Rusijos vyriausybė tikisi, kad Donaldo Trumpo administracija netrukus pradės laipsnišką sankcijų V. Putino režimui panaikinimą. Tai liudija Ukrainos žurnalisto ir karo korespondento Andrejaus Caplienkos gauti dokumentai, kuriuos išanalizavo ir cituoja TSN televizija.
BBC: ką JAV karinės pagalbos sustabdymas gali reikšti Ukrainai
Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti visą JAV pagalbą Ukrainai yra skaudus smūgis – ne tik Kyjivui, bet ir sąjungininkėms Europoje, mėginančioms įtikinti JAV administraciją tęsti paramą.
Tai ne pirmas kartas, kai JAV sulaiko karinę pagalbą. Kongreso respublikonai 2023 m. vasarą blokavo tuometinio prezidento Joe Bideno didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tada Ukrainai vos pavyko su Europos pagalba papildyti savo turimas amunicijos atsargas.
2024 m. pavasarį Kongresas galiausiai patvirtino 65 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos paketą. Tai įvyko pačiu laiku – Ukrainai sunkiai sekėsi atremti atnaujintą Rusijos puolimą Charkivo srityje. Su pavėlavimu atvykę amerikiečių ginklai padėjo pakeisti padėtį.
Dabar, kaip ir 2024 m., gali praeiti mėnesiai, kol pasijaus JAV pagalbos nutraukimo padariniai, bent jau kalbant apie šaudmenis ir įrangą. Europos valstybės pamažu padidino artilerijos sviedinių gamybą. Šiuo metu Europa tiekia Ukrainai 60 proc. pagalbos – daugiau nei JAV.
Nepaisant to, JAV karinė parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi. Vienas Vakarų pareigūnas neseniai apibūdino ją kaip „grietinėlę“, kalbant apie ginklus.
Ukrainos gebėjimas apsaugoti savo žmones ir miestus labai priklauso nuo sudėtingų JAV oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ir NASAMS, pastarosios sukurtos kartu su Norvegija.
JAV suteikė Ukrainai galimybę vykdyti tolimus smūgius su HIMARS ir ATACM raketomis. JAV apribojo jų naudojimą Rusijoje, tačiau jos vis tiek yra gyvybiškai svarbios smogiant į didelės vertės taikinius okupuotose teritorijose.
Svarbi ne tik kokybė, bet ir kiekybė. JAV, turėdamos galingiausią pasaulyje kariuomenę, galėjo išsiųsti šimtus perteklinių „Humvee“ ir šarvuočių – užtikrinti tokio kiekio mažesnės Europos armijos niekaip negalėtų.
Praeis laiko, kol šios pagalbos stoka pasijaus fronto linijoje. Tačiau gali būti kur kas didesnį nerimą keliantis tiesioginis poveikis, ypač kalbant apie dalijimąsi žvalgybos duomenimis.
Nė viena valstybė negali prilygti JAV, kalbant apie stebėjimą iš kosmoso, žvalgybos duomenų rinkimą ir ryšius. Ir tai teikia ne tik JAV kariuomenė, bet ir komercinės įmonės. Vien jau ką reiškia Elono Musko palydovinio ryšio tinklas „Starlink“. Kiekvienoje Ukrainos pozicijoje yra „Starlink“ antena. Jos naudojamos perduoti naujausią informaciją apie mūšio lauką ir būtinos koordinuojant artilerijos ir dronų smūgius.
Anksčiau Pentagonas pripažino, kad finansavo šį gelbėjimosi ratą. Atsižvelgiant į tai, kad E. Muskas yra vienas svarbiausių asmenų JAV administracijoje, mažai tikėtina, kad jis dabar norės už tai mokėti. Jis taip pat yra griežtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikas.
Taip pat kyla klausimas, ar JAV uždraus Europos šalims siųsti savo turimą JAV gamybos įrangą į Ukrainą. Kai Europa norėjo suteikti Ukrainai JAV gamybos naikintuvus F-16, pirmiausia turėjo gauti Vašingtono pritarimą.
Kita problema – JAV tiekiamos įrangos priežiūra. JAV mokė Ukrainos pajėgas ir padėjo joms prižiūrėti JAV tiekiamą įrangą. Savo kadencijos pabaigoje J. Baidenas panaikino apribojimus Ukrainoje dirbantiems JAV rangovams. Ypač naikintuvams F-16 reikia inžinierių ir atsarginių dalių, kad jie veiktų.
D. Trumpo sprendimas sustabdyti pagalbos teikimą daugeliui Ukrainoje ir kitur gali atrodyti erzinantis. Tačiau akivaizdu, kad yra politinis tikslas greičiau susodinti visus prie derybų stalo.
Sąjungininkės Europoje tikisi, kad tai bus tik pauzė. Be JAV paramos Ukrainai bus dar sunkiau kovoti dėl išlikimo.
Orbanas trečiadienį Paryžiuje surengs derybas su E. Macronu
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nurodė, kad trečiadienį Paryžiuje surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Susitikimas įvyks likus dienai iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Bendrijos nariai sieks susitarti dėl bendrų paramos Ukrainai veiksmų.
„Rytoj Paryžiuje susitiksiu su Prancūzijos prezidentu“, – antradienį per susitikimą su žiniasklaida pareiškė V. Orbanas.
Premjeras leido suprasti, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama trejus metus trunkančiai Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.
Kryme degė rusų radiolokacijos stotis, kainuojanti keliasdešimt milijonų dolerių
Laikinai okupuotame Kryme, Sakų mieste, degė radiolokacijos stotis, priklausanti zenitinių raketų kompleksui S-300/S-400.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien Sakuose – ugnies šou. Eupatorijos greitkelyje apie vidurdienį linksmai liepsnojo radiolokacijos stotis, priklausanti zenitinių raketų kompleksui S-300/S-400", - sakoma pranešime.
Pažymima, kad radiolokacijos stotis 96L6E kainuoja dešimtis milijonų dolerių.
„Kas atsitiko, kol kas nežinoma, bet tikimės, kad sudegs visiškai“, – pridūrė „Telegram“ kanalas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per smūgį Sakų aerodromui žuvo ir buvo sužeista Rusijos kariškių.
Ukrainiečiai smogė rusų degalų sandėliui Luhansko srityje
Kovo 4-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos smogė degalų ir tepalų sandėliui rusų okupuotame Luhansko srities Rovenkų mieste.
Kaip rašo „Ukrinform“, Bepiločių sistemų pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.
„Laikinai okupuotuose Rovenkuose, Luhansko srityje, buvo smogta degalų ir tepalų sandėliavimo bazei, iš kurios tiekiami naftos produktai Rusijos kariuomenės reikmėms“, – sakoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad kovo 4-osios naktį buvo smogta Syzranės naftos perdirbimo gamyklai ir naftos perpumpavimo infrastruktūrai Rusijos Rostovo srityje.
Tuskas patvirtino: JAV stabdo pagalbą per Lenkiją Ukrainai
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad JAV žodžiai apie stabdomą paramą Ukrainai nėra tik žodžiai. Lenkija jau pastebi paramos perdavimo Ukrainai procesų pokyčius pasienyje.
Apie tai D. Tuskas užsiminė antradienį prieš Vyriausybės posėdį, rašo onet.pl.
Anot leidinio, komentuodamas Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti paramą Ukrainai, D. Tuskas patvirtino, kad „tai nėra tik žodžiai“.
„Pranešimai, gaunami iš pasienio, iš mūsų centro Jasionkoje, patvirtina JAV pusės pranešimus“, – sako jis.
Estija: JAV sustabdžius pagalbą Ukrainai, spragą turi užpildyti Europa
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna antradienį sakė, jog Europa privalo didinti paramą Ukrainai ir užpildyti spragą, atsiradusią po JAV sprendimo įšaldyti karinę pagalbą Kyjivui.
„Europa privalo didinti karinę paramą Ukrainai, kad Ukraina galėtų toliau kovoti už teisingą ir ilgalaikę taiką“, – sakė M. Tsahkna.
„Estijos vyriausybė jau nusprendė padidinti savo pagalbą šiais metais 25 procentais ir taip pat pristatyti Ukrainai 10 tūkst. artilerijos sviedinių (...). Raginame visus Ukrainos rėmėjus kuo greičiau padidinti savo pagalbą“, – kalbėjo estų diplomatijos vadovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, taip didindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neeilinio ginčo Ovaliajame kabinete.
M. Tsahkna sakė, kad viena iš galimybių gauti papildomų resursų norint didinti pagalbą Ukrainai yra Europoje įšaldyto Rusijos turto panaudojimas.
„Pareiškimai, kad nėra teisinių būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, nepagrįsti, – sakė jis. – Praėjusią savaitę pateikiau mūsų partneriams Europoje dokumento projektą su aiškaus sprendimo pasiūlymu (...). Iki birželio termino Rusijai įvestoms sankcijoms pratęsti privalo būti priimtas politinis sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo.“
„Vienintelis karo kaltininkas privalo jausti spaudimą, o agresijos auka privalo turėti tvirtą paramą, nes tai vienintelis būdas priversti Rusiją atsisakyti savo tikslų ir (vienintelis būdas) pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – pabrėžė M. Tsahkna.
Ukraina: JAV saugumo garantijos yra gyvybiškai svarbios
Kyjivas antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų saugumo garantijos yra gyvybiškai svarbios tiek Ukrainai, tiek Europai, praėjus kelioms valandoms po to, kai Vašingtonas paskelbė stabdantis paramą karo draskomai šaliai.
„Mums reikia ir prašome konkrečių saugumo garantijų tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek iš Europos, tiek iš G-7 (Didžiojo septyneto) valstybių. Tai labai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai, Europos žemynui“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Premjeras: Ukraina darys viską, kad atlaikytų Rusijos invaziją JAV nutraukus pagalbą
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį sakė, kad jo šalis padarys visa, kas būtina, kad atlaikytų Rusijos invaziją, nors Donaldas Trumpas ir nusprendė sustabdyti JAV karinę pagalbą.
„Padarysime viską, kad išsilaikytume“, – sakė D. Šmyhalis spaudos konferencijoje Kyjive.
JAV prezidentas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, taip didindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neeilinio ginčo Ovaliajame kabinete.
Šmyhalis: Ukraina yra visiškai pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su JAV
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, kad Ukraina yra visiškai pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, Vašingtonui nusprendus sustabdyti karinę paramą šiai šaliai.
„Ukraina yra tvirtai pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su JAV“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šmyhalis.
„JAV yra svarbi partnerė ir mes turime tai išsaugoti“, – pridūrė jis.
Ukrainos premjeras: esame pasiruošę pasirašyti susitarimą su JAV
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis sako, kad Kyjivas yra pasirengęs pasirašyti susitarimą su JAV dėl mineralų, rašo „Sky news“.
Tai yra pirmoji aukšto lygio oficiali šalies reakcija po Donaldo Trumpo sprendimo sustabdyti JAV pagalbą.
D. Šmyhalis sako, kad Ukraina tęs diplomatinį darbą su JAV visais prieinamais kanalais, ir tvirtina esanti pasirengusi pasirašyti su JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Jis priduria, kad Kyjivas darys viską, kad bendradarbiavimas su JAV išliktų ankstesniame lygyje, ir sako, kad JAV karinė pagalba yra labai svarbi ir padeda išgelbėti tūkstančius gyvybių.
Apklausa: 46 proc. ukrainiečių įsitikinę, kad jų šalis gali tęsti kovą prieš Rusiją be JAV pagalbos
46 proc. ukrainiečių yra įsitikinę, kad Ukraina gali tęsti kovą prieš Rusiją ir be JAV pagalbos. Tai rodo bendrovės „Gradus Research“ atlikta apklausa. Daugiai kaip trečdalis – 36 proc. – nurodė, kad tai neįmanoma.
„Rezultatai rodo, kad reikšminga gyventojų dalis pasirengusi tęsti pasipriešinimą net ir neigiamo scenarijaus Ukrainai atveju“, – sakoma pranešime.
Remiantis apklausa, ukrainiečiai ir toliau viliasi, kad karas baigsis šiais metais. Šis rodiklis smarkiai išaugo 2024 m. pabaigoje po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose ir vis dar išlieka aukštas.
JAV laikinai sustabdė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai po JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio Ovaliajame kabinete įsiplieskusio ginčo.
Vengrija remia JAV sprendimą stabdyti paramą Ukrainai
Vengrija remia JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti karinę paramą Ukrainai. JAV prezidento ir Vengrijos vyriausybės pozicijos sutampa, pareiškė vyriausybės Budapešte atstovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Užuot toliau tiekus ginklus ir tęsus karą, anot atstovo, reikia nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas.
Vyriausybė tinkle X taip pat pareiškė, kad užsienio reikalų ministrasPeteris Szijjartas dar antradienį Vašingtone susitiks su kolega JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lenkijos teigimu, JAV sustabdžius pagalbos teikimą Ukrainai, padėtis – „labai rimta“
Lenkija antradienį pasakė, kad JAV nusprendus sustabdyti karinės pagalbos teikimą Ukrainai, padėtis tapo „labai rimta“, pabrėždama, kad Vašingtonas tokį sprendimą priėmė nepasitaręs su sąjungininkėmis iš NATO.
Šis netikėtas sprendimas buvo priimtas pirmadienį – po to, kai praėjusį penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose susikirto su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
„Tai yra labai svarbus sprendimas ir padėtis yra labai rimta“, – žurnalistams pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.
Jo teigimu, jis buvo priimtas „nepranešus ir nepasitarus“ su Jungtinių Valstijų sąjungininkėmis JAV vadovaujamame kariniame NATO aljanse.
Sutrikus JAV ginkluotės tiekimui į frontą, labai greitai sumenks Ukrainos galimybės atremti Rusijos invaziją.
Sprendimas sustabdyti pagalbos teikimą įsigaliojo nedelsiant ir daro poveikį šimtų milijonų JAV dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu turėtų būti išsiųsta į Ukrainą, pranešė „The New York Times“.
Ukrainiečių šaltiniai: JAV kol kas sustabdė ne visą pagalbą Ukrainai
Kol kas JAV žvalgybinės informacijos teikimas Ukrainai nepasikeitė, rašo „RBC Ukraina“, remdamiesi keliais kariniais ir politiniais šaltiniais.
„Kalbant apie žvalgybos informacijos perdavimą ar keitimąsi ja, Ukrainos valdžia kol kas nepajuto jokių pokyčių, viskas yra taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė vienas iš šaltinių.
Tačiau kitas šaltinis abejoja, kad D. Trumpo administracijos sprendimas sustabdyti ginklų pardavimą – jei jis įsigalios – apskritai turės įtakos žvalgybai. Pasak šaltinio, „tai yra kita bendradarbiavimo linija“.
Ukrainiečių nuomone, sustabdydamas pagalbą, Trumpas padeda Putinui
Ukrainiečiai antradienį buvo įsiutę ir šokiruoti, išgirdę apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Kyjivui, sakydami, kad tai naudinga Kremliui.
Ukrainos žiniasklaidos komentatoriaus Denyso Kazanskio teigimu, tuo tarpu, kai Vašingtonas sustabdė karinės pagalbos teikimą Kyjivui, „Šiaurės Korėja ir Iranas karinės pagalbos Rusijai nenutraukė“.
Šios dvi Maskvos sąjungininkės kritiškai svarbią karinę pagalbą rusų kariuomenei teikia nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Kremliaus invazija.
„Gyvename tokioje realybėje, kurioje Jungtinės Valstijos tapo Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Irano sąjungininkėmis ir padeda šioms šalims vykdyti agresiją prieš Europos šalį“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Kazanskis.
Karo analitikas ir Ukrainos kariuomenės rezervistas Igoris Romanenko sakė, kad Europos šalys greičiausiai toliau rems Kyjivą, tačiau tokia parama prarastos JAV karinės pagalbos neatsvers.
„Todėl turime pasikliauti savo jėgomis ir atsargomis. Tai nereiškia, kad turėtume pulti į neviltį“, – duodamas interviu vietos žiniasklaidai kalbėjo jis.
Jis sakė tikįs, kad Vašingtonas pagalbos visiškai nesustabdys, tačiau pridūrė, kad nėra aišku, kokios pagalbos Ukraina sulauks, sakydamas: „kol kas niekas to nežino“.
Ukrainos ginkluotose pajėgose tarnaujantis Sergijus Tachmazovas išsakė abejonę, ar Ukrainai pavyks ilgai atsilaikyti, jei JAV nepadės užtikrinti oro gynybos sistemų darbo ir nesidalins žvalgybos duomenimis.
„Visi tie, kurie iš mūsų reikalauja taikos, nekreipia dėmesio į tai, kad taika mums kainuos brangiau nei karas“, – sakė kariuomenėje tarnaujantis žurnalistas ir komentatorius Pavlo Kazarinas.
Opozicijai atstovaujanti Ukrainos parlamento narė Iryna Geraščenko sakė, kad Kyjivui derėtų sulopyti santykius su Vašingtonu.
„Nepaisant visko, turime vėl pradėti bendrauti su Jungtinėmis Valstijomis“, – socialiniuose tinkluose rašė ji.
Premjero pavaduotoja: JAV sustabdžius paramą Ukrainai, Starmeris susitelkęs į taiką
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris yra susitelkęs į taikos Ukrainoje užtikrinimą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė karinę paramą Kyjivui, antradienį teigė britų premjero pavaduotoja.
„Jis susitelkęs į taikos pasiekimą. Pranešimai jo dėmesio nenukreips“, – BBC radijo stočiai teigė Angela Rayner, paprašyta pakomentuoti D. Trumpo pranešimą.
Iš Kremliaus – plojimai Trumpui dėl pagalbos Ukrainai sustabdymo
Kremlius palankiai vertina JAV pagalbos Ukrainai sustabdymą ir teigia, kad „tai gali paskatinti Kyjivą siekti taikos, rašo „Sky news“.
Kremlius Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai pavadino „geriausiu indėliu į taikos siekį“.
Primename, kad būtent Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, o Ukraina siekia sąžiningos bei ilgalaikės taikos.
Prancūzija kritikuoja JAV sprendimą stabdyti pagalbą Ukrainai
Prancūzija sukritikavo JAV sprendimą stabdyti karinę paramą Ukrainai. Tai stiprina Rusijos poziciją ir apsunkina taikos siekimą, stočiai „France 2“ sakė Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretorius Benjaminas Haddadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Sprendimas stabdyti ginklų tiekimą iš esmės dar labiau atitolina taiką, „nes jis tik stiprina agresorės, tai yra Rusijos, pozicijas“, pažymėjo pareigūnas.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Prancūzija nusiteikusi prieš tai, kad būtų konfiskuojamas Rusijos turtas
Prancūzijos ekonomikos ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis prieštarauja, jog Europos karinėms reikmėms finansuoti būtų konfiskuojamas Rusijos turtas.
„Prancūzijos pozicija yra tokia, kad šis Rusijos turtas... priklauso Rusijos centriniam bankui“, – radijo stočiai „France Info“ duotame interviu sakė ekonomikos ministras Ericas Lombardas, pridurdamas, kad toks turtas negali būti konfiskuotas, nes tai „prieštarautų tarptautinėms sutartims“.
ES vadovė pristatė 800 mlrd. eurų Europos gynybos planą
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti „neatidėliotiną“ karinę paramą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė pagalbą.
„Tai momentas Europai, ir mes esame pasirengę žengti žingsnį“, – Briuselyje paskelbė U. von der Leyen. „ReArm Europe“ galėtų mobilizuoti beveik 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų saugiai ir atspariai Europai“, – sakė ji.
Iš Ukrainos – pirmosios reakcijos dėl Trumpo sprendimo: „Mums tai yra katastrofa“
Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka „Sky news“ pareiškė, kad Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai yra katastrofiškas.
Anot jo, dėl to „tūkstančiai žmonių mirs“.
„Suprantu, kad po penktadienio susitikimo Ovaliajame kabinete dabar turime santykių krizę, bet aš tiesiog noriu paprašyti Donaldo Trumpo persvarstyti... gal tiesiog duoti mums šiek tiek laiko, kad galėtume iš to išsivaduoti, nes mums tai yra katastrofa“, – sako jis.
O. Gončarenkos įsitikinimu, D. Trumpo sprendimas padrąsins V. Putiną, todėl konfliktas bus tik gilesnis.
„Turime panaikinti šį susiskaldymą, turime dirbti kartu su Amerika, turime būti kartu“, – sako jis.
„Reuters“: Baltieji rūmai nurodė parengti planą, pagal kurį galima būtų naikinti Rusijai įvestas sankcijas
JAV yra rengiamas planas, pagal kurį būtų švelninamos Rusijai įvestos sankcijos, remdamasi vieno oficialaus JAV asmens ir dar vieno šaltinio suteikta informacija pranešė „Reuters“.
Baltieji rūmai paprašė Valstybės departamento ir Iždo departamento sudaryti sąrašą sankcijų, kurias galima būtų panaikinti, kad JAV pareigūnai šį klausimą galėtų aptarti su Rusijos atstovais, kai kitą kartą su jais kalbėsis apie santykių atnaujinimą, pranešė agentūra.
Šaltinių teigimu, JAV sankcijų agentūros rengia pasiūlymą, pagal kurį būtų atšauktos tam tikroms organizacijoms ir asmenims, tarp kurių yra keletas rusų verslininkų, įvestos sankcijos. Šaltiniai taip pat atkreipė dėmesį, kad Donaldo Trumpo administracija Valstybės ir Iždo departamentų sankcijų naikinimo planą parengti paprašė dar iki praėjusios savaitės, kai prezidentas Rusijai nustatytų sankcijų galiojimą pratęsė dar vieneriems metams. Kai kurioms sankcijoms atšaukti prireiks Kongreso pritarimo, naujienų agentūrai „Reuters“ paaiškino vienas buvęs Iždo departamento atstovas.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 340 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų kovo 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 879 410 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 340 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 256 (+3) priešo tankus, 21 298 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 24 064 (+43) artilerijos sistemas, 1 306 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 094 (+1) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 27 741 (+86) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 3 085 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 39 428 (+101) automobilius ir degalų cisternas, 3 768 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Australija svarsto dalyvauti taikos palaikymo pajėgose Ukrainoje
Po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos Australija taip pat signalizavo pasirengimą nusiųsti taikdarius į Ukrainą, jei čia įsigalios paliaubos. Jo vyriausybė pasirengusi paremti Ukrainą ir svarstyti apie galimą taikos misiją, žurnalistams sakė ministras pirmininkas Anthony‘is Albanesė. Prieš tai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė, kad laikinai stabdo amerikiečių karinę paramą Ukrainai.
Australija nėra NATO narė, tačiau yra Aljanso partnerė. Dar pirmadienį vyriausybė Kanberoje pažymėjo, kad dalyvavimas taikos misijoje neplanuojamas, nors Australija ir stovi „petys petin“ su Ukraina. Australų žiniasklaida kalbėjo apie aiškų pozicijos pasikeitimą.
Britų premjeras Keithas Starmeris po europiečių sąjungininkių susitikimo sekmadienį Londonas paskelbė apie „norinčiųjų koaliciją“, kuri inicijuos konkrečias saugumo garantijas Ukrainai. Po beprecedenčio ginčo tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose Ukrainos rėmėjoms, atrodo, teks verstis be JAV.
„Australija praeityje vaidino svarbų vaidmenį daugelyje sričių, be kita ko, Afrikoje, Kipre ir virtinėje taikos palaikymo teritorijų, – kalbėjo A. Albanesė. – Mes norime taikos Ukrainoje, tačiau taip pat norime užtikrinti, kad už neteisėtus, amoralius Rusijos veiksmus būtų atlyginta“.
Merzas: Baltieji rūmai sąmoningai eskalavo konfliktą su Zelenskiu
Tikėtinas kitas Vokietijos kancleris pirmadienį pareiškė manantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąmoningai eskalavo Kyjivo sąjungininkus šokiravusį konfliktą su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Friedrichas Merzas teigė, kad po penktadienį įvykusios žodinės konfrontacijos Baltuosiuose rūmuose Vokietija beveik neišvengiamai turės didinti savo gynybos išlaidas.
Jis teigė tikintis, kad šią savaitę pavyks susitarti dėl padidinimo sąlygų per derybas dėl naujos vyriausybės sudarymo.
„Mano vertinimu, tai buvo ne spontaniška reakcija į Zelenskio žodžius, o sąmoningas eskalavimas“, – spaudos konferencijoje sakė F. Merzas, pavadinęs ginčo toną nenaudingu.
Tačiau jis teigė, kad yra „tam tikras tęstinumas“ po to, kai praėjusį mėnesį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paragino Europą stiprinti savo gynybą ir kritikavo Europos šalis įvairiais kultūrinių karų klausimais.
D. Trumpo ir J. D. Vance'o penktadienį išsakyti komentarai, esą V. Zelenskis nėra pakankamai dėkingas už JAV paramą kovoje su įsiveržusia Rusijos kariuomene, ir reikalavimas susitarti su Maskva išgąsdino Kyjivo sąjungininkus Europoje.
Vasarį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjęs F. Merzo vadovaujamas centro dešinysis aljansas CDU/CSU penktadienį pradėjo pirmines derybas su Socialdemokratų partija (SPD) dėl greito valdančiosios koalicijos sudarymo.
„Norime ką nors padaryti Vokietijos kariuomenės labui ir tai tapo dar aiškiau po penktadienio įvykių Baltuosiuose rūmuose“, – sakė F. Merzas.
Europa vis labiau raginama didinti išlaidas gynybai, o D. Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, tad Vokietija patiria spaudimą labiau padėti Kyjivui ir stiprinti savo pačios gynybą.
Šaltiniai: JAV laukia, kol Zelenskis pripažins savo kaltę
Sustabdę pagalbą, JAV pareigūnai siekia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažintų, jog santykiai nutrūko, CNN teigia šaltiniai.
Iš esmės JAV nori, kad V. Zelenskis pripažintų, jog po penktadienį įvykusio konflikto su Donaldu Trumpu ir JD Vance‘u, santykiai nutrūko.
„Pasak kelių pareigūnų, D. Trumpas ir jo vyresnieji padėjėjai siekia, kad V. Zelenskis pripažintų savo kaltę – galbūt viešo atsiprašymo forma – ir tik tada galėtų tęsti sandorį dėl iškasenų ar diskusijas dėl tolesnės užsienio pagalbos“, – rašoma tekste.
Anot vieno iš šaltinių, sprendimas sustabdyti pagalbą Ukrainai buvo priimtas vėlai pirmadienį ir tai yra spaudimo Ukrainai strategija.
JAV reikalauja V. Zelenskio atsiprašyti už konfliktą Ovaliajame kabinete penktadienį. V. Zelenskio susitikimo su D. Trumpu, JD Vance‘u ir Marco Rubio metu kilo konlfiktas. D. Trumpas pradėjo rėkti ant V. Zelenskio ir pareiškė, kad jis elgiasi nepagarbiai bei rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu.
Ukrainiečių dronai smogė naftos bazei Rusijos pietuose
Ukrainiečių dronai pirmadienio vakarą smogė Pietų Rusijoje esančiam naftos objektui, sukeldami gaisrą, pranešė rusų pareigūnai.
Per trejus metus trunkantį karą Kyjivas rengia oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus – šią kampaniją jis vadina sąžiningu atpildu už nesiliaujančius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir energetikos tinklams.
Rusijos pietinės Rostovo srities, kuri ribojasi su Ukraina, gubernatorius pranešė apie gaisrus dviejuose objektuose – vamzdynų įrenginyje ir pramoniniame komplekse – kilusius dėl dronų atakų.
Keli platformos „Telegram“ kanalai, įskaitant Rusijos saugumo tarnyboms artimą paskyrą „Baza“, pranešė, kad vienas iš gaisrų kilo regione esančioje naftos bazėje.
Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Sliusario, per „masinę dronų ataką“ buvo smogta netoli Sochranovkos kaimo esantiems objektams.
Kaime yra dujų siurblinė, iš kurios iki 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, per Ukrainą buvo gabenamos rusiškos dujos.
J. Sliusaras teigė, kad nė vienoje vietoje aukų nebuvo.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nepatvirtintose nuotraukose neva matyti, kaip naftos bazė dega ryškia oranžine liepsna.
Ukraina, siekdama sutrikdyti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei, dronais smogė kelioms Rusijos naftos saugykloms ir perdirbimo gamykloms, tarp jų ir esančioms už šimtų kilometrų.
Tuo metu Maskva nuo invazijos pradžios rengia raketų atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą, dėl kurių milijonai žmonių dažnai lieka be elektros ir šildymo.
Kas laukia Ukrainos po Trumpo sprendimo stabdyti karinę pagalbą?
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, Ukrainai gali turėti įtakos ilgus metus, CNN pareiškė karinis analitikas ir atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas.
Anot jo, D. Trumpo sprendimas iš esmės gali pakenkti Ukrainos gebėjimui kovoti su Rusijos invazija ilgus metus ateityje.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Per Rusijos dronų smūgį Odesoje nukentėjo keturi žmonės
Per Rusijos dronų ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje, institucijų duomenimis, nukentėjo keturi žmonės. Be to, apgadinta energetikos infrastruktūra, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Odesos mero Henadijaus Truchanovo duomenimis, taip pat padaryta žalos keliems gyvenamiesiems namams, apgadinti du privatūs vaikų darželiai. Šilumos tiekimas gyvenamuosiuose namuose atkurtas.
Donaldas Trumpas kreipsis į Kongresą: ko tikėtis?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą (21.00 val. vietos laiku, trečiadienį 3.00 val. Vidurio Europos laiku) sakys kalbą Kongrese Vašingtone, kurioje išdėstys pagrindinius savo antrosios kadencijos tikslus. Manoma, kad prieš šešias savaites prie šalies vairo stojęs respublikonas, be kita ko, kalbės apie savo griežtą migracijos politikos kursą ir muitų didinimą. Viena temų gali būti ir D. Trumpo įvardytas tikslas nutraukti Ukrainos karą.
Po diplomatinio skandalo Baltuosiuose rūmuose penktadienį, kai D. Trumpas ir jo pavaduotojas JD Vance‘as stebint kameroms užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, nekantriai laukiama, ar prezidentas vėl rinksis agresyvų toną jo atžvilgiu.
D. Trumpo suartėjimo su Rusija kursas ir tuo pat metu vykstančios verbalinės atakos prieš V. Zelenskį sukėlė opozicijoje esančių demokratų ir tarptautinių Kyjivo rėmėjų pasipiktinimą.
Pirmadienį paskelbta, kad D. Trumpo administracija laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai.
Ne pirmas kartas: Trumpas už žaidimą su Zelenskiu buvo užsidirbęs apkaltą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau yra bandęs daryti spaudimą Volodymyrui Zelenskiui atsisakydamas teikti pagalbą, rašo BBC.
Prieš penkerius metus D. Trumpas sustabdė Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai, norėdamas priversti V. Zelenskį užpilti purvą ant tuometinio varžovo Joe Bideno.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Vance'as išreiškė įsitikinimą, kad Zelenskis galiausiai pradės derybas dėl taikos
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pirmadienį išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis galiausiai sutiks aptarti taikos su Rusija klausimą, po praėjusią savaitę Ovaliniame kabinete įvykusio neeilinio ginčo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
J. D. Vance'as, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad Ukrainos prezidentas per penktadienį per susitikimą Baltuosiuose rūmuose su D. Trumpu prieš kameras parodė nepagarbą ir „akivaizdų nenorą įsitraukti į taikos procesą“, kurio siekė jo kolega iš JAV.
„Manau, kad Zelenskis dar nebuvo ten, kur reikia, ir, atvirai kalbant, manau, kad dabar dar nėra ten, – sakė J. D. Vance'as. – Bet manau, kad galiausiai jis ten pateks. Jis turi tai padaryti.“
Interviu su „Fox News“ laidų vedėju Seanui Hannity (Šonui Haničiui) buvo įrašytas prieš Baltiesiems rūmams paskelbiant, kad D. Trumpas sustabdo karinę pagalbą Ukrainai, taip siekdamas priversti Kyjivą susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
J. D. Vance'as per Ovaliniame kabinete kilusį konfliktą užsipuolė V. Zelenskį, prieštaraudamas jo požiūriui ir kritikuodamas Ukrainos karo vadą už tai, kad šis nepadėkojo Jungtinėms Valstijoms.
Pirmadienį paklaustas, ar durys į Baltuosius rūmus tebėra atviros, J. D. Vance'as atsakė, kad „durys atviros tol, kol Zelenskis norės rimtai kalbėtis apie taiką“.
„Negalima ateiti į Ovalinį kabinetą ar bet kur kitur ir atsisakyti aptarti taikos susitarimo detales“, – pridūrė J. Vance'as, pažymėdamas, kad tiek Kyjivas, tiek Kremlius turės padaryti nuolaidų.
„Kai ši pozicija pasikeis, kaip sakė prezidentas D. Trumpas, kai jie bus pasirengę kalbėtis apie taiką, manau, kad prezidentas D. Trumpas bus pirmasis, kuris pakels telefono ragelį“, – teigė jis.
J. D. Vance'as teigė, kad labai svarbu, jog V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „susėstų prie derybų stalo“.
JAV viceprezidentas taip pat pažėrė kritikos Kyjivą remiančioms Europos valstybėms, ragindamas jas būti realistėmis ir pabrėždamas, kad karas „negali tęstis amžinai“.
Trumpas sustabdė pagalbą Ukrainai: kaip Zelenskis gali tai pakeisti?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad sustabdė karinę pagalbą Ukrainai. BBC įvardijo porą būdų, kaip Ukrainos prezidentas gali pakeisti tokį D. Trumpo sprendimą.
„Atsiprašyti prezidento Trumpo? Priimti sandorį dėl naudingųjų iškasenų nepaisant to?
Atrodo, kad būtent to gali norėti D. Trumpo administracija – ji dėl šio sprogimo kaltina prezidentą V. Zelenskį, melagingai kaltindama jį tuo, kad jis nepakankamai dėkingas“, – rašoma tekste.
Anot leidinio, šiuo sprendimu JAV akivaizdžiai siekia daryti spaudimą V. Zelenskiui ir priversti jį daryti nuolaidas. Tačiau V. Zelenskis jau anksčiau yra sakęs, kad tai galėtų daryti.
„Pernai viename interviu jis siūlė sutikti, kad Rusijai perduotos Ukrainos teritorijos tokios ir liktų. Tačiau jis teigė, kad neokupuotoms šalies dalims galėtų būti pasiūlyta narystė NATO.
Šį mėnesį jis net pareiškė, kad mainais į narystę NATO atsistatydintų.
Tačiau prezidentas D. Trumpas atmetė Kyjivo prisijungimą prie aljanso, pritardamas Maskvos nuomonei“, – teigia BBC.
D. Trumpas dar niekada nekalbėjo apie nuolaidas, kurių prašytų iš Rusijos. Tai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą.
Trumpas po ginčo su Zelenskiu sustabdė karinę pagalbą Ukrainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo.
Anksčiau pirmadienį žurnalistų paklaustas D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę sustabdyti pagalbą, tačiau bet koks JAV ginklų srauto į fronto liniją nutrūkimas greitai susilpnintų Ukrainos galimybes atremti Rusijos invaziją.
„Prezidentas aiškiai pasakė, kad jo tikslas – taika. Mums reikia, kad mūsų partneriai taip pat būtų pasiryžę siekti šio tikslo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Sustabdome ir peržiūrime savo pagalbą, kad užtikrintume, jog ji prisideda prie sprendimo“, – pridūrė pareigūnas.
D. Trumpas pirmadienį taip pat perspėjo, kad ilgai nesitaikstys su V. Zelenskio retorika ir pabrėžė, kad Ukrainos vadovas turėtų labiau vertinti JAV paramą.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė, kad V. Zelenskis „ilgai neužsibus“, jei nebus susitarta dėl paliaubų su Maskva.
Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.
V. Zelenskis savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje.
Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Ukrainos prezidentas apkaltino Rusiją, kuri 2014-aisiais įsiveržė į Ukrainą ir 2022-aisiais smarkiai išplėtė invaziją, kad ji rimtai nesirengia siekti taikos.
V. Zelenskis tvirtino, kad griežtos saugumo garantijos yra vienintelis būdas užbaigti karą.
Tačiau D. Trumpo pozicija lėmė pasikeitusį požiūrį į JAV paramą Ukrainai ir Vašingtono sąjungininkėms plačiąja prasme ir sukėlė susirūpinimą dėl Jungtinių Valstijų atsigręžimo į Rusiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
o propaganda, kodėl ji tokia veiksminga?
1-rusų propaganda greičiau užkoduoja vyresnius ir skurdesnius žmones-paprastai jie tiki ir kitomis pasakomis, horoskopais
2-rusų propaganda greičiau užkoduoja nekeliaujančius žmones-keliaujantys, matę pasaulio žmonės, įskaitant pačius rusus, žino, kad vakaruose geriau
3-rusai turi daug botų fermų-tai kambarys kuriame vienas kompiuteris sujungtas su šimtais mobiliakų, skleidžiančių dezinformaciją
rusų propagandos tipai
1-paprasta:skbeeva, popovas-jie skleidžia melagienas bet mandagiai
2-radikali:solovievas, simonian-kartais jie kursto karą, grasina branduoliniais pasauliui
3-labai radikali-azarionokas-nuolat kursto karą, šneka kaip girtuoklis ir bomžas viename
kaip kovoti su rusų propaganda
1-stengtis kad liaudis gyventų geriau
2-patiems kurti botų fermas
komentaruose teikite savo pasiūlymus
Slava Ukraini, smert kacapam!
JAV ir Rusija jau seniai tariasi dėl sankcijų panaikinimo, rodo ukrainiečių programišių nutekinti dokumentai
Rusijos vyriausybė pradėjo ruoštis sankcijų panaikinimui dar vasario mėn., prieš visus įvykius Baltuosiuose rūmuose, kur kilo tariamas skandalas tarp Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio.
Rusijos vyriausybė tikisi, kad Donaldo Trumpo administracija netrukus pradės laipsnišką sankcijų V. Putino režimui panaikinimą. Tai liudija Ukrainos žurnalisto ir karo korespondento Andrejaus Caplienkos gauti dokumentai, kuriuos išanalizavo ir cituoja TSN televizija.
Išsamioje Rusijos ekonomikos ministerijos pažymoje išvardintos Rusijos bendrovės ir sektoriai, kuriems, kaip tikisi Maskva, amerikiečiai artimiausiu metu panaikins sankcijas.
Tokius duomenis vasario 21 d. gavo Ukrainos programišiai.
Rusijos vyriausybė šį dokumentą pradėjo rengti dar vasario mėnesį – jį Rusijos Federacijos ekonomikos ministerija parengė po prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio vasario 12 d. ir praėjus trims dienoms po rusų ir amerikiečių derybų Rijade vasario 18 d.
Be to, šaltinių teigimu, dokumentas jau buvo perduotas amerikiečiams.
Teigiama, kad Rusijos valdininkai dokumentuose nurodė skirtingus sektorius su priskirta atskira spalva – raudona, geltona ir žalia. Raudona spalva žymi įmones, kurioms sankcijų panaikinimas yra labai svarbus Kremliui, geltona – mažiau svarbias sritis, ir galiausiai žalia – sritis, kurioms sankcijos praktiškai neturi įtakos.
Tarp svarbiausių ekonomikos sektorių, kuriems JAV sankcijos turėjo įtakos, rusai nurodė šiuos:
Tarp įmonių, kurioms, kaip tikisi Rusijos Federacija, gali būti panaikintos sankcijos, yra naftos ir dujų gavybos ir perdirbimo sektoriaus įmonės:
Maskva tikisi, kad šių bendrovių atžvilgiu gali būti panaikinti šie draudimai: