Svarbiausios dienos naujienos:
23:06 | Navalnaja: rusų opozicija dar neturi plano, kaip nutraukti Putino valdymą
Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus kritikai kol kas neturi jokio plano, kaip nutraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Tremtyje gyvenančią ir veikiančią Rusijos opoziciją, likusią be lyderio po netikėtos A. Navalno mirties kalėjime vasario mėnesį, pastaruoju metu skaldo įvairūs vidiniai konfliktai.
Po vyro mirties jo darbą tęsianti Julija Navalnaja kartu su kitais dviem opozicijos politikais sekmadienį Berlyne rengia protestą prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Interviu nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ J. Navalnaja sakė, kad opozicija kol kas neturi plano, kaip užbaigti daugiau nei du dešimtmečius trunkantį V. Putino valdymą ir Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Planas bus parengtas, tačiau tai gali užtrukti ilgai. Tikiu gražia ateities Rusija“, – pareiškė J. Navalnaja.
„Mes nugalėsime, – pridūrė ji. – Negalime leisti, kad šaliai vadovautų žudikas ir karo nusikaltėlis.“
Sekmadienį Berlyne įvykstančios eitynės yra pirmoji didelė rusų organizuojama antikarinė demonstracija užsienyje nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
J. Navalnaja šį protestą organizuoja kartu su Ilja Jašinu ir Vladimiru Kara-Murza, kurie rugpjūčio pradžioje buvo išlaisvinti per istorinius kalinių mainus tarp Rusijos ir Vakarų.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Berlyne prieglobstį rado tiek ukrainiečiai, tiek V. Putino veiksmams nepritariantys rusai.
A. Navalno našlė pridūrė, kad šių eitynių tikslas – parodyti, jog daugybė žmonių prieštarauja V. Putino valdymui ir jo karui Ukrainoje.
„Turime padaryti bent kažką, kad režimas žlugtų greičiau“, – nurodė opozicijos veikėja.
Trečiadienį Kremlius atmetė tremtyje esančią opoziciją kaip nereikšmingą. Jis taip pat pavadino jos narius žmonėmis, kurie nebeturi nieko bendra su Rusija.
Interviu metu J. Navalnaja paragino V. Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos ir nustoti apšaudyti šalies miestus ir jų gyventojus.
22:01 | Ukrainos pareigūnas įspėja Lietuvą, Latviją, Estiją: Rusija ruošiasi pulti – štai kada tai gali įvykti
Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“.
Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.
„Žinoma, iš tikrųjų jie labai nori, ieško išteklių ir juos kaupia, rengia informacinius išpuolius prieš NATO šalis, siekdami politiškai susilpninti vyriausybes, išbalansuoti patį Aljansą“, – pabrėžė A. Kovalenka.'
Jis taip pat pažymėjo, kad daugelis Europos politikų neturi vidinių jėgų atvirai kalbėti su žmonėmis apie realią grėsmę, nenori prarasti reitingų, priimdami sprendimus mobilizuoti visuomenę ir ekonomiką.
„Rusai rengia veiksmus prieš Baltijos šalis, ir dabartinėmis aplinkybėmis jiems reikia dar 4-6 metų. Toks terminas, jei Europa toliau laikys karą su Rusija ne savo problema“, – pabrėžė A. Kovalenka.
Jis taip pat pridūrė, jog „Europa primena strutį, kuris slepia galvą nuo realybės ir tenkinasi Rusijos melu, kad esą ji neturi jokių agresyvių kėslų“.
21:07 | Ukraina gali greitai pasigaminti branduolinį ginklą, jei Trumpas nutrauks paramą – „The Times“
Ukraina galėtų sukurti elementarią branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei Donaldas Trumpas nutrauktų JAV karinę pagalbą, rodo dokumentas, parengtas Ukrainos gynybos ministerijai.
Dokumente, kurį cituoja „The Times“, rašoma, kad šalis galėtų greitai sukurti pagrindinį prietaisą iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į „Fat Man“ bombą, numestą ant Nagasakio 1945 m.
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos Manhatano projekto metu, po 80 metų nebūtų sudėtinga užduotis“, – rašoma dokumente.
Neturėdama laiko statyti ir eksploatuoti didelių įrenginių, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų pasikliauti plutonio naudojimu, išgautu iš panaudotų kuro strypų, paimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar valdo devynis veikiančius reaktorius ir turi daug branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
Ataskaitoje teigiama: „Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas... Reikšmingam branduolinių ginklų arsenalui reikėtų daug mažiau medžiagos... Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas yra kelios kilotonos.“
20:08 | Rusai su Ukrainos karių uniformomis mėgino pralaužti gynybą Kupjansko kryptimi
Okupantai rusai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių uniformomis mėgino pralaužti gynybą Kupjansko kryptimi.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, nuo 14.30 val., okupantai rusai mėgino pralaužti mūsų gynybą Kupjansko kryptimi. Priešo šturmo grupės keturiomis bangomis atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas. Iš viso priešas panaudojo apie 15 technikos vienetų. Tarp jų buvo tankai, šarvuotosios kovos mašinos ir išminavimo įrenginys UR-77“, – rašoma pranešime.
Dalis Rusijos kareivių buvo perrengti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių uniformomis. „Tai pažeidžia kariavimo įstatymus bei taisykles ir yra karo nusikaltimas“, – pridūrė Generalinio štabo atstovai.
Pranešime pažymima, kad Ukrainos gynėjai sustabdė priešą, sunaikino visą jo šarvuotąją techniką ir likvidavo nemažai gyvosios jėgos.
Generalinis štabas pažymėjo Ukrainos pėstininkų, tankistų, artileristų ir dronų operatorių profesionalumą ir jų veiksmų darnumą.
Kaip jau buvo pranešta, nuo šios paros pradžios kovinių susirėmimų skaičius palei visą fronto liniją išaugo iki 97. Dabar karščiausia Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis.
19:30 | Rusija tris kartus sumažino išmokas Ukrainoje sužeistiems kariškiams
Rusijos vyriausybė patvirtino vienkartines išmokas kare prieš Ukrainą sužeistiems kariškiams ir tris kartus sumažino išmokas už lengvus sužeidimus.
Tai pranešė portalas „currenttime“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė vyriausybei nurodymą nustatyti išmokų kariškiams už sužeidimus dydį priklausomai nuo sužalojimo sunkumo.
Pagal Rusijos vyriausybės nutarimą, vienkartinė išmoka kariškiams, patyrusiems sunkių sužalojimų ir traumų, sudarys 3 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų).
Kariškiai, patyrę nesunkių sužeidimų, turės teisę gauti 1 mln. rublių išmoką, „kitų traumų“ atveju – 100 tūkst. rublių.
Iki šio nutarimo patvirtinimo vienkartinė išmoka neįgalumo (sužalojimo, traumos, kontūzijos) atveju siekė 3 mln. rublių.
Ši suma buvo mokama visiems sužeistiesiems, neatsižvelgiant į sužeidimo sunkumą.
17:42 | „Trumpas netrukus paskirs spec. pasiuntinį Ukrainos derybų klausimais – „Fox News“
„Fox News“ šaltiniai praneša, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau netrukus paskirs spec. pasiuntinį Ukrainos taikos deryboms dėl karo su Rusija užbaigimo.
„Jūs pamatysite labai aukšto rango specialųjį pasiuntinį, žmogų su dideliu pasitikėjimu, kuriam bus pavesta užduotis rasti sprendimą, pasiekti taikos susitarimą“, – sakė vienas iš šaltinių.
„Tai įvyks netrukus,“ – priduriama.
Tikimasi, kad šios pareigos nebus apmokamos.
17:07 | Scholzas žada tvirtus ryšius su JAV ir paramą Ukrainai
Į vyriausybinę krizę įklimpęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo toliau stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis po Donaldo Trumpo pergalės šios šalies prezidento rinkimuose ir išlaikyti paramą karo draskomai Ukrainai.
Kalbėdamas parlamente centro kairiųjų lyderis įnirtingai gynė savo vyriausybės pasiekimus ir atkreipė dėmesį į ateityje laukiantį kelią.
Prieš savaitę buvo pranešta, kad subyrėjo O. Scholzo tripartinė koalicija. Tai įvyko tą pačią dieną, kai D. Trumpas iškovojo antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, taip pat tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika susiduria su sunkumais.
O. Scholzas sakė, kad prieš tris dienas „gerai pasikalbėjo“ su D. Trumpu, ir pabrėžė, jog Vokietijos ir JAV santykiai „jau kelis dešimtmečius yra mūsų šalies sėkmės pagrindas“. „Nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje čia arba ten, ateinančiais dešimtmečiais turėtume daryti viską, kad užtikrintume, jog šie santykiai ir toliau būtų gerai plėtojami“, – teigė O. Scholzas.
D. Trumpo pergalė rinkimuose sukėlė abejonių dėl būsimos JAV paramos Ukrainai, kurios laukia jau trečioji karo žiema. O. Scholzas, kurio vyriausybė buvo antra pagal dydį karinės pagalbos tiekėja Kyjivui po Vašingtono, pažadėjo, kad Vokietijos parama nenutrūks.
„Esame įsipareigoję užtikrinti, kad (Ukraina) nebūtų palikta viena“, – pareiškė jis ir kartu pridūrė, kad Kyjivas „gali pasikliauti mūsų šalimi ir mūsų solidarumu“. Jis pažymėjo, kad tiek pat svarbu „daryti viską, ką galime, jog užtikrintume, kad šis karas dar labiau nepaaštrėtų ir mes netaptume karo šalimi“.
16:53 | Rusų dronai smogė Charkivui, trys pagyvenę žmonės nugabenti į ligoninę
Po Rusijos bepiločių orlaivių smūgių Charkivui į miesto ligonines nugabenti trys pagyvenę žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dėl okupantų veiksmų nukentėjo trys moterys ir vienas vyras. Du skeveldrinių sužeidimų patyrę nukentėjusieji hospitalizuoti – 74 metų vyras ir moteris. 84 metų moteris paguldyta į ligoninę dėl hipertenzinės krizės“, – pareiškė pareigūnas.
Ketvirtajai nukentėjusiajai, 53 metų moteriai, nustatyta ūminė reakcija į stresą.
Kaip sakė žurnalistams Charkivo miesto tarybos nepaprastųjų situacijų departamento direktorius Bohdanas Hladkichas, rusai panaudojo bepiločius orlaivius „Molnija-1“.
15:59 | ES teismas atmetė Ukrainos prašymą įregistruoti žymią pasieniečių frazę kaip prekės ženklą
Europos Sąjungos (ES) teismas trečiadienį atmetė Ukrainos prašymą įregistruoti prekės ženklą, kuriame naudojama ukrainiečių pasieniečių frazė, išgarsėjusi pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos dienomis.
15:35 | Kremlius reagavo į JAV karinės bazės įkūrimą Lenkijoje
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į šiandien Lenkijoje atidaromą JAV karinę bazę. „Tai ne kas kita, kaip bandymas suvaržyti mūsų karinį potencialą ir, žinoma, tai veda prie atitinkamų priemonių paritetui užtikrinti“, – citavo D. Peskovą Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
D. Peskovas nepasakė, kaip Maskva planuoja reaguoti.
Amerikos priešraketinės gynybos bazė Redzikove maždaug už 150 km nuo Kaliningrado – Rusijos eksklavo, įsiterpusio tarp Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos jūros – yra antroji tokio pobūdžio JAV bazė Europoje. Vašingtonas skyrė šimtus milijonų JAV dolerių šios karinės bazės statybai, tačiau nuo 2018 m. atidėliojo jos oficialų atidarymą. Kaip svarbiausias šešerių metų vėlavimo priežastis Pentagonas nurodė už statybų procesą atsakingą subrangovą ir COVID-19 pandemiją. Oficialus atidarymas numatytas vėliau šį trečiadienį.
14:30 | Rusai pompastiškai „išlaisvino suniokotą ir apiplėštą“ Gluškovo kaimą: paaiškėjo, kad ukrainiečiai jo niekada nebuvo užėmę
Rusijos masinio informavimo priemonės, įskaitant televiziją NTV ir naujienų agentūrą TASS, lapkričio 11-12 dienomis paskelbė apie „išlaisvintą“ Kursko srities Gluškovo kaimą. Buvo pasakojama apie tariamai ukrainiečių nusiaubtą ir apiplėštą gyvenvietę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ukrainiečiai ten net nebuvo įžengę.
13:22 | „Forbes“: rusai perėmė iš ukrainiečių „M2 Bradley“ ir dabar jį naudoja prieš ukrainiečius
Ukraina „M2 Bradley“ mašinas fronte naudoti pradėjo tik prieš 17 mėnesių. Tačiau rusai perėmė mažiausiai penkias šias mašinas ir vieną iš jų pradėjo naudoti prieš ukrainiečius, rašo „Forbes“.
Anot leidinio, šią savaitę buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas modifikuotas „M2 Bradley“, tarnaujantis Rusijos pusėje. Prieš tai ši mašina buvo ukrainiečių, tačiau dabar tarnauja Rusijos kariuomenės 30-ojoje motorizuotųjų šaulių brigadoje. Ši brigada kariauja Donecko srityje.
Skaičiuojama, kad būdama Selydovėje 47-oji mechanizuotoji ukrainiečių brigada, kuri taip pat valdo visus Ukrainos amerikiečių gamybos tankus „M-1 Abrams“, prarado kelis „M2 Bradley“. Besiartinantys rusai perėmė palyginti sveikų „Bradley“ ir sudaužytų mašinų dalims.
Rusai modifikavo savo „M2 Bradley“, sumontavo maskuojamąjį narvą, pagerino apsaugą nuo dronų.
Neaišku, kaip rusai tikisi apginkluoti savo užgrobtus „Bradley“.
12:49 | Ukraina skelbia numušusi dvi rusų raketas 37 dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė dvi rusų raketas bei 37 dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą šešiomis įvairaus tipo raketomis ir 90 dronų.
Pavyko numušti dvi balistines raketas „Iskander-M“/KN-23 ir 37 atakos dronus.
Dar 47 dronai nukrito nepasiekę taikinių, o du nuskriejo Baltarusijos ir Rusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Poltavos, Žytomyro, Sumų, Čerkasų, Zaporižios, Černihivo ir Kirovohrado srityse.
12:03 | Pareigūnai: Rusija dronais ir raketomis atakavo Kyjivą
Rusija trečiadienį suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Kyjivą, surengdama pirmą kombinuotą oro ataką prieš sostinę per daugiau kaip 70 dienų, pranešė pareigūnai.
Didelio masto bombardavimas vykdomas kritiniu momentu mūšio lauke, Rusijoms pajėgoms nuosekliai žengiant į rytus ir didėjant susirūpinimui dėl tolesnės JAV karinės paramos po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo virš miesto nugriaudėjusius sprogimus ir matė dešimtis prieglobsčio požeminėje metro stotyje ieškančių Kyjivo gyventojų.
Kyjivo pareigūnai pranešė, kad Brovaruose krintančios numušto drono nuolaužos sužeidė vieną žmogų, o gelbėjimo tarnybos išplatino vaizdus, kaip ugniagesiai kovoja su liepsnomis vienoje smūgio vietoje.
Per atskirą dronų ataką pietinėje Chersono srityje, kuri, Kremliaus teigimu, priklauso Rusijai, žuvo 52-ejų moteris, pranešė prie Juodosios jūros įsikūrusio regiono vadovas.
Pareigūnams paskelbus, kad raketos artėja prie Kyjivo, nuo 6 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) pasigirdo oro pavojaus sirenos.
„Raketoms artėjant prie Kyjivo, priešas tuo pat metu pradėjo sostinę atakuoti balistinėmis raketomis. Priešo ataka baigėsi dar vienu drono smūgiu“, – teigė miesto valdžia.
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė dvi rusų raketas bei 37 dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą šešiomis įvairaus tipo raketomis ir 90 dronų.
Tai dar vienas šią savaitę surengtas išpuolis, kai vis dažniau smogiama Ukrainos miestams, daugiausia karo draskomos šalies pietuose.
Per Rusijos smūgį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe pirmadienį žuvo 32-ejų moteris ir trys jos vaikai.
Praėjusią savaitę Maskva ir Kyjivas naktį vienas į kitą paleido rekordinį dronų skaičių.
Ukraina jau kelis mėnesius prašo Vakarų sąjungininkų suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų atremti Rusijos atakas prieš miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
11:34 | Taivano gynybos ministras nekalbus dėl raketų perdavimo Ukrainai ar ginklų pirkimo iš JAV
Taivano gynybos ministras Wellingtonas Koo trečiadienį nebuvo linkęs kalbėti apie pranešimus, kad Taivanas padovanojo Ukrainai nebenaudojamų raketų ir planuoja iš Vašingtono įsigyti didelės vertės ginklų.
Žurnalas „Forbes“, remdamasis buvusiu Pentagono pareigūnu Tony Hu, antradienį pranešė, kad Taivanas padovanojo Ukrainos karinėms oro pajėgoms savo perteklines „žemė-oras“ raketų HAWK baterijas.
Paklaustas apie šį pranešimą Taipėjuje vykstančios parlamento sesijos metu, W. Koo atsakė, kad kariuomenei nebereikia dešimtmečių senumo iš JAV pirktų HAWK raketų ir ji vykdo jų eksploatavimo nutraukimą pagal atitinkamas taisykles.
„Jei JAV pusė paprašys [mūsų] grąžinti jas [HAWK raketas], mes tai padarysime pagal atitinkamas taisykles ir perduosime jas JAV. Tada JAV pačios nuspręs, ką su jomis daryti“, – sakė jis nedetalizuodamas.
W. Koo taip pat buvo klausiama apie neseniai paskelbtą „Financial Times“ pranešimą, kuriame teigiama, kad Taivanas gali svarstyti galimybę įsigyti didelės vertės ginklų, įskaitant jūrų laivyno sistemas „Aegis“, lėktuvus „E-2D Advanced Hawkeyes“, raketas „Patriot“ ir naikintuvus F-35, kad būsimai prezidento Donaldo Trumpo administracijai „parodytų, jog rimtai žiūri“ į Taivano gynybą.
Jis pakartojo Taipėjaus poziciją, kad sala yra atvira visoms esamoms galimybėms patenkinti šalies gynybinius poreikius.
Tačiau W. Koo susilaikė nuo konkrečių ginkluotės sistemų, kurias Taivanas svarsto įsigyti iš JAV, įvardijimo ir nepatvirtino, ar kuri nors iš jų yra paminėta „Financial Times“ straipsnyje.
10:48 | 10 rusų paspruko iš dalinio, kai sužinojo apie siuntimą į Ukrainą: keli jau pagauti, likusių ieškoma
Novosibirsko srityje, Kočenevo kaime (Rusija) esančiame kariniame dalinyje buvo paskelbta 10 pabėgusių karių paieška, skelbiama regioninėse informavimo priemonėse.
10:26 | Okupuotame Sevastopolyje sprogo automobilis: skelbiama, kad galėjo žūti rusų kapitonas
Okupuotame Sevastopolyje sprogo automobilis, žuvo vairuotojas, skelbia NEXTA.
9:25 | Ukraina ruošiasi lemtingam periodui: į frontą skubiai siunčia papildomus medikus
Ukraina ruošiasi intensyviam Rusijos puolimui, į frontą skubiai siunčia medikus, rašo „Financial Times“. Šiuo metu, kaip pastebi leidinys, abi pusės kovoja dėl palankesnių pozicijų prieš į Baltuosius Rūmus grįžtant Donaldui Trumpui.
Anot karių, pareigūnų ir analitikų, keli artimiausi mėnesiai yra kritiniai kare. Ukraina bandys stabilizuoti gynybą ir stiprinti savo pozicijas, kurios būtų palankesnės derybų su Maskva atveju.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva intensyvino atakas, o Ukrainos pajėgos nesugebėjo išlaikyti linijos rytuose. Rusijos pajėgos dabar ten žengia į priekį sparčiau nei bet kada nuo 2022 m.
Ukrainos pareigūnai pripažino, kad jų gynyba „griūva“ trūkstant žmonių. Kyjivas tikisi, kad puolimas įgaus pagreitį, o Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad į rytinį frontą siunčiama daugiau medicinos personalo, tikintis, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis vyks sunkūs mūšiai, „ypač pietuose ir rytuose“.
Svarbus mūšis taip pat vyksta Rusijos Kursko regione, kurio dalį Ukraina užėmė netikėtai įsiveržusi rugpjūčio mėnesį. Tačiau, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vakarų žvalgybos pareigūnų, Rusija dabar ruošia apie 50 tūkst. karių pajėgas, tarp jų ir iš Šiaurės Korėjos, kad dar kartą pabandytų nustumti ukrainiečius atgal.
8:56 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 770 karių
Nuo plataus masto invazijos pradžios rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado bemaž 714 000 karių, iš kurių 1 770 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 300 priešų tankų (+24 per pastarąją parą), 18 896 šarvuotąsias kovos mašinas (+49), 20 408 artilerijos sistemas (+56), 1 249 raketų paleidimo sistemas, 996 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 18 798 nepilotuojamus orlaivius (+61), 2 636 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 28 966 transporto priemones ir kuro cisternas (+96), 3 629 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad antradienį fronte įvyko 156 mūšiai.
8:11 | Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, prezidentūra perspėja dėl grėsmės Kyjivui
Ukrainos pareigūnai trečiadienį paskelbė oro pavojų visoje šalies teritorijoje, o prezidento administracijos vadovas perspėjo dėl raketų atakos prieš sostinę.
"(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas kaip tik dabar pradeda raketų ataką prieš Kyjivą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Andrijus Jermakas.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau trečiadienį įspėjo, kad į šalies oro erdvę įskriejo raketa ir kad ji skrieja Kyjivo link.
„Dėmesio! Raketa Černihivo srityje, skriejanti į Kyjivo sritį“, – „Telegram“ paskelbė oro pajėgos.
Ataka surengta po nepaliaujamų smūgių savaitės. Per vieną jų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe pirmadienį žuvo 32 metų moteris ir jos trys vaikai.
Savaitgalį Rusija ir Ukraina paleido rekordiškai daug dronų viena į kitą.
V. Zelenskis yra įspėjęs, kad Rusija parengė maždaug 50 000 karių, įskaitant karius iš Šiaurės Korėjos, ukrainiečių pajėgoms iš Rusijos Kursko srities išstumti.
8:00 | Putino patarėjas Baltijos jūrą įvardijo didžiausiu prioritetu: „Rusija imasi papildomų priemonių“
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas karinio jūrų laivyno klausimais Nikolajus Patruševas užsimena apie Rusijos planus didinti savo vaidmenį Baltijos jūroje, rašo „Newsweek“.
7:49 | JAV: Šiaurės Korėjos kariai „dalyvauja kovinėse operacijose“ su Rusijos pajėgomis
JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai Ukrainos pasienyje pradėjo „dalyvauti kovinėse operacijose“ kartu su rusų pajėgomis.
„Šiandien galiu patvirtinti, kad į rytų Rusiją buvo pasiųsta daugiau nei 10 000 KLDR karių ir didžioji jų dalis buvo perkelta į toli vakaruose esančią Kursko apskritį, kur jie pradėjo dalyvauti kovinėse operacijose kartu su Rusijos pajėgomis“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė departamento atstovas Vedantas Patelis.
7:20 | Kaip Trumpas gali priversti Putiną sustoti: istorikas įvardijo geriausią strategiją
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės būti griežtesnis nei Joe Bidenas, jei norės pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje, sako „The Washington Post“ apžvalgininkas, istorikas Maxas Bootas.
Jis pacitavo ištrauką iš D. Trumpo knygos „Menas sudaryti sandorius“, kurioje kalbama apie būtinybę derėtis iš jėgos pozicijos. Anot D. Trumpo, didžiausia jėga yra svertai.
Pasak M. Booto, šioje situacijoje problema yra būtent ta, kad Vašingtonas turi daug svertų Kyjivui, bet ne Maskvai. Pavyzdžiui, nutraukus karinę pagalbą, Ukraina gali atsidurti sunkioje padėtyje ir būti priversta siekti taikos beveik bet kokiomis sąlygomis.
Anot apžvalgininko, geriausia D. Trumpo išeitis – perspėti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kad JAV padidins ginklų tiekimą Ukrainos kariuomenei ir panaikins apribojimus tolimojo nuotolio smūgiams į Rusijos teritoriją, jei jis nesustabdys karo.
„D. Trumpas gali bandyti susitarti būdamas griežtesnis už J. Bideną, kuris supykdė ukrainiečius, apribodamas JAV teikiamos karinės įrangos naudojimą“, – rašo jis.
Pasak istoriko, V. Putinas bus linkęs nutraukti puolimą fronte, jei manys, kad Trumpas padidins pagalbą Ukrainai. Tačiau įsitikinimas, kad D. Trumpas ją atšauks, jį tik paskatins.
Kita problema – taikos sutarties laikymasis. Rusija jau pažeidė savo įsipareigojimus. Todėl tokie susitarimai reikalautų Vakarų karių buvimo paliaubų linijose, taip pat saugumo garantijų Ukrainai.
Istorikas nėra linkęs tikėti, kad naujasis prezidentas pakeis kursą paramos Ukrainai klausimu. Kartu jis mano, kad D. Trumpas tuo suinteresuotas, „jei nenori atrodyti kaip nevykęs prekybininkas“.
„D. Trumpas turi suprasti, kad jei Ukraina pralaimės karą ir neteks nepriklausomybės jo kadencijos metu, tai bus dėmė ant jo prezidentavimo – panašiai kaip nepavykęs pasitraukimas iš Afganistano buvo Bideno prezidentavimo dėmė, nuo kurios Bideno populiarumas taip ir neatsigavo. Kita vertus, jei D. Trumpas užbaigs karą Ukrainoje tokiomis sąlygomis, su kuriomis ukrainiečiai galės gyventi, jis galės pasigirti, kad pasiekė tai, ko nepavyko pasiekti J. Bidenui“, – teigia analitikas.
totoriškų genų kacapka iš kaimo taganrogo rajone mastūrbuoja klitorį iki čiurkšlės, sako trahni maji dyrački, kiša pirštus į rudę kol ištraukia kaką
