Ukrainos gynybos pajėgos numušė 67 Rusijos bepiločius orlaivius, 47 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 67 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 47 priešo bepiločiai dingo.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 22 d., 21.30 val. rusai atakavo Ukrainą pasitelkdami 134 puolamuosius bepiločius orlaivius ir kitokio tipo imitacinius bepiločius. Paleidimo zonos – Kurskas, Brianskas, Oriolas, Primorsko Achtarskas bei Čauda ir Gvardijskė laikinai okupuotame Kryme. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninė karyba ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki trečiadienio, balandžio 23 d., 9.30 val. buvo patvirtinta, kad šalies rytuose, šiaurėje, pietuose ir viduryje buvo numušti 67 „Shahed“ ir kitokio tipo puolamieji bepiločiai orlaiviai. 47 priešo imitaciniai bepiločiai dingo (be neigiamų padarinių).
Atakos padariniai užfiksuoti Charkivo, Poltavos, Donecko, Odesos, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
Rusai per praėjusią parą Zaporižios srityje surengė 359 atakas, sužeista 40 žmonių
Antradienį, balandžio 22 d., rusai surengė 359 smūgius, nukreiptus į 13 Zaporižios srities gyvenviečių, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Rusijos pajėgos inicijavo 10 antskrydžių, nukreiptų į Zaporižią, Stepnohirską, Kamianskę, Huliaipolę ir Mali Ščerbakus. Be to, 209 įvairaus tipo bepiločiai orlaiviai atakavo Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Stepovė, Ščerbakai ir Mala Tokmačka buvo keturis kartus apšaudyti pasitelkiant reaktyvvines salvinės ugnies sistemas, o 136 artilerijos sviediniai, be kita ko, smogė į Bilenkę, Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką“, – parašė I. Fiodorovas.
Dėl atakų sužeistų žmonių skaičius Zaporižios srityje išaugo iki 40, patvirtinta vieno asmens mirtis. Be to, užfiksuoti 165 pranešimai apie žalą namams, transporto priemonėms ir infrastruktūrai.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 210 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 944 270 karių, įskaitant dar 1 210 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 691 Rusijos tanką (+8 per praėjusią parą), 22 307 šarvuotąsias kovos mašinas (+11), 26 774 artilerijos sistemas (+85), 1 368 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+1), 1 141 oro gynybos sistemą (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 33 526 bepiločius orlaivius (+138), 3 148 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 45 621 automobilį (+163) ir 3 860 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainoje per bepiločio orlaivio smūgį į autobusą žuvo mažiausiai devyni žmonės
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį į autobusą, kuris vežė darbuotojus, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.
„Priešo ataka pareikalavo devynių gyvybių“ Marhaneco mieste, platformoje „Telegram“ parašė S. Lysakas. „Sužeistųjų skaičius nuolat auga. Dabartiniais duomenimis, jų yra 30“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau S. Lysakas informavo, kad „agresorius smogė Marhanecui pasitelkdamas bepilotį orlaivį kamikadzę. Pirminiais duomenimis, žuvo septyni žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“.
Prieš Ukrainą – didelė rusų dronų ataka: skaičiuojami žuvusieji
Rusijos pajėgos smogė Dniepro sričiai, praneša „Kanal 24“. Rusų dronas smogė Marhanecio gyvenvietei. Taip pat atakuotas Charkivas, Odesa, Poltava.
7 punktai: „The Telegraph“ paskelbė Trumpo planą dėl Ukrainos
Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“.
Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją.
Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.
Žiniasklaida: galutiniame Trumpo pasiūlyme Ukrainai reikalaujama sutikti su Rusijos įvykdyta okupacija
JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai leidiniui komentavo neįvardijami šaltiniai.
„Vieno puslapio dokumentas, kurį JAV praėjusią savaitę Paryžiuje pateikė Ukrainos pareigūnams, jis apibūdinamas kaip „galutinis prezidento D. Trumpo pasiūlymas“. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra pasirengę pasitraukti iš derybų, jei šalys greitai nesudarys susitarimo“, – cituojamas leidinys.
Pasak leidinio, D. Trumpo pasiūlyme numatytos didelės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris anksčiau atmetė galimybę pripažinti Krymą Rusijos, nuolaidos, taip pat keturių Rytų ir Pietų Ukrainos regionų pripažinimas Rusijos dalimis.
Ukrainos vyriausybei artimas šaltinis teigė, kad Kyjivas mano, jog pasiūlymas yra itin šališkas ir palankus Rusijai.
„Pasiūlyme labai aiškiai nurodyta, kokią apčiuopiamą naudą gaus Rusija, ir tik miglotai ir bendrai išdėstyta, ką gaus Ukraina“, – cituojamas jis.
Trumpo pasiuntinys vyksta į Maskvą: darbotvarkėje – dar vienas susitikimas su Putinu
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę apsilankys Maskvoje, kur su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu surengs naują derybų raundą dėl karo Ukrainoje, antradienį pranešė Baltieji rūmai, rašo „Reuters“.
S. Witkoffas jau anksčiau turėjo tris ilgus susitikimus su V. Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas anksčiau dieną susitiko su S. Witkoffu. Anot jos, D. Trumpas ir S. Witkoffas nori, kad būtų pasiųsta žinia, jog derybos tęsiasi.
K. Leavitt teigia, kad D. Trumpas „nori taikos, jis nori, kad šis karas baigtųsi“, ir kad jis nusivylęs abiem karo pusėmis.
Anksčiau antradienį Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad S. Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, praneša „Interfax“.
Susitikimas įvyks tuo metu, kai Londone trečiadienį ruošiamasi pradėti derybas dėl karo Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad mielai susitiks su D. Trumpu vėliau šią savaitę popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla trampas žada šalinti JAV ''gynybos ministrą'' iš pareigų, bet ne dėl to, kad jis nutekino svarbią karinę info, o dėl to, kad pradėjo gaut daugiau dėmesio nei jis-oranžinis narcizas.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rašistų okupacinė kariuomenė paleido į Sumų centrą raketas, kai tuo metu vaikai su tėvais ėjo šventinti verbų.
Taikos derybos pakibo ant plauko, atšauktas amerikiečių vizitas į Londoną
Aukščiausiojo lygio susitikime Londone trečiadienį nedalyvaus nei Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, nei JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kaip buvo planuota anksčiau.
Aukščiausi Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos diplomatai atidėjo planą trečiadienį susitikti Londone ir surengti aukšto lygio derybas dėl to, kaip užbaigti karą su Rusija.
Vietoj to įvyks penkių valstybių aukšto rango pareigūnų diskusijos, nors, kaip suprantama, Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat vis dar turėtų atvykti į sostinę ir surengti dvišalį susitikimą su Davidu Lammy.
JAV diplomatinis spaudimas sutampa su Donaldo Trumpo ir jo komandos spaudimu Kyjivui ir Maskvai susitarti dėl paliaubų.
Pagal JAV taikos pasiūlymą, kuris turėtų būti svarstomas Londone, Jungtinės Valstijos pripažintų neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją – šią poziciją antradienį atmetė Volodymyras Zelenskis.
Žiniasklaida: siūloma įšaldyti fronto linijas
Plane, apie kurį savaitgalį pranešė JAV žiniasklaida, taip pat numatoma įšaldyti fronto linijas kaip taikos susitarimo dalį.
Pranešama, kad mainais už bet kokias tokias teritorines nuolaidas Ukrainos sąjungininkai tikisi gauti saugumo garantijas ir atstatymo projektus.
Laikraštis „Financial Times“ teigė, kad Vladimiras Putinas taip pat pasiūlė sustabdyti savo invaziją dabartinėse fronto linijose, dėl to Rusijos rankose liktų apie 20 proc. teritorijos Ukrainoje. Neaišku, ar Kyjivas sutiktų su tokiomis sąlygomis.
JAV prezidentas, kuris pradėjo eiti pareigas sakydamas, kad greitai užtikrins Rusijos karo Ukrainoje pabaigą, dabar įspėja, kad „atsisakys“ tarpininkavimo taikos derybose, jei Kyjivas ir Maskva „apsunkins“ susitarimą.
Jo valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusią savaitę taip pat sakė, kad Vašingtonas atsisakys derybų, jei per kelias dienas nebus pasiekta pažangos.
M. Rubio turėjo atvykti į Londoną susitikti su M. Lammy ir Ukrainos, Prancūzijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrais, tačiau antradienį paaiškėjo, kad jis nebeatvyks.
Kai tai įvyko, Paryžius ir Berlynas, atrodo, taip pat sustabdė savo ministrų kelionių planus. Tikimasi, jog ministrų lygio susitikimas vis dėlto netrukus įvyks.
Vietoj to JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas dalyvaus diskusijose Londone su aukšto rango Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vadovauja pastangoms užtikrinti, kad D. Trumpas, siekdamas taikos Ukrainoje, nepaliktų Europos nuošalyje.
Jos taip pat bando suburti „norinčiųjų koaliciją“, kad po bet kokių paliaubų į Ukrainą būtų pasiųstos britų, prancūzų ir kitų užsienio šalių pajėgos, kurios padėtų užtikrinti taiką, nors gynybos ekspertai suabejojo tokio plano patikimumu be JAV ir jų daug didesnės kariuomenės paramos.
Antradienį vietoj asmeninio susitikimo J. Lammy su M. Rubio kalbėjosi telefonu, kurį socialiniame tinkle „X“ jis pavadino „produktyviu“.
„Jungtinė Karalystė kartu su JAV, Ukraina ir Europa siekia taikos ir nutraukti neteisėtą Putino invaziją“, – rašė jis.
„Pokalbiai tęsiasi sparčiai, o rytoj (trečiadienį – red. past.) pareigūnai susitiks Londone. Tai lemiamas momentas Ukrainai, Didžiajai Britanijai ir euroatlantiniam saugumui“, – aiškino britų politikas.
Panašią žinutę paskelbė ir M. Rubio: „Šiandien turėjau produktyvų pokalbį su JK užsienio reikalų sekretoriumi @DavidLammy. Išreiškiau padėką už tai, kad priėmė JAV delegaciją, vadovaujamą specialiojo prezidento pasiuntinio @SPE_Kellogg. Mūsų komanda tikisi dalykinių ir gerų techninių susitikimų su Ukrainos ir JK kolegomis.
Tikiuosi, kad po Londone vykstančių diskusijų galėsiu imtis tolesnių veiksmų ir artimiausiais mėnesiais perplanuoti savo kelionę į Jungtinę Karalystę.“