JK sako besikalbanti su maždaug 20 šalių, suinteresuotų padėti siekti taikos Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) pareigūnai surengė derybas su maždaug 20 šalių, svarstančių prisijungti prie vadinamosios norinčiųjų koalicijos, kuri remtų Ukrainą paliaubų metu, ketvirtadienį pranešė vienas britų pareigūnas.
Trečiadienį įvykusiame susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partneriai“, sakė šis pareigūnas ir pridūrė, kad derybos dėl to, kaip konkrečiai šalys prisidės, yra „ankstyvoje stadijoje“.
JAV prabilo Kremliaus teiginiais: Maskvai belieka tik pagirti
JAV administracijos atstovų pareiškimai, atėjus į valdžią Donaldui Trumpui, pasikeitė taip kardinaliai, kad Kremliui pastaruoju metu jiems telieka išsakyti pritarimą.
Kremlius ketvirtadienį pagyrė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio komentarus, kuriuose jis Rusijos plataus masto invaziją Ukrainoje pavadino „karu per trečiąsias šalis“ ir teigė, kad tai sutampa su prezidento Vladimiro Putino nuomone.
„Mes sutinkame. Būtent taip ir yra (...) Tai visiškai atitinka mūsų prezidento ir užsienio reikalų ministro ne kartą išsakytą poziciją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
M. Rubio, trečiadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad ši invazija yra „karas per trečiąsias šalis tarp branduolinių galybių – Jungtinių Valstijų, padedančių Ukrainai, ir Rusijos – ir jis turi baigtis“.
Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva ne kartą tvirtino, kad ji yra platesnės konfrontacijos su Vakarais dalis.
„Mes sakėme, kad iš tikrųjų tai yra konfliktas tarp Rusijos ir kolektyvinių Vakarų (...) o pagrindinė kolektyvinių Vakarų šalis yra Jungtinės Valstijos“, – pažymėjo D. Peskovas.
Maža to, tas pats R. Rubio nuo pat 2014-ųjų gana aršiai kritikavo Rusiją ir palaikė Ukrainą. Jo retorika pasikeitė tik patekus į D. Trumpo išrinktųjų ratą, o galutinai transformavosi D. Trumpui oficialiai pradėjus eiti prezidento pareigas.
Porošenka patvirtino, kad buvo susitikęs su Trumpo atstovais
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, „Europos solidarumo“ partijos lyderis Petro Porošenka patvirtino informaciją apie opozicijos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos susitikimą.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pranešė, kad susitikimas nebuvo slaptas, o jame buvo kalbama apie rinkimų organizavimą atšaukus karinę padėtį, praneša „Ukrinform“.
„Mes viešai ir skaidriai dirbame su partneriais amerikiečiais, siekdami išsaugoti abiejų partijų paramą Ukrainai“, – pažymėjo parlamentaras.
P. Porošenka pabrėžė, kad opozicija ne kartą siūlė valdžiai koordinuoti susitikimus, pakviesti į juos JAV ambasadorių. Jis taip pat pareiškė, kad opozicija ne kartą viešai kalbėjo apie valdžios komandos komunikacijos su Amerikos administracija stygių, „kuris kelia pavojų valstybei“.
„Mūsų pokalbių su Amerikos atstovais esmė visada rėmėsi dviem principais – pirmiausia saugumas ir taika per jėgą. Būtent ginklai, žvalgyba, sankcijos Rusijai, finansinė parama, laisvė ir demokratija, transatlantinė vienybė“, – teigė „Europos solidarumo“ lyderis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad jo frakcija visada buvo ir šiuo metu yra griežtai nusistačiusi prieš rinkimus karo metu. Jis patikino, kad omenyje turimi rinkimai, kurie įmanomi tik nutraukus ugnį ir pasirašius taikos sutartį su saugumo garantijomis Ukrainai.
„Po to karinė padėtis tikriausiai baigsis. Ir ne vėliau kaip per 180 dienų šalyje turi būti surengti laisvi, demokratiški rinkimai, kurie leis piliečiams pareikšti savo valią ir kuriais pasitikės laisvasis pasaulis“, – pridūrė politikas.
Kaip anksčiau pranešė leidinys „Politico“, keturi aukšto rango JAV prezidento D. Trumpo aplinkos atstovai surengė slaptas derybas su partijos „Batkivščina“ lydere Julija Tymošenko ir P. Porošenka.
Scholzas atmeta bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai
Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį Briuselyje atmetė bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai.
Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Kyjjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad Vašingtonas bandys primesti Ukrainai nepalankias taikos sąlygas.
„Labai svarbu užtikrinti, kad Ukraina neprivalėtų sutikti su diktuojama taika, bet kad tai būtų teisinga ir sąžininga taika, užtikrinanti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę“, – Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime žurnalistams sakė kancleris.
„Reuters“: JAV planuoja atšaukti 240 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių statusą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“.
Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„Reuters“: JAV planuoja atšaukti 240 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių statusą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“.
Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
EK vadovė: Europa ir Ukraina išgyvena lūžio akimirką
Europos Sąjungos (ES) vadovams ketvirtadienį Briuselyje pradėjus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa ir Ukraina išgyvena lūžio akimirką.
„Europa susiduria su aiškiu ir esamu pavojumi, todėl Europa turi sugebėti apsisaugoti, apsiginti, turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė ji.
V. Zelenskis Briuselyje: Europos parama Ukrainai rodo, kad ji nėra viena
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje padėkojo Europos lyderiams už nuolatinę paramą, sakydamas, kad tai rodo, jog Kyjivas nėra vienas kovoje su Rusijos plataus masto invazija.
V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
„Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.“
Švedija siunčia lėktuvus „Gripen“ padėti patruliuoti Lenkijos oro erdvėje
Švedija ketvirtadienį pranešė, kad pasiųs iki aštuonių naikintuvų „Gripen“ dalyvauti NATO misijoje, skirtoje kontroliuoti Lenkijos, besiribojančios su Ukraina, oro erdvę.
Užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard sakė, kad orlaiviai bus dalis operacijos, atsakingos už logistikos centro, kuriame renkama parama Ukrainai, apsaugą. „Dalyvaudami operacijoje padedame pristatyti pagalbą Ukrainai“, – per spaudos konferenciją sakė M. M. Stenergard ir pridūrė, kad Stokholmas atsiųs „iki aštuonių „Jas Gripen“ lėktuvų su susijusiu personalu“.
Šis pranešimas paskelbtas likus vos kelioms valandoms iki prasidedant viršūnių susitikimui dėl Europos gynybos stiprinimo, jis rengiamas reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo sustabdytą JAV karinę pagalbą Ukrainai.
Pernai Švedija sustabdė planus pasiųsti Ukrainai šalies sukurtus naikintuvus „Gripen“, reaguodama į partnerių prašymą suteikti pirmenybę amerikiečių naikintuvams F-16.
„Tai pirmas kartas, kai Švedijos naikintuvai dalyvaus oro patruliavimo operacijose iš sąjungininkės teritorijos“, – sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Oro pajėgos dalyvaus pasiųsdamos nuo šešių iki aštuonių lėktuvų „Gripen“ ir antžeminį personalą – maždaug 110 žmonių. Jie veiks NATO šiaurinėje oro stebėjimo zonoje“, – pridūrė jis.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi du šimtmečius, ir 2024 m. kovą tapo naujausia NATO nare.
Rusija grėsme vadina E. Macrono pasisakymą apie branduolinį atgrąsymą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva „grėsme“ laiko prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą apie Prancūzijos branduolinio atgrasymo taikymą partnerėms Europoje.
„Žinoma, tai yra grėsmė Rusijai. Jeigu jis mato mus kaip grėsmę (...) ir sako, kad būtina panaudoti branduolinius ginklus, ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus prieš Rusiją, žinoma, tai yra grėsmė“, – sakė S. Lavrovas.
Po E. Macrono kalbos tautai, pasakytos trečiadienio vakarą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį apkaltino Prancūziją norint „tęsti“ konfliktą Ukrainoje.
„Kalba iš tiesų buvo itin prieštaringa“, – sakė D. Peskovas. „Jausmas toks, kad Prancūzija nori, kad karas tęstųsi“, – pridūrė jis.
Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į tautą siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. Jis kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Rusija atmeta bet kokį kompromisą dėl Europos karių Ukrainoje
Rusija nemato kompromiso galimybės dėl jos prieštaravimo, kad Europos pajėgos būtų dislokuotos Ukrainoje kaip taikdariai, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mes nematome galimybės kompromisui. Ši diskusija vyksta turint atvirai priešišką tikslą“, - sakė S. Lavrovas.
Prancūzija ir Didžioji Britanija yra pareiškusios, kad yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą palaikyti taikos, jei būtų susitarta dėl paliaubų Ukrainoje. Rusija ir anksčiau yra pasakiusi, kad su tuo nesutiks, nes tai būtų NATO šalių pajėgos. Vienas svarbiausių Ukrainą užpuolusios Rusijos reikalavimų yra, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.
Ukrainos operacija Donecko srityje: likviduotos dešimtys rusų, būrys paimtas į nelaisvę ir atkovotas rajonas
Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios Azovo specialiosios paskirties brigados kariai gyvenamųjų namų rajone netoli Torecko Donecko regione sunaikino beveik 50 rusų karių ir į nelaisvę paėmė dar beveik visą būrį priešų.
Chortycios operatyvinė ir strateginė pajėgų grupuotė platformoje „Telegram“ pranešė, kad operaciją įvykdė specialioji Azovo brigados žvalgybos kuopa.
„Nuo okupantų išvalytas privačių gyvenamųjų namų rajonas netoli Torecko. Operacijos metu sunaikinta beveik 50 priešo karių, kiek mažiau nei būrys paimta į nelaisvę“, – rašoma pranešime.
Vykdant šią specialią operaciją iš mūšio zonos sėkmingai evakuota dešimtys civilių ir jų augintinių.
Pirmiau buvo pranešta, kad kovotojai iš 93-osios Cholodnyj Jaro atskirosios mechanizuotosios brigados toliau tęsė Torecko gynybą, apšaudydami priešų pajėgas, kad neleistų joms judėti ir sutrikdytų rusų puolamųjų grupių veiksmus.
Umerovas: Ukraina ir Lenkija parengė bendrą gynybos veiksmų planą
Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą.
Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.
Jis pridūrė, kad Ukraina ir Lenkija nuo šiol galės vykdyti svarbius gynybos pramonės projektus ir jau yra apibrėžusios pagrindines bendradarbiavimo sritis.
Ministrai aptarė ir Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimo klausimą.
R. Umerovas padėkojo Lenkijai už jos karinę, diplomatinę ir ekonominę pagalbą, teikiamą nuo pat plataus masto karo pradžios. Jis akcentavo Ržešovo ir Liublino logistikos mazgų Lenkijoje, per kuriuos Ukrainą lengviau pasiekia karinės pagalbos srautai, svarbą.
„Mes dirbsime strateginėje srityje, stiprindami abejų šalių gynybos pajėgumus“, – kalbėjo jis.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Lenkija šiuo metu rengia 46-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau nei 200 mln. eurų.
Šaltinis: Turkija pasirengusi prireikus nusiųsti taikdarių į Ukrainą
Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje.
Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis.
„Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis.
Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.
R. Umerovas: Ukraina ir Lenkija parengė bendrą gynybos veiksmų planą
Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą.
Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.
Jis pridūrė, kad Ukraina ir Lenkija nuo šiol galės vykdyti svarbius gynybos pramonės projektus ir jau yra apibrėžusios pagrindines bendradarbiavimo sritis.
Ministrai aptarė ir Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimo klausimą.
R. Umerovas padėkojo Lenkijai už jos karinę, diplomatinę ir ekonominę pagalbą, teikiamą nuo pat plataus masto karo pradžios. Jis akcentavo Ržešovo ir Liublino logistikos mazgų Lenkijoje, per kuriuos Ukrainą lengviau pasiekia karinės pagalbos srautai, svarbą.
„Mes dirbsime strateginėje srityje, stiprindami abejų šalių gynybos pajėgumus“, – kalbėjo jis.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Lenkija šiuo metu rengia 46-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau nei 200 mln. eurų.
JAV lėktuvai su pagalba Ukrainai buvo apsukti ore
JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais.
Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai.
Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.
Ministras: Prancūzija dalijasi karine žvalgyba su Ukraina
Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius teikia karinę žvalgybą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.
„Mūsų žvalgyba yra suvereni (...) su mūsų pačių pajėgumais“, – radijui „France Inter“ sakė Sebastienas Lecornu. „Mes tai perduodame ukrainiečiams“, – pridūrė Prancūzijos gynybos ministras.
Po Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio ir prezidento Donaldo Trumpo viešo ginčo, įsiplieskusio Ovaliajame kabinete, Jungtinės Valstijos įšaldė visą karinę pagalbą Ukrainai ir nutraukė dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Kyjivu, taip sukeldamos grėsmę Ukrainos gebėjimui smogti į Rusijos taikinius.
Viešbutyje Kryvyj Rihe buvo JAV ir britų savanoriai
Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusija raketomis smogė Kryvyj Rihui. Tarp objektų, kuriems suduotas smūgis, yra viešbutis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad viešbutyje buvo apsistoje JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanoriai, rašo BBC.
Anot V. Zelenskio, jie į viešbutį atvyko visai prieš ataką.
Prezidentas sako, kad gelbėjimo operacija Kryvyj Rihe truko visą naktį.
„Balistinės raketos pataikė į paprastą viešbutį. Prieš pat smūgį viešbutyje apsistojo humanitarinės organizacijos savanoriai – Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos piliečiai“, – sako V. Zelenskis.
„Jie liko gyvi, nes sugebėjo nusileisti iš savo kambarių. Tačiau, deja, per ataką žuvo keturi žmonės“, – teigia jis.
„Iš viso buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių, visiems jiems buvo suteikta būtina pagalba. Smūgis apgadino daug civilinių objektų aplink viešbutį. Įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai – visos tarnybos.
Spaudimas Rusijai nutraukti šį karą ir terorą prieš gyvybę negali būti nutrauktas“, – priduria V. Zelenskis.
Rusija Kryvyj Rihui smogė trečiadienio vakarą. Be viešbučio, nukentėjo daugiabučiai, automobiliai.
Auga žuvusiųjų Kryvyj Rihe skaičius
Žuvusiųjų Kryvyj Rihe skaičius jau pasiekė keturis, rašo UNIAN. Dar kelios dešimtys sužeisti.
Rusai Kryvyj Rihą atakavo trečiadienio vakarą.
Po JAV sprendimo – perspėjimas Ukrainai: fronte prasidės pavojingi dalykai
Sustabdžius Jungtinių Valstijų ir Ukrainos dalijimąsi žvalgybos informacija, galėtų labai sustiprėti Rusijos aviacija, kurią iki šiol smarkiai varžė Ukrainos smūgiai kariniams objektams už Rusijos linijos. Tai galėtų turėti įtakos karo veiksmų eigai, nes padidėtų Rusijos oro atakų dažnumas ir veiksmingumas, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
ISW ekspertai pažymi, kad neturėdama prieigos prie JAV žvalgybos, Ukraina turės mažiau galimybių įveikti Rusijos oro gynybos sistemas. Rusijos orlaiviai galės veikti agresyviau, iš arčiau paleisti bombas ir raketas prieš Ukrainą.
„Kremlius ne kartą primygtinai reikalavo nutraukti bet kokią užsienio pagalbą Ukrainai kaip bet kokio taikos susitarimo dalį“, – rašo analitikai.
ISW taip pat pažymi, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams smarkiai paveikė Rusijos karių kovinį pajėgumą. Sunaikinus kai kuriuos sandėlius sumažėjo rusų raketų ir sviedinių atsargos, o tai susilpnino Rusijos pajėgumus.
„Anksčiau Rusijos pajėgos naudojosi artilerijos ir oro pajėgų pranašumu, kad pasiektų taktinių tikslų, naikindamos apgyvendintas vietoves, prieš dislokuodamos pėstininkus pulti vietovę.
Ukrainos smūgiai Rusijos kariniams objektams taip pat pastūmėjo Rusijos oro operacijas toliau nuo Ukrainos į Rusijos užnugario rajonus, neleisdami oro bomboms ir raketoms smogti Ukrainos priešakinėms pozicijoms iš Rusijos oro erdvės“, – teigiama analizėje.
JAV administracija apie Ukrainą: judame „teigiama kryptimi“
Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose ir nutraukto ginklų tiekimo JAV administracija, jos pačios duomenimis, vėl artina pozicijas su Ukraina. „Galvoju, kad judame teigiama kryptimi“, – stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas. Jis teigė telefonu kalbėjęs su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku. Šis tinkle „Telegram“ patvirtino pokalbį.
Pasak M. Waltzo, šiuo metu su Ukraina kalbama apie „vietą, datą, derybų komandą“. Viena temų yra ir „pasitikėjimą skatinančios priemonės“. Šios galiausiai bus pateiktos Rusijai, „kad būtų patikrinta“, kaip ji į jas reaguos. „Vakar ir šiandien žengtas teigiamas žingsnis į priekį, kad galėtume pasakyti: šios taikos derybos vyks“, – kalbėjo M. Waltzas.
A. Jermako duomenimis, buvo aptarti „teisingos ir ilgalaikės taikos“ žingsniai. Be to, pasikeista nuomonėmis saugumo ir dvišalių santykių harmonizavimo klausimais. Susitarta dėl susitikimo artimiausiu metu.
Auga aukų Kryvyj Rihe skaičius
Žuvusiųjų skaičius Kryvyj Rihe išaugo iki trijų, rašo UNIAN.
Dar 31 žmogus buvo sužeistas, tarp jų – vaikas. Dauguma sužeistųjų paguldyti į ligoninę, 14 jų būklė sunki.
Be viešbučio, apgadinta 14 daugiabučių namų, paštas, beveik 20 automobilių, kultūros įstaiga ir 12 parduotuvių.
Gelbėtojai toliau šalina griuvėsius.
Rusai Volodymyro Zelenskio gimtajam miestui Kryvyj Rihui smogė trečiadienio vakarą.
JK griežtai smerkia Rusiją už brito, kovojusio Ukrainos pusėje, nuteisimą
Jungtinė Karalystė (JK) trečiadienį griežtai pasmerkė Rusijos teismo sprendimą skirti 19 metų įkalinimo bausmę už Ukrainą kovojusiam britui.
„Griežtai smerkiame Britanijos piliečio Jameso Andersono nuteisimą Rusijos teisme pagal melagingus kaltinimus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kuris paragino Rusiją laikytis įsipareigojimų karo belaisvių atžvilgiu.
Rusijos tyrėjai trečiadienį pranešė, kad britas, sulaikytas kovojant Ukrainos pusėje per jos puolimą Rusijos Kursko srityje, buvo nuteistas kalėti 19 metų.
Kursko teismų tarnyba pareiškime nurodė, kad Jamesas Scottas Rhysas Andersonas buvo pripažintas kaltu dėl „teroristinio akto“ ir samdinio veiklos.
Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų jam grėsė įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų.
22-ejų britas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną.
Rusija sučiuptus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, laiko ne karo belaisviais, o samdiniais.
Zelenskis: taika negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo
Ukrainos prezidentas platformoje „X“ padėkojo savo kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui už pastangas siekiant taikos šiuo metu vykstančiame kare.
„Esu dėkingas Emmanueliui Macronui už jo aiškią viziją ir mūsų bendras pastangas siekiant taikos. Taika negali būti vien žodis – ji turi būti reali ir negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, taika turi būti teisinga, patikima ir ilgalaikė, o tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei Ukraina, Europa ir visas pasaulis turės tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų.
„Mes labai vertiname visų, kurie palaiko Ukrainą ir didina Europos gynybinius pajėgumus, lyderystę ir pastangas. Laukiame galimybės ateinančiomis dienomis kartu imtis veiksmų taikai pasiekti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pranešama, kad E. Macronas paskelbė kitą savaitę Paryžiuje sušauksiąs šalių, norinčių prisiimti atsakomybę už drauge su Ukraina parengto tvirtos ir tvarios taikos plano įgyvendinimą, štabo vadų susitikimą.
Zelenskis: Ukraina planuoja naujas derybas su žvalgybinės paramos nebeteikiančiomis JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.
V. Zelenskis stengiasi suvaldyti padėtį po piktu ginču virtusio penktadienio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai šis tarptautinės žiniasklaidos akivaizdoje išbarė ukrainiečių lyderį ir išvarė jį iš Baltųjų rūmų.
„Šiandien ukrainiečių ir amerikiečių komandos pradėjo dirbti dėl būsimo susitikimo. Matome postūmį į priekį“, – vėlai trečiadienį paskelbtame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis nenurodė, kada ir kur vyks naujos derybos.
Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime Briuselyje.
Jungtinės Valstijos anksčiau trečiadienį paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.
Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.
„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikino ugnies nutraukimo, o karo pabaigos kartą ir visiems laikams. Su mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai pasiekiama“, – trečiadienį, po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Antradienį jis sakė, kad yra pasirengęs kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti taiką, kad nori ištaisyti padėtį po ginčo su D. Trumpu.
Žiniasklaida: Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Zelenskio varžovais Ukrainoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oponentais Ukrainoje, skelbia „Politico“.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį Kryvyj Rihe žuvo mažiausiai 2 žmonės
Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį Kryvyj Rihe žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ir Maskva vis dažniau kalba apie galimas derybas dėl kovų nutraukimo.
„Rusų raketa pataikė į penkiaaukštį viešbutį, kilo gaisras“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
Jos nurodė, kad buvo sugriauta laiptinė ir kad gelbėtojai ieško įstrigusių po griuvėsiais žmonių
„Du žmonės žuvo, septyni buvo sužeisti, 14 išgelbėta“, – sakoma pranešime.
Kryvyj Rihas yra ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas; prieš karą jame gyveno 600 tūkst. žmonių.
Per trejus metus trunkantį karą rusai dažnai atakuoja šį už 80 km nuo fronto linijos esantį pramoninį miestą.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip atrodo gyvenamojo pastato fasadas, apsuptas nuolaužų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tūkstančiai kacapų padvėsė nuo kiniškų dronų
Regis Kinija žaidžia geopolitinį ilgalaikį žaidimą pasiimti saldžius sibiro resursus
Tuo tarpu geriausi pasaulio ekonomistai kalba, kad kvaili Trampo muitais privers prie recesijos, nuo kurios kentėsime visi, bet labiausiai kentės rusija, nes kris naftos kainos, tad aš pasiryžęs nors ir kruopas valgyt ir sėdėt prie žibalinės lempos jei tai leis įveikti kacapiją
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zalužnas įvardijo nuostolius kare „kritiniais“: tiek Ukrainai, tiek Rusijai
Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės nuostoliai šiame karo su Rusijos Federacija etape yra „kritinis taškas“.
„Paskaičiuokite, kas yra 50 tūkst. iš 5,5 mln. žmonių, esančių registre. Rezultatas lygus nuliui, nes tai yra kritinis taškas. Kurį, manau, vargu ar peržengsime. Ir tuo pat metu karą pakeitė du veiksniai. Pirmasis – demografija. Atkreipiu dėmesį: Ukrainoje žuvo 50 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 300 tūkst. buvo sužeista“, – sakė jis.
Anot V. Zalužno, rusai taip pat turi labai svarių nuostolių. Ir nors Rusijos demografinė padėtis daug geresnė, „jiems taip pat yra kritinė masė – mažiausiai 250 tūkst. žuvusiųjų“.
„Tai nereiškia, kad jie negali žvejoti tinklais (vyrų) ir siųsti į frontą. Jie gali. Jie netgi gali juos gražiai sustatyti į gretas į frontą, nes tai tironija. Jie gali tai padaryti. Bet ar jie kovos? Tai jau kitas klausimas“, – pažymėjo buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.