Trumpas nori Ukrainos retųjų žemių elementų – kokių ypatingos svarbos žaliavų ši šalis iš tikrųjų turi?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 3 d. pareiškė, kad nori „sudaryti susitarimą su Ukraina“, pagal kurį šiai karo draskomai šaliai būtų tiekiami ginklai ir pagalba mainais į jos „retųjų žemių elementus“.
„Jie savo retųjų žemių elementais ir kitais dalykais užsitikrins tai, ką mes jiems duodame, – vasario 3 d. žurnalistams Ovaliajame kabinete tvirtino D. Trumpas. – Noriu garantijų dėl retųjų žemių elementų, o jie yra pasiryžę tai įgyvendinti.“
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Per Rusijos ataką Poltavos srityje nukentėjo kompanijos „Naftogaz“ gamybiniai pajėgumai
Per Rusijos ataką nukentėjo Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje, imamasi priemonių dujų tiekimui šiame regione stabilizuoti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Naftogaz“ atstovai.
„Priešas surengė dar vieną masinę ataką prieš energetikos objektus. Buvo apgadinti kompanijos „Naftogaz“ gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje. Laimė, žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad „Naftogaz“ imasi visų reikiamų priemonių dujų tiekimui Poltavos srityje stabilizuoti.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 11-osios naktį rusai atakavo Ukrainos dujų infrastruktūrą. Poltavos srityje dėl Rusijos raketų smūgio be dujų liko devynios Mirhorodo rajono gyvenvietės.
Praėjusią parą rusai sužeidė dar tris Donecko srities gyventojus
Okupantai rusai praėjusią parą, vasario 10-ąją, sužeidė tris Donecko srities gyventojus.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Vasario 10-ąją rusai sužeidė 3 Donecko srities gyventojus: Pokrovske, Kostiantynivkoje ir Leontovyčiuose“, – pažymėjo V. Filaškinas.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 2 958 žmones, o dar 6 691 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 9-ąją rusai devyniomis aviacinėmis bombomis smogė Kostiantynivkai, o viena – Kramatorskui.
Kramatorske žuvo 52 metų mokytojas, dar 12 žmonių buvo sužeisti. Kostiantynivkoje nukentėjo 5 žmonės.
„Politico“: ES diskutuoja apie priemones, nukreiptas prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ Baltijos jūroje
Europos šalys veda užkulisines derybas dėl rusišką naftą gabenančių tanklaivių perėmimo Baltijos jūroje, pranešė „Politico“, remdamasis šaltiniais.
Leidinys cituoja du Europos Sąjungos diplomatus, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlygomis, bei du vyriausybės pareigūnus.
Pasak šaltinių, sprendžiamas teisinis galimų operacijų aspektas, kad joms būtų galima suteikti teisminį pagrindą. Teigiama, kad tarnyboms gali būti leista sustabdyti tanklaivius dėl aplinkosaugos ar piratavimo priežasčių. Jei tarptautinė teisė nebūtų veiksminga, šalys taip pat kalbasi apie galimybę bendrai įvesti naujus nacionalinius įstatymus, kad būtų lengviau sulaikyti laivus, skelbė „Politico“.
Anot Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos, beveik 50 proc. sankcionuotos prekybos rusiška nafta, kuri yra gabenama jūra, vyksta per Suomijos įlanką. „Yra ekologinių grėsmių, vyksta išpuoliai prieš mūsų povandeninę infrastruktūrą“, – tvirtino M. Tsahkna.
„Kyla klausimas (…) ką galime padaryti su šiais laivais? Negalime blokuoti visos jūros, bet galime labiau kontroliuoti (…) Yra daug galimybių“, – sakė ministras.
„Politico“ pažymi, kad šie pokalbiai liudija didėjantį Europos nepasitenkinimą, jog Rusija ir toliau gabena savo naftą bei vengia Vakarų sankcijų, kliaudamasi didėjančiu „šešėliniu laivynu“ – senstančiais laivais, kurių savininkai nėra aiškūs ir nėra žinomas jų draudimas.
Tuo pat metu Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai tikriausiai prisideda prie sabotažo aktų, kuriais siekiama pažeisti kritinę Vakarų infrastruktūrą, tokią kaip ryšių kabeliai Baltijos jūroje.
Ekspertai ir teisininkai mano, kad įgyvendinti šiuos planus nebus lengva dėl galimo Rusijos priešinimosi, didelių išlaidų ir logistinių problemų.
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks JAV pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė manantis, kad „JAV jau tiek daug investavo į Ukrainos valstybingumo gynimą, kad būtų sunku atsitraukti“.
Ministras pridūrė, kad, kalbant apie ginklus, Europos Sąjunga finansiškai suteikė Ukrainai daugiau nei JAV, tačiau JAV „tikrai davė tai, ko labiausiai reikėjo“.
R. Sikorskio teigimu, „chaotiškas“ JAV pasitraukimas iš Afganistano „nėra šviesi vieta Joe Bideno palikime“.
„Mes kliaunamės tuo, kad prezidentas Trumpas mėgsta būti nugalėtoju, be to, jis nori pelnyti Nobelio taikos premiją, o tam reikia pasiekti teisingą taiką“, – sakė R. Sikorskis, turėdamas galvoje JAV lyderio neseniai duotus pažadus, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus gali imtis „reikšmingų“ veiksmų karui užbaigti.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad gali atsirasti įvairių galimų susitarimo dėl taikos scenarijų ir šia tema gali būti rengiami „įvairios konfigūracijos pokalbiai“.
Tačiau Ukraina šiuo metu neturi priežasties kapituliuoti, nes ji turi ir laimėjimų, ir sąjungininkių, be to, yra ribos, su kuriomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali sutikti, pridūrė jis.
Ukraina patvirtino smūgį Rusijos naftos perdirbimo gamyklai
Ukrainos pajėgos patvirtino smogusios Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Saratovo srityje, rašo UNIAN. Ukrainiečių dronai gamyklai smogė naktį iš pirmadienio į antradienį.
„Šioje naftos perdirbimo gamykloje daugiausia gaminamas benzinas, mazutas ir dyzelinas. Iš viso – daugiau kaip 20 rūšių naftos produktų. Įmonė dalyvauja aprūpinant Rusijos okupacinę kariuomenę“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimas.
„Buvo patvirtintas smūgis. Įmonėje kilo gaisras“, – priduriama jame.
Putinui ‒ Trumpo signalas: Ukrainoje ‒ mūsų pinigai, aš noriu juos susigrąžinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė, kad preliminariai susitarė su Ukraina dėl kompensacijos už karinę pagalbą gamtiniais ištekliais. Jeigu anksčiau amerikiečiai teikė pagalbą Ukrainai dėl moralinių įsitikinimų, tai D. Trumpas tarsi perspėja V. Putiną: Ukrainoje yra mūsų resursai ir mes jų neatiduosime.
Chersono srityje praėjusią parą per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti
Praėjusią parą, vasario 10-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, rusų ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 34 regiono miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo šeši daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 12 privačių namų, dujotiekiai, žemės ūkio technika, automobiliai.
Kaip pabrėžė O. Prokudinas, dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti.
Per naktinę bepiločių orlaivių ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos Chersono srityje sunaikino vieną Rusijos droną „Shahed-131/136“, pridūrė regiono valstybinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersone per rusų drono ataką buvo sužeistas 45 metų vyras.
Trumpas rengia planą dėl Ukrainos: Europai pateiks ypatingą reikalavimą
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja spausti Europos sąjungininkes pirkti daugiau amerikietiškų ginklų Ukrainai prieš galimas taikos derybas su Maskva, pareiškė du su šiuo klausimu susipažinę žmonės, praneša agentūra „Reuters“.
Manoma, kad toks žingsnis gali pagerinti Kyjivo derybines pozicijas.
Jei šis planas bus oficialiai įtvirtintas, tai nuramins Ukrainos lyderius, kurie nerimauja, kad D. Trumpas gali blokuoti tolesnę pagalbą šaliai, kurios kariuomenė pamažu praranda teritorijas dėl įnirtingo Rusijos puolimo rytuose.
Europos šalys jau prieš tai pirko amerikietiškus ginklus Ukrainai, kai valdžioje buvo prezidento Joe Bideno administracija.
Šaltiniai tvirtino, kad JAV pareigūnai, įskaitant D. Trumpo pasiuntinį Ukrainoje Keithą Kelloggą, šią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje aptars galimą ginklų pirkimą su Europos sąjungininkėmis. Pasak šaltinių, tai yra viena iš keleto idėjų, apie kurias administracija diskutuoja, kad galbūt būtų galima tęsti JAV ginklų tiekimą Kyjivui neeikvojant didelio JAV kapitalo.
Pirmadienį per interviu „Reuters“ K. Kellogas atsisakė patvirtinti pranešimus apie šį planą, tačiau nurodė, kad „Jungtinėms Valstijoms visuomet patinka parduoti Amerikoje pagamintus ginklus, nes tai stiprina mūsų ekonomiką“. „Yra daug variantų“, – tvirtino K. Kelloggas ir kartu pridūrė, kad siuntos, kurias anksčiau patvirtino J. Bidenas, vis dar keliauja į Ukrianą.
JAV pareigūnai pastarosiomis dienomis teigė, kad D. Trumpo administracija nori susigrąžinti milijardus dolerių, kuriuos Vašingtonas skyrė karui Ukrainoje, o Europa turi padėti labiau.
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 raketų „Kalibr“.
Tai 2025 metų vasario 11 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje priešo laivų nėra.
Viduržemio jūroje budi 5 priešo laivai, iš kurių 2 yra raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 22 raketų.
Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų duomenimis, per parą Rusijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė: į Azovo jūrą – 2 laivai, nė vienas iš jų neatplaukė iš Bosforo sąsiaurio.
Nerami naktis Rusijoje: aerodrome ir naftos perdirbimo gamykloje griaudėjo sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos Engelso ir Saratovo miestuose griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai pranešė apie sprogimus netoli karinio aerodromo ir naftos perdirbimo gamyklos.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
JAV pasiuntinys Kelloggas lankysis Ukrainoje vasario 20 dieną
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys karo Ukrainoje klausimais Keithas Kelloggas vasario 20 dieną lankysis šioje šalyje, pirmadienį AFP sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
D. Trumpas siekia greitai užbaigti karą ir pavedė K. Kelloggui, kurio vizitas įvyks likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos trečiųjų metinių vasario 24-ąją, parengti planą, kaip sustabdyti kovas.
Trumpas: Ukraina kada nors gali būti rusų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai.
„Jie gali susitarti, gali nesusitarti. Kada nors jie gali būti rusų arba (...) gali nebūti rusų“, – interviu televizijai „Fox News“ pareiškė D. Trumpas.
„Tačiau ten bus visi šie mūsų pinigai ir aš sakau, kad noriu juos atsiimti“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kgb putlerinė žiurkė didžiausias teroristas
Karui užbaigti neužteks tik pokalbių su Putinu: Zelenskiui reikės priimti nemalonų sprendimą
Karui Ukrainoje užbaigti neužteks tik pokalbių su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Bloomberg“.
Tiek Ukraina, tiek Rusija jau užsimena, kad yra pasiruošusios deryboms. Vis dėlto, kaip pastebi leidinys, V. Putinas, ko gero, nesiruošia rimtai derėtis.
Vėliau šią savaitę susitikimus planuoja JD Vance ir Volodymyras Zelenskis, o D. Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas vėliau ketina apsilankyti Ukrainoje.
„Tačiau tam, kad bet kokios derybos leistų pasiekti ilgalaikį susitarimą, JAV ir jų sąjungininkės turi parodyti, kad yra pasirengusios jį vykdyti“, – rašo leidinys.
Iki šiol V. Putinas nerodė jokio rimto susidomėjimo taikos derybomis. Rusija kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir mano, kad mūšio lauke turi pranašumą. Anot leidinio, V. Putinas yra užsibrėžęs tikslą gauti visą Ukrainą, todėl vargu, ar jį patenkins keturi suniokoti Ukrainos regionai.
V. Putinas ne kartą neigė Ukrainos suverenumą, reikalauja Ukrainos nusiginkluoti, atsisakyti ambicijų įstoti į NATO.
„Mažai tikėtina, kad Kremlius pradės rimtesnes derybas, kol karo išlaidos nebus didesnės už taikos išlaidas. Tam beveik neabejotinai reikės didesnio Vakarų ekonominio ir karinio spaudimo – ir patikimo, ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti Ukrainos saugumą“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pačiu metu Ukrainos vadovai vis realistiškiau vertina savo perspektyvas atgauti prarastas teritorijas.
„Jei prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybė nori įrodyti, kad nusipelno nuolatinės Vakarų paramos, jai reikės spręsti karių trūkumo problemą plečiant šaukimą į kariuomenę ir mažinant šaukimo amžių nuo 25 metų.
Ne mažiau svarbu kovoti su korupcija. Nepaisant didelės pažangos pastaraisiais metais, skaidrumo ir valdymo problemos ir toliau mažina sąjungininkų paramą. Nuo atskaitomybės priklausys galima narystė Europos Sąjungoje ir milijardinė parama atstatymui“, – teigia leidinys.
O JAV prezidentas D. Trumpas turi būti pasirengęs įgyvendinti grasinimus Rusijai. D. Trumpas grasino Rusijai naujomis sankcijomis.
„Didžiausias iššūkis bus įtikinti V. Putiną, kad Vakarai ketina paremti bet kokį susitarimą, kad jis negalėtų tiesiog apsiginkluoti ir po kelerių metų atnaujinti puolimą“, – priduriama straipsnyje.