susidomėjimą, atvirumą bendradarbiavimui ir norą kartu su Ukraina plėtoti pramonę.
Paryžiuje viešintis Ukrainos gynybos ministras R. Umerovas pirmiausia susitiko su Prancūzijos kolega Sébastienu Lecornu.
Trečiadienio vakarą į Paryžių atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis ketvirtadienį dalyvaus „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl paramos ir saugumo garantijų Ukrainai.
Susitikimą inicijavęs Prancūzijos lyderis Emanuelis Macronas dalyvauti pakvietė daugiau nei 20 Europos bei kitų šalių vadovus.
Macronas: derybų susitarimus Rusija interpretuoja savaip
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Rusija iškraipo tai, dėl ko buvo susitarta derybose dėl paliaubų ir priduria, kad Prancūzija suteiks Ukrainai papildomą 2 mlrd. dolerių karinę paramą, rašo „Sky News“.
„Pastebiu, kad šiandien Rusija visada linkusi iš naujo interpretuoti tai, ką aptariame ir dėl ko susitariame“, – sako jis.
„Sakydama, kad nori taikos, Rusija ir toliau intensyviai smogia Ukrainos teritorijai, įskaitant civilius taikinius. Šiuos smūgius mes smerkiame“, – priduria Prancūzijos prezidentas.
Jis taip pat sako, kad Prancūzija suteiks Ukrainai papildomą 2 mlrd. dolerių karinę paramą.
Prancūzijos vadovas taip pat teigia, kad Rusija negali diktuoti sąlygų ilgalaikei taikai Ukrainoje.
„Tai susiję su Ukraina“, – priduria jis.
Baltieji rūmai: Trumpas vis dar pasitiki savo nacionalinio saugumo komanda
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar pasitiki savo aukščiausio rango nacionalinio saugumo pareigūnais, trečiadienį sakė Baltieji rūmai.
„Galiu tvirtai pasakyti tai, apie ką ką tik kalbėjau su prezidentu, – jis ir toliau pasitiki savo nacionalinio saugumo komanda“, – spaudos konferencijoje teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Latvijoje gali intensyvėti Rusijos organizuojamos diversijos
Latvijoje gali intensyvėti Rusijos organizuojamos diversijos, interviu laikraščiui „Diena“ sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.
Jo teigimu, pernai prasidėjo naujas hibridinio karo, „kuris jau seniai yra realybė“, etapas, kai Latvijoje ir visoje Europoje vykdomos diversijos ir ardomoji veikla. Pavyzdžiui, pernai vasarį Latvijoje buvo sulaikytas vyras, įmetęs Molotovo kokteilį pro Okupacijos muziejaus langą.
Rutte: „Santykių su Rusija normalizavimas neįvyks net ir pasibaigus karui“
„Santykių su Rusija normalizavimas neįvyks net pasibaigus karui Ukrainoje“, – teigė NATO vadovas Markas Rutte.
Duda pasirašė įstatymą, apribojantį teisę prašyti prieglobsčio Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pasirašė naują įstatymą, kuriuo apribojama teisė prašyti prieglobsčio šalyje.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Lenkija stiprina savo sienos su Baltarusija apsaugą.
Į Vašingtoną išvyko Rusijos naujasis ambasadorius Jungtinėse Valstijose
Į Vašingtoną išvyko Rusijos naujasis ambasadorius Jungtinėse Valstijose, trečiadienį valstybinei rusų naujienų agentūrai TASS sakė šaltinis.
Aleksandras Darčijevas ambasadoriumi buvo paskirtas vasarį, kai Rusija ir JAV surengė derybas dėl diplomatinių klausimų išsprendimo. Tai buvo ženklas, kad mažėja įtampa į Baltuosius rūmus sugrįžus Donaldui Trumpui.
Rutte: Europa ir JAV negali veikti vienos saugumo srityje
„Žinau, kad kyla klausimų dėl transatlantinio ryšio tvirtumo ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą, – sakė Varšuvoje viešintis M. Rutte. – Norėčiau dėl to pasakyti labai aiškiai – dabar ne laikas veikti vienoms. Nei Europai, nei Šiaurės Amerikai. Pasaulinio saugumo iššūkiai yra per dideli, kad bet kuris iš mūsų galėtų juos įveikti vienas.“
Rusijos reporterė Ukrainos pasienyje žuvo nuo minos, sako Maskva
Rusijos pagrindinės valstybinės televizijos „Pirmojo kanalo“ karo korespondentė neseniai žuvo nuo minos Ukrainos pasienyje, trečiadienį teigė jos darbdavys.
„Pirmojo kanalo“ karo korespondente Ana Prokofjeva žuvo atlikdama savo pareigas“, – pranešime rašė televizijos kanalas bei pridūrė, kad „Pirmojo kanalo“ filmavimo komanda užkliuvo už priešų minos“.
Atstovas spaudai: Zelenskis atvyko į Paryžių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Paryžių, pranešė jo atstovas spaudai.
Skelbiama, kad Ukrainos vadovas vėliau trečiadienį surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Zelenskio patarėjas: Ukrainai reikės ne taikdarių, o kovoti pasirengusių Europos karių
Vyresnysis ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Ihoris Žovkva trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainai, pasibaigus karui su Rusija, reikės rimto Europos indėlio – karių, kurie būtų pasirengę kovoti, o ne taikos palaikymo pajėgų.
„Mums nereikia vien (karių) buvimo, kad parodytume, jog čia yra Europa“, – prieš tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje sakė ukrainiečių derybininkas.
„Svarbu ne tik jų kiekis, bet ir jų pasirengimas kovoti, pasiruošimas gintis, pasirengimas apsirūpinti ginkluote ir supratimas, kad Ukraina yra neišvengiama Europos saugumo dalis“, – teigė jis.
Norvegija skiria beveik 90 mln. eurų dujų importo finansavimui Ukrainoje
Norvegija skiria papildomą 1 mlrd. Norvegijos kronų (beveik 90 mln. eurų) dujų importui į Ukrainą finansuoti, kad būtų užtikrintas pakankamas dujų tiekimas šalies gyventojams, verslui ir pramonei, rašoma „European Pravda“.
Lavrovas: Rusija ir JAV tariasi dėl nenaudojamų dujotiekių Baltijos jūroje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį valstybinei televizijai pranešė, kad vyksta Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl nenaudojamo dujotiekio „Nord Stream“, kuris jungia Rusiją ir Vokietiją Baltijos jūra, ateities.
Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, S. Lavrovas teigė esą būtų įdomu pamatyti, „ar amerikiečiai pasinaudos savo įtaka Europai ir privers ją neatsisakyti rusiškų dujų“.
Estijos parlamentas uždraudė ne ES piliečiams balsuoti savivaldybių rinkimuose
Parlamento balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.
Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.
„Jei Rusija būtų buvusi, mūsų požiūriu, protinga, niekas to nebūtų inicijavęs“, – kiek anksčiau sakė Reinas Toomla iš Tartu universiteto Johano Skytte politinių studijų instituto.
ES: sankcijos Rusijai liks, kol besąlygiškai iš Ukrainos nebus išvestos Maskvos pajėgos
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad nepanaikins ir nepakeis sankcijų Rusijai, kol Maskvos pajėgos nebus besąlygiškai išvestos iš Ukrainos.
„Besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos būtų viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų sankcijų pakeitimui ar panaikinimui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.
Ukrainos URM: okupuotoje Zaporižios AE apgadintas dyzelino rezervuaras
Ukrainos užsienio reikalų ministerija gavo pranešimų, kad Rusijos laikinai okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje apgadintas dyzelino rezervuaras.
„Gavome pranešimų apie dyzelino rezervuaro Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje apgadinimą. Išsiliejusių degalų užtektų jėgainės avariniams generatoriams maitinti 25 dienas. Rusai ne tik užgrobė jėgainę, bet ir negali užtikrinti elementaraus jos saugumo“, – pažymėjo URM atstovas.
Europa atsisako planų siųsti karius į Ukrainą – „Reuters“
Diplomatai mano, kad sausumos pajėgų dislokavimas Ukrainoje yra mažai tikėtinas dėl logistikos problemų, Rusijos pasipriešinimo ir JAV paramos trūkumo, rašoma „Reuters“.
Teigiama, kad Europa galėtų padidinti savo pajėgas kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, sustiprindama esamas NATO pajėgas Rytų Europoje.
„Kai Ukraina buvo geresnėje padėtyje, idėja siųsti karius atrodė priimtina. Tačiau dabar, atsižvelgiant į situaciją vietoje ir JAV administraciją, kokia ji yra, tai jau nebėra taip patrauklu“, – sakė vienas diplomatas.
Zurabišvili: įvykiai Sakartvele yra kita Rusijos agresijos prieš Ukrainą monetos pusė
Europos Sąjunga dar nepatyrė nesėkmės Sakartvelo politikos atžvilgiu, tačiau turi suprasti, kad Pietų Kaukazo šalyje vykstantys procesai yra kita Rusijos agresijos prieš Ukrainą monetos pusė, sako penktoji šios valstybės prezidentė Salomė Zurabišvili.
„Turėtume sulaukti daugiau reakcijos iš Europos partnerių“, – interviu BNS kalbėjo Lietuvoje viešėjusi S. Zurabišvili.
„Turime bendrauti su visomis Bendrijos šalimis, mūsų partneriais tam, kad jie, būdami susitelkę Ukrainos klausimą, taip pat suprastų, jog Sakartvelas yra kita tos pačios monetos pusė“, – sakė ji.
JT Saugumo Taryba susitiko aptarti Ukrainos klausimo
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba renkasi aptarti Ukrainos klausimo. JT svetainėje pateikiama tik trumpa darbotvarkės santrauka, apibūdinanti ją kaip „taikos ir saugumo palaikymą Ukrainoje“, rašoma „Sky News“.
Mūšiai dėl Torecko: Ukrainos gynybos pajėgos sužlugdė rusų mėginimą įsitvirtinti priemiesčiuose
Ukrainos gynybos pajėgos Donecko srityje sužlugdė dar vieną okupantų rusų mėginimą įsitvirtinti Torecko priemiesčiuose.
„Torecke tęsiasi sunkūs mūšiai. Ukrainos gynėjai iš kelių dalinių vėl neleido rusams įžengti į jo priemiesčius ir įsitvirtinti. Rusų pėstininkų grupė išėjo į ataką, bet atsidūrė safaryje“, - sakoma pranešime.
Pareigūnas: šiuo metu Ukrainai iš Baltarusijos pusės negresia pavojus
Situacija pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu nepasikeitė ir nekelia grėsmės Ukrainai.
Tai per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.
„Baltarusijos kryptis išlieka grėsminga, tačiau kitoje sienos pusėje nefiksuojame nei formuočių, nei smogiamųjų grupuočių, kurios galėtų kelti pavojų Ukrainai“, – informavo atstovas.
A. Demčenka pažymėjo, kad Baltarusija nuolat rengia pratybas, kurios vyksta sienos su Ukraina kryptimi, bet ne prie pat jos. Iš esmės Baltarusija ir toliau stengiasi įsiteikti Kremliui ir eskaluoja situaciją, pridūrė jis.
Pareigūnas pabrėžė, jog Ukrainos žvalgyba nuolat stebi padėtį. Pasienyje imamasi inžinerinių priemonių, kad Ukrainos gynėjai galėtų atremti grėsmę, jei ji iškiltų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį, kovo 24-ąją, Baltarusijoje antrą kartą nuo šių metų pradžios prasidėjo šalies ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties tikrinimas.
Rubio ragina Turkiją padėti siekti taikos Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per savo pirmąjį susitikimą su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu „paprašė Turkijos paramos siekiant taikos Ukrainoje“, vėlai antradienį pranešė Valstybės departamentas.
Rusų bepilotis orlaivis smogė Kramatorsko centrui, nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas
Rusijos bepilotis lėktuvas smogė Donecko srities Kramatorsko miesto centrui, nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas.
Tai feisbuke pranešė Kramatorsko miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„8.25 val. Kramatorskas patyrė priešo smūgį – dronas smogė miesto centrui. Apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Hončarenkos, žmonės nenukentėjo.
Smūgio padariniai fiksuojami, dirba visos atitinkamos tarnybos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, kovo 25-ąją, okupantai rusai nužudė tris Donecko srities gyventojus, o dar tris sužeidė.
Ukrainos pasieniečiai atrėmė rusų šturmą prie Vovčansko
Charkivo srityje pasienio brigados „Forpostas“ kovotojai sunaikino okupantų rusų, kurie šturmavo Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Vovčansko, techniką ir personalą.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovai.
„Okupantų šturmas Vovčansko rajone baigėsi visišku sutriuškinimu. Priešas bandė atakuoti pasieniečių gynybines pozicijas, naudodamas šarvuotuosius transporterius ir pėstininkų kovos mašinas", – sakoma pranešime.
Iš pradžių pasieniečiai aptiko ir sudegino du sunkiosios technikos vienetus, o paskui iš bepiločių orlaivių numestais sprogmenimis likvidavo rusų pėstininkus.
Rutte: NATO atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį
Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę.
„Jei kas nors suklystų ir manytų, kad gali išsisukti nenubaustas užpuolęs Lenkiją ar kitą sąjungininkę, jis sulauks visos šio aršaus aljanso jėgos. Mūsų reakcija bus triuškinanti. Tai turi būti labai aišku (Rusijos prezidentui) Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir visiems kitiems, kurie nori mus užpulti“, – sakė jis.
Zalužnas: Baltijos šalys ir Lenkija supranta, kad 5-ojo NATO straipsnio nėra
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pasakojo, kad sulaukė skambučio iš Rumunijos. Jo buvo paprašyta nepranešti apie Rusijos dronų nukritimą šalies teritorijoje, rašo „Kanal 24“.
Apie tai jis kalbėjo Lvive susitikime su studentais.
V. Zalužnas sako, kad kai kurios NATO narės, pavyzdžiui, Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, supranta, jog „nėra 5 straipsnio ir niekada nebus“. Šiame straipsnyje numatyta, kad vienos Aljanso narės užpuolimas bus laikomas visos NATO užpuolimu.
„Rumunija viską supranta, bet tiesiog tyli. Kartais man paskambina ir sako: „Tylėk“. Na, du „Shahed“ puolė į uostą pas tave, kodėl tu tyli, ir jie: „Tylėk, prašau tavęs“. Ar suprantate?“ – klausia V. Zalužnas.
Nelaisvėn paimti ukrainiečiai Rusijoje nuteisti už terorizmą, Kyjivas tai vadina apgaule
Teisme, kurį Kyjivas pavadino apgaulingu bei pažeidžiančiu tarptautinės teisės normas, Rusija dėl kovų Ukrainoje trečiadienį už terorizmą nuteisė 23 nelaisvėn paimtus ukrainiečius.
Anot Rusijos žiniasklaidos bei žmogaus teisių aktyvistų, tarp kaltinamųjų yra 14 esamų arba buvusių elitinės „Azov“ brigados, kurią Rusija laiko teroristine grupuote, narių.
Be to, nuteistos devynios moterys bei vienas vyras, dirbę virėjais arba paramos darbuotojais. Teisme nedalyvavo dvylika kaltinamųjų – 11 jų grįžo į Ukrainą per du apsikeitimus belaisviais, dar vienas kaltinamasis pernai mirė sulaikymo metu.
Visiems jiems pateikti kaltinimai surengus smurtinį perversmą ir užsiimant teroristinės organizacijos veikla. Kai kuriems pateikti papildomi kaltinimai treniruojantis vykdyti teroristinę veiklą.
Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 13 iki 23 metų.
Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, 2022-aisiais laimėjusi Nobelio taikos premiją, visus kaltinamuosius paskelbė politiniais kaliniais.
Anot „Memorial“, kai kurie iš jų buvo sulaikyti pirmaisiais plataus masto karo metais gindami Mariupolio uostamiestį, kuriame jie įsitvirtino rusų pajėgų apgultame „Azovstal“ plieno fabrike. Kiti buvo sulaikyti bandant išvykti iš miesto jį užėmus rusų pajėgoms, teigė grupė.
Ukrainos žmogaus teisių pasiuntinys Dmytro Lubinecas 2023-iaisiais pasmerkė teismo procesus šiems prasidėjus ir pavadino tai dar vienu apgaulingu teismu, vykdomu pačios Rusijos malonumui.
„Rusija ir teisingumas neturi nieko bendra. Pasaulis turi atsakyti į tokius gėdingus apgaulingus Ukrainos gynėjų teismus“, – teigė D. Lubinecas.
„Visiems akivaizdu, jog teisiami turėtų būti ne tie, kurie ginasi, o tie, kurie ėmėsi agresijos, kurie įsiveržė į svetimą žemę ginkluoti, tie kurie su tankais atvyko į nepriklausomos valstybės teritoriją“, – tvirtino ukrainietis.
Berlynas ragina Rusiją be sąlygų sutikti su ugnies nutraukimu
Vokietija trečiadienį paragino Rusiją be sąlygų sutikti su ugnies nutraukimu kare prieš Ukrainą.
Pareiškimas paskelbtas Maskvai pasakius, kad susitarimas sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje įsigalios tik atšaukus apribojimus Rusijos žemės ūkio sektoriui.
„Dar kartą raginame Rusiją sutikti su visišku ugnies nutraukimu be tolesnių sąlygų“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Tai nėra situacija dialogui, kai ugnies nutraukimas vis susiejamas su nuolaidomis ir naujais reikalavimais (...). Negalime leisti, kad mus apgaudinėtų Rusijos prezidentas“, – sakė ji.
Rusai per Krymą permeta Šiaurės Korėjos karinę techniką į frontą
Per laikinai okupuotą Krymą rusai permeta į frontą Šiaurės Korėjos karinę techniką.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusija permeta Šiaurės Korėjos karinę techniką į frontą per aneksuotą Krymą“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad pusiasalio šiaurėje esančioje geležinkelio stotyje buvo pastebėtas karinis ešelonas su Šiaurės Korėjoje pagamintais savaeigiais artilerijos pabūklais „Koksan“. Geležinkelio platformomis buvo gabenami 7-8 savaeigiai pabūklai, taip pat kariniai sunkvežimiai.
170/180 mm kalibro savaeigio pabūklo M1979 „Koksan“ šaudymo greitis – 1-3 šūviai per minutę, šaudymo nuotolis – 40-60 km.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo duomenimis, KLDR parūpina Rusijai 50 proc. šaudmenų jos kare prieš Ukrainą. Be to, Šiaurės Korėja pradėjo masiškai tiekti Rusijai 170 mm savaeiges haubicas ir 240 mm reaktyvines salvinės ugnies sistemas.
Zelenskis: nauji Rusijos smūgiai aiškiai rodo, kad Maskva nesiekia taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė net po derybų nesiliaujančias Rusijos atakas.
Pareiškimas pasirodė Rusijai praėjusią naktį į Ukrainą paleidus daugiau kaip šimtą dronų, kelios valandos po to, kai Maskva sutiko sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir energetikos objektams.
„Tokio didelio masto atakų rengimas po derybų dėl ugnies nutraukimo yra aiškus signalas visam pasauliui, kad Maskva nesieks tikros taikos“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Trečiadienį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį numušė 56 iš 117 rusų paleistų dronų ir kad dar 48 dronai nepasiekė taikinių.
Rusija turi parengusi net 4 karo Lenkijoje scenarijus, yra visas sąrašas iki pat 2045 m. – Ukrainos žvalgyba
Rusija numatė 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, sako Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo liga.net.
Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa.
Zelenskis įvardijo, kiek laiko turi Rusija: nuo šios datos Putino ekonomika turės rimtų bėdų
Rusijos ekonominė padėtis blogėja, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Time“.
Anot V. Zelenskio, rusai derybose dabar iškelia aukščiausią įmanomą kartelę, kad atsitraukti iš Ukrainos galėtų kaip įmanoma vėliau.
„Kaip žinome iš istorijos, iš knygų, (Vladimiras Putinas – red. past.) visai nesuinteresuotas baigti karą. Karas jam taps prievole, kai jo ekonomika patirs didžiausių nuostolių. Dabar jis dar turi laiko. Bet tai tikriausiai priklauso nuo sankcijų stiprumo“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, Amerika gali sutrumpinti V. Putino tempiamą laiką taikydami stiprias sankcijas.
„Iš analizės, kurią mačiau, V. Putino ekonomika turės bėdų 2026 ar 2027 metais. Mes nežinome, kokių rezervų jis turi. Bet datos gana aiškios. Taigi tikrai tikėčiausi stiprių žingsnių, sankcijų ir įvairių karinių žingsnių“, – pabrėžia V. Zelenskis.
CŽV vadovas: jei reikės, ukrainiečiai kovos plikomis rankomis
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Ratcliffe‘as yra įsitikinęs, kad Ukrainos kariuomenė, jei reikės, kovos plikomis rankomis.
Apie tai jis antradienį kalbėjo per JAV Senato posėdį, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Kalbant apie Ukrainos pasipriešinimą, Ukrainos žmonės ir kariuomenė jau kelerius metus yra nepakankamai vertinami. Remdamasis savo apmąstymais ir stebėjimais iš žvalgybos perspektyvos, esu įsitikinęs, kad jie kovos plikomis rankomis, jei reikės, nebent jiems bus sudarytos priimtinos sąlygos ilgalaikei taikai“, – pareiškė jis.
J. Ratcliffe‘as sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsipareigojęs užbaigti karą tokiomis sąlygomis, kurios leistų pasiekti ilgalaikę taiką. CŽV ėmėsi veiksmų šiam D. Trumpo tikslui paremti.
CŽV vadovas patikino, kad D. Trumpas supranta pavojų, kurį keltų Rusijos pergalė, ir pabrėžė, kad „sėkmingų derybų“ atveju nė viena pusė negalėtų pasiekti savo maksimalistinių tikslų.
Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė turi pranašumą mūšio lauke ir pamažu žengia į priekį.
Per parą Rusija Ukrainoje prarado beveik 1,3 tūkst. karių
Per praėjusią parą Rusija kare Ukrainoje neteko 1 280 kareivių, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Tokius duomenis trečiadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 26 d. Rusija per karą prarado apie 907 220 kareivių.
Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos neteko 10 430 tankų (+5), 21 685 šarvuotųjų kovos mašinų (+15), 25 207 artilerijos sistemų (+17), 1 341 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 1 117 oro gynybos sistemų, 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnių, 30 818 dronų (+59), 3 121 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 41 901 automobilio (+77), 3 786 specialiosios technikos vienetų (+1).
Šiuos duomenis Generalinis štabas nuolat atnaujina.
Be to, Karo tyrimų institutas (ISW) skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė sėkmingas operacijas Rusijos Belgorodo srityje, bet rusai spaudžia ukrainiečius trimis kryptimis.
Praėjusią naktį Rusija vėl puolė Ukrainą smogiamaisiais dronais „Shahed“.
Achtyrkos mieste, Sumų srityje, dronai apgadino pastatus turgaus teritorijoje ir sukėlė gaisrą.
„Shahed“ dronais taip pat buvo atakuotas Kryvyj Rihas – mieste nugriaudėjo daug sprogimų ir kilo gaisrai.
Rusai smogė Čerkasų sričiai
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija atakavo Čerkasus ir regioną dronais, rašo „Kanal 24“.
Ukrainos oro gynybos sistemos regione numušė 12 dronų. Aukų išvengta, tačiau sugriauta infrastruktūra. Buvo kilęs gaisras, jis jau užgesintas.
Trumpas pripažino: gali būti, kad Putinas vilkina laiką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali bandyti vilkinti paliaubas su Ukraina, antradienį pripažino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Politico“. Vis dėlto prieš tai D. Trumpas pridūrė, kad dar tiki, jog Maskva galiausiai nori užbaigti karą.
Kol JAV siekia suderinti Kyjivo ir Maskvos taikos sutarties sąlygas, Ukraina ir jos sąjungininkės apkaltino Kremlių, kad šis stabdo derybas.
Šį mėnesį Ukraina sutiko su pirminiu pasiūlymu dėl 30-ies dienų paliaubų, tačiau V. Putinas jį greitai atmetė.
„Newsmax“ žurnalisto paklaustas, ar mano, kad Kremlius vilkina derybas, D. Trumpas antradienį atsakė manantis, kad „Rusija nori, kad būtų užbaigtas“ karas.
„Bet gali būti, kad jie vilkina laiką“, – pripažino jis, pridūręs, kad praeityje pats naudojo tokią pačią taktiką.
„Per daugelį metų tai dariau. Žinote, nenoriu pasirašyti sutarties, noriu tarsi išlikti žaidime, bet galbūt nenoriu to daryti visiškai, nesu tikras“, – komentuoja D. Trumpas.
Po Saudo Arabijoje vykusių derybų Baltieji rūmai antradienį pareiškime nurodė, kad Ukraina ir Rusija įsipareigojo sustabdyti kovas Juodojoje jūroje.
Tačiau Kremlius savo pareiškime teigė, kad jūrinės paliaubos įsigalios tik tada, kai JAV atšauks kai kurias sankcijas savo finansų įstaigoms, o šios detalės Baltųjų rūmų pranešime trūko.
Praėjusią savaitę Kyjivas ir Maskva taip pat susitarė mėnesiui sustabdyti smūgius viena kitos infrastruktūrai ir energetikos gamykloms. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po to, kai buvo pasiektas susitarimas, Rusija paleido į Ukrainą dronus ir pataikė į ligoninę ir elektros stotį.
Trumpas apie Rusijos iškeltas sąlygas: yra maždaug 5-6, visas svarstome
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV administracija apsvarstys Rusijos pateiktus reikalavimus susitarti dėl paliaubų Juodojoje jūroje, rašo „BBC Russian“.
„Yra maždaug penkios ar šešios sąlygos. Visas jas svarstome“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Po derybų Saudo Arabijoje JAV susitarė su Rusija ir Ukraina nutraukti smūgius Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugią laivybą.
Tačiau netrukus po to Maskva pareiškė, kad saugios laivybos sąlyga įsigalios tik po to, kai bus panaikintos kai kurios Rusijai taikomos sankcijos. Tarp Maskvos reikalavimų – panaikinti sankcijas bankui „Rosselkhozbank“ ir trąšų gamintojams bei eksportuotojams, panaikinti uosto paslaugų apribojimus su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems prekyboje maisto produktais ir trąšomis, taip pat panaikinti apribojimus žemės ūkio technikos ir prekių, skirtų maisto produktų ir trąšų gamybai, tiekimui į Rusiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Savo inauguracijos kalboje pirdyla pripasakojo daug melų, kuriuos išanalizavo youtube kanalas ''realnaja belarus''(video pasidalinsiu apačioje) bet juokingiausias melas, jog į jo inauguracijos šventę susirinko jūros žmonių, nors realiai jų buvo mažiau nei Vilniaus katedros aikšėje įprastą dieną.(tuo tarpu per 2020m. protestus, kai tikrai susirinko jūra žmonių, kartofelio propaganda sakė, kad susirinko tik saujelė.
Pačioje inauguracijos salėje žmonių veidai buvo nusiminę, jie tarsi mintyse sakė ''greičiau sakyk tas pasakas, pirdyla, noriu namo''
Linkiu baltarusiams iškovoti laisvę, pagarba Svetlanai!
Žyve Belarus, Slava Ukraini, smert kacapam!
youtube-Лукашенко ушёл в отрыв от реальности – новый этап диктатуры
Charkivas puolamas: aidi sprogimai, rusai atakuoja gyvenamuosius namus
Rusijos kariuomenė terorizuoja Charkivą. Miestą atakuoja dronai, jame girdėti mažiausiai 15 sprogimų. Pasak Charkivo mero Igorio Terechovo, priešo bepiločiai orlaiviai ir toliau skrieja į miestą, rašo UNIAN.
„Paskutinis smūgis, preliminariais duomenimis, suduotas prie daugiaaukščio gyvenamojo namo. Informacija apie aukas ir žalą tikslinama“, – sakė meras.
Vėliau jis pridūrė, kad apgadinti daugiaaukščiai gyvenamieji namai.
„Pagal preliminarią informaciją nukentėjo civilinės infrastruktūros objektas, informacijos apie sužeistuosius ir žuvusiuosius šią minutę nėra gauta.“
Tuo tarpu Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad dėl Rusijos atakos buvo sužeista 12 metų mergaitė. Ji paguldyta į ligoninę.
Internete skelbiamas vaizdo įrašas su Charkive girdimais sprogimų garsais.
Taip pat puolama ir Charkivo sritis. Zolochove priešo dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Jame buvo sužeista 14-metė mergaitė – ji sunkios būklės paguldyta į ligoninę, praneša Olegas Sinegubovas. Taip pat buvo sužeistas 26 metų vyras.
Oro pavojaus sirenos veikia ir Kyjive, ten po smūgio užsidegė sandėlis.