Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
23:59 | Suomijos prezidentas: Ukrainos narystė NATO – laiko klausimas
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare.
„Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas.
Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti. Suomija netaiko jokių apribojimų dėl ginklų, kuriuos Ukraina gauna iš Suomijos, naudojimo“, – teigė Suomijos prezidentas.
Pranešama, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Suomija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 2,3 mlrd. eurų.
23:34 | Ukrainos Raudonasis Kryžius teigia, kad rusai sunaikino jo biurą Donecko srityje
Ukrainos Raudonasis Kryžius trečiadienį apkaltino Rusijos pajėgas sunaikinus vieną iš jo biurų rytinėje Donecko srityje, kur Maskva pastaraisiais mėnesiais veržiasi į priekį.
„Dėl Rusijos puolimo prieš Donecko srityje esančią Kurachovę buvo sugriautas kultūros centras, kuriame buvo įsikūręs Ukrainos Raudonojo Kryžiaus Marjinkos rajono skyriaus biuras. Taip pat buvo sunaikintos organizacijos techninės ir materialinės vertybės“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.
22:47 | Lukašenka sureagavo į Šiaurės Korėjos Rusijai siunčiamus karius: vadina nesąmone, bet jei pasitvirtintų – tai eskaluotų konfliktą
Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.
Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.
„Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.
Leidinio žurnalistas Steve’as Rosenbergas paprašė A. Lukašenkos pakomentuoti žinias, kad Šiaurės Korėja pasiuntė savo karius kovoti kartu su Rusija Ukrainoje.
„Nesąmonė“, – atsakė A. Lukašenka. „Žinodamas jo charakterį, Putinas niekada nebandytų įtikinti kitos šalies įtraukti savo kariuomenę į Rusijos specialiąją operaciją (taip Kremliaus propaganda vadina Rusijos pradėtą brutalų karą – red. past.) Ukrainoje.“
„O jei pranešimai pasitvirtins?“, – teiravosi žurnalistas.
„Tai būtų žingsnis konflikto eskalavimo link, jei bet kurios šalies – net Baltarusijos – ginkluotosios pajėgos atsidurtų ant kontaktinės linijos“, – atsakė A. Lukašenka.
„Net jei mes įsitrauktume į karą, tai būtų kelias į eskalaciją. Kodėl? Todėl, kad jūs, anglosaksai, iš karto pasakytumėte, jog jei kita šalis įsitraukė iš vienos pusės, tai į Ukrainą būtų dislokuotos NATO pajėgos“, – pridūrė A. Lukašenka.
Visą tekstą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:55 | Pietų Korėja: Šiaurės Korėja jau perdavė Rusijai 3 tūkst. karių ir tai – ne pabaiga
Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.
Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“.
Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.
Šiaurės Korėja į Rusiją pasiuntė 3 000 karių, o dar tūkstančiai turėtų pasekti jų pavyzdžiu, pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjai po to, kai juos informavo nacionalinė žvalgybos agentūra, skelbia „Reuters“.
„Atrodo, kad kariai dabar yra išsiųsti į kelias mokymo įstaigas Rusijoje ir prisitaiko prie vietos aplinkos“, – teigia Pietų Korėjos parlamento žvalgybos komiteto narys Park Sun-Wonas.
Skelbiama, kad Šiaurės Korėja pažadėjo iš viso skirti apie 10 000 karių, kurių dislokavimą tikimasi užbaigti iki gruodžio.
Rusijos Federacija neigia Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, taip pat ginklų tiekimą iš Šiaurės Korėjos, nors abi šalys „pažadėjo stiprinti karinius ryšius ir pasirašė abipusės gynybos sutartį“. Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad Rusija, be kariuomenės, yra užverbavusi „daug“ vertėjų Šiaurės Korėjos kariams, mokydama juos naudotis karine technika.
„Rusijos instruktoriai vertina, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė turi puikias fizines savybes ir moralę, tačiau jiems trūksta supratimo apie šiuolaikinius karo metodus, tokius kaip dronų atakos“, – teigė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-Kweunas.
21:13 | Bidenas paskelbė apie 20 mlrd. dolerių paskolą Kyjivui
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“.
„Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, kuri bus grąžinta iš palūkanų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto“, – sakė J. Bidenas, nuo 2022 metų tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą,
„Neapsigaukite: Rusija šiame konflikte nenugalės“, – pridūrė jis.
20:52 | Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke: ekspertas pasakė, ar Rusija pasieks pranašumą
Šiaurės Korėjos karių Rusija masiškai nenaudos mūšio lauke, įsitikinęs buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas, rašo UNIAN.
Pasak eksperto, Šiaurės Korėjos kariai neturi tokio pasirengimo, kuris suteiktų rusams pranašumą mūšio lauke.
M. Malomužas priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos karių panaudojimą, tvirtino, kad jie gali būti naudojami ne tik pratyboms, bet ir sienų apsaugai, pavyzdžiui, Kursko srityje, ar vykdant specialiąsias operacijas.
Ekspertas ragina nepamiršti, kad Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos yra daliniai, kurie buvo rengiami esant visiškoje informacinėje izoliacijoje ir Šiaurės Korėjos režimo įtakoje.
Ukrainos atsargos generolas neatmeta galimybės, kad Rusija vykdys tam tikras sektorines „proveržio“ operacijas, kuriose galės panaudoti Šiaurės Korėjos specialiąsias pajėgas, kurioms tai bus naudinga tiek technologiškai, tiek kariniu požiūriu.
„Tokio kontingento kaip Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos atviro ar masinio panaudojimo mūšio lauke arba apskritai nebus, arba jis bus ribotas, prisidengus kai kuriais būriais“, – pridūrė M. Malomužas.
20:19 | Pradedama priverstinė evakuacija iš Rytų Ukrainos kaimo
Ukrainos pareigūnai paskelbė privalomą vaikų ir jų šeimos narių evakuaciją iš kaimo šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, kur Rusijos pajėgos žengia į priekį.
Naujas raginimas civiliams gyventojams bėgti iš Borovos, kur prieš karą gyveno apie 5 tūkst. žmonių, rodo, kad Ukrainos gynyba prastėja.
„Dėl saugumo padėties buvo priimtas sprendimas priverstinai evakuoti vaikus su šeimomis iš Charkivo srityje esančio Borovos kaimo“, – pranešė Kyijvo valdžia.
Praėjus keliems mėnesiams po 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, Maskvos pajėgos buvo nustumtos atgal į Charkivo sritį, kuri ribojasi su Rusija, tačiau pastaruoju metu jos pasiekė tam tikrų laimėjimų.
„Evakuacija į saugias sritis vyks per 60 dienų. Evakuacijai vykdyti bus dislokuotas priėmimo ir surinkimo centras“, – sakoma pareiškime.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos, kurias rusai gerokai lenkia ginkluotės ir personalo skaičiumi, nuolat užleidžia pozicijas Maskvos pajėgoms, ypač pramoninėje Donecko srityje.
Donecko srities gubernatorius anksčiau teigė, kad visi vaikai buvo išvežti iš prie fronto esančio Myrnohrado, o netoliese išsidėsčiusiame Pokrovske, kuris yra svarbus transporto mazgas ir pagrindinis Rusijos puolimo taikinys, liko tik kelios dešimtys vaikų.
Tuo metu Zaporižios srities, kurią Kremlius teigia aneksavęs kartu su Donecko ir dar dviem sritimis, valdžia trečiadienį pranešė, kad per drono ataką žuvo du 40 ir 73 metų vyrai.
19:45 | Vokietijoje rusui pateikti kaltinimai dėl dviejų ukrainiečių karių subadymo peiliu
Rusijos pilietis, rėmęs savo šalies karą Ukrainoje, buvo apkaltintas žmogžudyste dėl to, kad šių metų pradžioje Vokietijoje peiliu mirtinai subadė du į šią šalį reabilitacijai atvykusius ukrainiečių karius, trečiadienį pranešė prokurorai.
57-erių įtariamasis, kurio vardas ir pavardė nenurodomi, buvo sulaikytas netrukus po balandžio 27 dieną nedideliame Bavarijos Murnau mieste įvykdyto nusikaltimo.
Miuncheno prokurorai teigė, kad įtariamasis ir abi aukos buvo pažįstami. Išpuolio dieną trys vyrai kartu vartojo alkoholį ir ginčijosi dėl situacijos Ukrainoje. Ginčijantis kaltinamasis pajuto, kad jo nacionalinio pasididžiavimo jausmai buvo įžeisti, sakoma prokurorų pareiškime.
Prokurorai pridūrė, kad įtariamasis „staiga nusprendė nužudyti du stipriai apsvaigusius ukrainiečius“ ir iš netoliese esančio buto atsinešė peilį. Vienas iš ukrainiečių neteko gyvybės iš karto, o kitas nuo patirtų sužalojimų mirė vėliau.
Anot prokurorų, itin nacionalistinių pažiūrų įtariamasis „be išlygų remia Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą“.
Vokietijoje nužudyti ukrainiečiai buvo kariai, kuriems buvo atliekama medicininė reabilitacija. Jie buvo operuoti Murnau ligoninėje ir šiame mieste gydėsi. Prokurorai nurodė, kad dėl patirtų operacijų abiejų karių judėjimo galimybės buvo ribotos.
Nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.
19:07 | Estija kritikuoja A. Guterreso vizitą Rusijoje
Estija sukritikavo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus António Guterreso apsilankymą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jo dalyvavimas Maskvos rengiamame susitikime reiškia „aiškią Putino režimo propagandinę pergalę“, tinke X rašė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
„Negali būti grįžimo prie normalumo su agresore, kuri kovoja kruviną karą Ukrainoje ir šiurkščiai pažeidžia JT chartiją“, – pažymima įraše.
A. Guterresas trečiadienį atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime ir surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbiai su V. Putinu numatyti ketvirtadienį. Pastarąjį kartą jiedu susitiko 2022 m. balandį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
18:45 | Kyjivas: BRICS susitikime Rusijai nepavyko užsitikrinti paramos karui Ukrainoje
Kyjivas trečiadienį nurodė, kad Maskvai nepavyko užsitikrinti kitų BRICS viršūnių susitikime dalyvaujančių narių paramos savo daugiau nei dvejus metus trunkančiai plataus masto invazijai į Ukrainą.
„BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo Rusija planavo pasinaudoti siekdama suskaldyti pasaulį, dar kartą pademonstravo, kad dauguma pasaulio valstybių išlieka Ukrainos pusėje siekiant užtikrinti visapusišką, teisingą ir tvarią taiką“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
18:01 | JAV: G7 šalys susitarė dėl 50 mlrd. dolerių kredito Ukrainai
Tai kreditas, dėl kurios G7 šalys ir Europos Sąjungos (ES) atstovai apsisprendė birželį vykusiame viršūnių susitikime. Tačiau pastaruoju metu derybose dar teko įveikti kai kurias kliūtis – pirmiausiai turint omenyje ES sankcijų taisykles. JAV vyriausybė dabar pažymėjo, kad rastas būdas susitarti dėl kredito Briuseliui nekeičiant savo sankcijų taisyklių.
JAV nori prie kredito prisidėti 20 mlrd. dolerių. Tai jau pirmadienį paskelbė JAV iždo kanclerė Janet Yellen. Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris Niujorke sakė, kad ES įlies 18 mlrd. eurų. Tai taip pat yra apie 20 mlrd. dolerių. Likusius 10 mlrd. skirs Didžioji Britanija, Japonija ir Kanada.
17:42 | Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko pozicijas Časiv Jare, Torecke
Kramatorsko, Torecko ir Siversko frontuose Rusijos puolamųjų veiksmų skaičius šiek tiek sumažėjo. Padėtis Torecke stabilizavosi, o Ukrainos gynybos pajėgos neleidžia priešui pasistūmėti toliau rytinės miesto dalies.
Šia naujausia informacija per televizijos laidą pasidalijo Luhansko operatyvinės taktinės grupės atstovė spaudai Anastasija Bobovnikova.
„Puolimų skaičius šiuose frontuose (Kramatorske, Torecke ir Siverske) šiek tiek sumažėjo. Mes tai siejame su tuo, kad priešas daro taktinę pauzę, kad galbūt papildytų gyvosios jėgos, maisto, amunicijos ir įrangos atsargas. Kai jie baigs pasirengimą, puolimų skaičius greičiausiai vėl padidės“, – paaiškino A. Bobovnikova.
Kalbėdama apie padėtį prie Časiv Jaro, ji teigė, kad situacija išlieka sudėtinga, tačiau nuramino, kad priešas nepadarė jokio proveržio, kaip kad pranešė kai kurie leidiniai, pavyzdžiui, „Bild“. Nors kai kurios rusų šturmo grupės bando kirsti rajone esantį kanalą, šios pastangos greitai blokuojamos ir grupės neutralizuojamos. Kanalo liniją kontroliuoja Ukrainos artilerija ir dronai, neleidžiantys priešui judėti į priekį su sunkiąja technika, o bandymai statyti tiltus greitai sustabdomi.
A. Bobovnikova taip pat patvirtino, kad padėtis Torecke stabilizavosi. Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai sulaiko priešą, užkirsdamos kelią tolesniam judėjimui iš rytinės miesto dalies, kur dislokuotos Rusijos pajėgos.
17:26 | JAV pareigūnas: Rusijoje treniruojasi tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių
Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių treniruojasi Rusijoje, tačiau jų galutinė misija nėra aiški, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Žinome, kad tūkstančiai KLDR karių yra Rusijoje, kur jie mokomi. Nežinome, kokia bus jų misija ir ar jie tęs kovą Ukrainoje“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir panaudodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra praėjusią savaitę paskelbė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daug savo karių padėti Rusijai Ukrainoje, taip įtvirtindama Pchenjano karinį aljansą su Maskva.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nekomentavo įtariamo karių dislokavimo. Rusija taip pat karių dislokavimo nepatvirtino.
Trečiadienį Maskva taip pat vengė komentuoti pranešimus ir pridūrė, kad žurnalistai turėtų paklausti Pchenjano, kur yra jo kariai.
„Kur jie yra – prašome išsiaiškinti su Pchenjanu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
16:39 | Britai: Rusija rugsėjį į Ukrainą paleido rekordinį skaičių dronų kamikadzių
Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių.
Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos.
Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
16:09 | Zelenskio planas JAV sutiktas šaltai, be į akis jam tai nepasakoma – „The Economist“
V. Zelenskis praėjusią savaitę pristatė „pergalės prieš Rusiją planą“, kuris sulaukė kai kurių apžvalgininkų Vakaruose viešos kritikos. Maža to, šis planas, kurio esmė yra priversti Rusiją derėtis su Ukraina naudingesnėmis šiai sąlygomis.
Anot „The Economist“ šaltinio Ukrainoje, JAV valdininkams Vašingtone šis planas nekelia teigiamų emocijų, tačiau tiesiogiai to V. Zelesnkiui niekas nesako.
„Jie sako, kad planas yra pasmerktas nesėkmei, nors dalis problemos ir yra tame, kad jie jam to nepasako asmeniškai“, – cituojamas leidinio pašnekovas.
15:42 | Čekija: artilerijos šaudmenų tiekimo Ukrainai iniciatyva vyksta pagal planą
Čekijos iniciatyva tiekti Ukrainai artilerijos amuniciją, Prahos duomenimis, vyksta pagal planą. Tikslas iki metų pabaigos perduoti Kyjivui pusę milijono šaudmenų bus pasiektas, salė Čekijos vyriausybės vadovas Petras Fiala, kurį cituoja agentūra ČTK.
Tarp svarbiausių finansinių projekto rėmėjų yra Vokietija, Danija, Nyderlandai. Šalių donorių bendradarbiavimą P. Fiala pavadino patikimu.
15:10 | Analitikai įvertino, kas laukia Šiaurės Korėjos karių: mūšio lauke taps „patrankų mėsa“
Pranešimai apie tai, kad Šiaurės Korėja rengia karius invazijai Ukrainoje „sukėlė susirūpinimą dėl galimo konflikto eskalavimo“.
Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali reikšti stiprėjančius Pchenjano ryšius su Maskva. Tačiau neatmetama, kad Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke gali tapti „patrankų mėsa“, rašo „Business Insider“.
Kaip teigiama publikacijoje, Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Rusija laivais atgabeno apie 1,5 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kuriuos po apmokymų planuojama išsiųsti į frontą Ukrainoje. Pietų Korėjos žiniasklaida taip pat pranešė, kad iš viso kariauti rengiama iki 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Norėdama pagrįsti savo teiginius, Pietų Korėjos žvalgyba taip pat paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti Šiaurės Korėjos karių judėjimas. Savo ruožtu Pietų Korėja pareikalavo išvesti šiuos karius iš konflikto zonos.
Visgi Šiaurės Korėjos atstovai tokius teiginius neigia. Tačiau karo ekspertas Josephas S. Bermudeza teigia, kad jei informacija pasitvirtins, karių dislokavimas Rusijos teritorijoje „yra dramatiškas žingsnis Šiaurės Korėjos užsienio santykiuose“.
Nepaisant istorinių abiejų šalių ryšių, Šiaurės Korėjos karių integravimas į Rusijos kovines operacijas gali kelti logistinių ir kalbinių sunkumų, nes dauguma šiaurės korėjiečių nekalba rusiškai.
Be to, Rusijos kariuomenėje egzistuoja rasizmo apraiškos, o tai, kaip tegia ekspertas, gali daryti neigiamą įtaką abiejų valstybių karinių pajėgų santykiuose.
Taip pat įspėjama, kad Šiaurės Korėjos kariai gali tapti „nereikalingais“ brutalioje Rusijos karinėje struktūroje, be kita ko, gresia ir dezertyravimo pavojus.
Oksfordo universiteto atstovo Edwardo Howello teigimu, Šiaurės Korėjos kariai, tikėtina, taps „patrankų mėsa“.
„Šiaurės Korėjos kariai, greičiausiai, bus tik patrankų mėsa Rusijai“.
14:40 | ES: BRICS šalių lyderiai turi pareikalauti, kad V. Putinas nutrauktų karą Ukrainoje
Europos Sąjunga trečiadienį paragino BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Rusijoje dalyvaujančius lyderius pareikalauti, kad prezidentas Vladimiras Putinas „nedelsdamas nutrauktų karą“ Ukrainoje.
Rusijoje V. Putinas priima apie 20 pasaulio lyderių, įskaitant Kinijos, Indijos, Turkijos bei Irano, taip pat Jungtinių Tautų vadovą Antonio Guterresą.
Susitikimas centriniame Kazanės mieste yra didžiausias diplomatinis renginys Rusijoje nuo tada, kai V. Putinas 2022 metais pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, ir juo siekiama parodyti, kad Maskva įveikė Vakarų bandymus ją izoliuoti.
„Tikime, kad visi viršūnių susitikimo Kazanėje dalyviai pasinaudos proga ir dar kartą paragins V. Putiną nedelsiant nutraukti karą prieš Ukrainos žmones“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.
V. Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, šiame viršūnių susitikime sakė, kad formuojama „daugiapolė pasaulio tvarka“.
Jis taip pat teigiamai įvertino BRICS lyderių pasiūlymus tarpininkauti Ukrainos konflikte ir sakė, kad Maskvos pajėgos žengia į priekį mūšio lauke, sakė V. Putino atstovas spaudai.
ES atstovas spaudai P. Stano spaudos konferencijoje sakė, kad visi vadovai „gali laisvai keliauti, kur nori“.
Tačiau jis priminė Turkijai, kuri, nepaisant įšaldytų jos pastangų, tebėra kandidatė įstoti į ES, kad bloko pozicija yra „kuo labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu“.
14:25 | Chersono srityje iš rusų drono numestas sprogmuo sužeidė du vyrus
Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio atakavo Chersono srities Bilozerkos gyvenvietę, sužeisti du vyrai.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Vidurdienį rusai iš drono atakavo Bilozerką. Nuo numesto sprogmens nukentėjo du žmonės“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad 64 ir 46 metų amžiaus vyrams buvo nustatytos sprogimo sukeltos traumos ir skeveldriniai sužeidimai. Nukentėjusieji patys kreipėsi į gydytojus. Jiems buvo suteikta reikiama medicinos pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį rusai iš artilerijos apšaudė Chersono miesto Centrinio rajono gyvenamuosius kvartalus, padaryta žalos.
14:09 | V. Putinas: sankcijos gali sukelti didelę pasaulinę krizę
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad besiplečiančios sankcijos ir protekcionizmas neva gali sukelti didelę pasaulinę krizę.
„Taip pat išlieka reikšmingas krizės potencialas. Ir kalbama ne tik apie nuolat didėjančią geopolitinę įtampą, bet ir apie (...) besiplečiančią vienašališkų sankcijų, protekcionizmo ir nesąžiningos konkurencijos praktiką“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į BRICS šalių grupės lyderius.
Vakarai dėl Rusijos karo Ukrainoje yra pritaikę Maskvai virtinę sankcijų.
14:00 | JAV atstovas patvirtino: yra įrodymų, kad Rusijoje atvyko Šiaurės Korėjos kariai
JAV atstovas patvirtino – Šiaurės Korėjos kariai yra Rusijoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją.
„Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.
13:57 | Vokietija iškvietė Š. Korėjos pasiuntinį dėl Pchenjano paramos Rusijos karui Ukrainoje
Vokietija trečiadienį paskelbė iškvietusi Šiaurės Korėjos pasiuntinį dėl Pchenjano paramos Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.
Pchenjanas ir Maskva labai suartėjo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą. Vašingtonas ir Seulas kaltina Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, kad šis tiekia ginklus Rusijai, naudoti kare Ukrainoje. Pchenjanas kaltinimus neigia.
„Šiaurės Korėjos parama Rusijos agresijos karui kelia tiesioginę grėsmę Vokietijos saugumui ir Europos taikos tvarkai“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Praėjusią savaitę Pietų Korėjos žvalgybos agentūra nurodė, kad Pchenjanas taip pat rengiasi nusiųsti padėti Rusijai daug savo karių.
Seulo duomenimis, maždaug 1,5 tūkst. Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų karių prieš dislokavimą fronte treniravosi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
„Jei pranešimai apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje yra teisingi ir Šiaurės Korėja savo kariais remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje, tai būtų rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Teiginius apie Pchenjano karių dislokavimą neigia ir Šiaurės Korėja, ir Rusija.
13:49 | Budanovas: mainais į kareivius Šiaurės Korėja gauna iš Rusijos branduolinės ginkluotės technologijų
Šiaurės Korėja siunčia Rusijai raketas ir kareivius karui prieš Ukrainą mainais į taktinės branduolinės ginkluotės technologijas.
Tai interviu leidiniui „The Economist“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.
Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos valdžia tiekia Maskvai savo žmones ir ginklus anaiptol ne labdaros tikslais. Abiejų šalių bendradarbiavimo plėtra yra 2024 metų birželį Pchenjane Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno pasirašytos savitarpio pagalbos sutarties rezultatas.
Slaptus šio susitarimo punktus K. Budanovas apibūdino kaip „paslauga už paslaugą“: Rusijos Federacija padeda Šiaurės Korėjai apeiti sankcijas ir „stiprinti“ branduolinį potencialą, o KLDR siunčia jai raketų ir gyvosios jėgos.
K. Budanovo duomenimis, Rusija perduoda KLDR kai kurias technologijas, kad Pchenjanas galėtų sukurti mažos galios taktinių branduolinių ginklų ir povandeninių raketų paleidimo sistemų.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos žvalgybos tarnyba, apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos kariškių jau išsiųsta į Rusiją dalyvauti kare prieš Ukrainą, o dar apie 10 tūkst. bus permesta iki gruodžio mėnesio.
„Ukrinform“ primena, jog anksčiau K. Budanovas pareiškė, kad apie 11 tūkst. kariškių iš Šiaurės Korėjos Rusijoje mokomi kariauti ir bus parengti iki lapkričio 1 d.
13:28 | „The Wall Street Journal“: Putino suokalbio su Kim Jong Unu metu įtraukta slapta salyga
Kaip teigiama „The Wall Street Journal“ publikacijoje, susitarimas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo sudarytas dar 2024 m. birželį, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nuvyko vizito į Pchenjaną.
Teigiama, kad Šiaurės Korėja iš pradžių Rusijai pasiūlė suteikti artilerijos sviedinių mainais į maistą ir degalus. Tačiau susitarimo metu taip pat buvo įtraukta ir slapta sąlyga dėl Šiaurės Korėjos karių siuntimo į Rusiją.
Apie 1 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kaip pastebima, buvo pasiųsti į Ukrainą, jog „iš pirmų lūpų“ sužinotų, kaip vyksta karas, remiantis realia Rusijos patirtimi.
Visgi, kaip rašoma „The Wall Street Journal“ publikacijoje, kurį remiasi buvusio rusų žvalgybos pareigūno teiginiais, didžioji dalis Šiaurės Korėjos karių šiuo metu yra saugioje pozicijoje nuo fronto linijos.
Pastebima, kad Šiaurės Korėjos kariai supažindinami, kaip rusų pajėgos sprendžia logistikos klausimus fronto linijoje, taip pat mokomasi, kaip kare naudojami bepiločiai orlaiviai. Šaltinio teigimu, ateityje į Ukrainą planuojama siųsti daugiau Šiaurės Korėjos karių.
Tuo metu aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas leidiniui teigė, kad V. Putinas taip pat gali būti suinteresuotas pakurstyti konfliktą Korėjos pusiasalyje, kad atitrauktų Vakarų dėmesį ir sumažintų paramą Ukrainai.
Kyjivas trečiadienį paragino visus Maskvos Ukrainoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius pasiduoti.
„Kreipiamės į Korėjos liaudies armijos kovotojus, atsiųstus padėti (Vladimiro) Putino režimui. Neturite beprasmiškai žūti svetimoje žemėje. Neturite pakartoti šimtų tūkstančių rusų karių, kurie niekada nebesugrįš namo, likimo!“ – sakoma pareiškime, kurį paskelbė viena ukrainiečių karinės žvalgybos vadovaujama iniciatyva.
12:41 | Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolį iš artilerijos, sužeisti trys žmonės
Rusijos kariuomenė apšaudė iš artilerijos Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestą, sužeisti trys žmonės.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Trys žmonės nukentėjo Nikopolyje, kurį agresorius apšaudė iš artilerijos. Skeveldrinių sužeidimų patyrė 36 metų vyras. Taip pat 60 ir 78 metų moterys. Viena iš jų nugabenta į ligoninę, jos būklė vidutinio sunkumo“, – rašoma pranešime.
Be to, S. Lysako duomenimis, mieste nukentėjo keliolika parduotuvių, taip pat daugiaaukščiai gyvenamieji namai, automobiliai.
Kaip anksčiau buvo pranešta, antradienį okupantai atakavo Nikopolio rajoną savižudžiais dronais ir artilerija, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
12:28 | Seulo žvalgyba: Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 1500 karių
Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 1 500 kareivių, trečiadienį įstatymų leidėjams pranešė Seulo žvalgyba. Manoma, kad iki gruodžio mėnesio Šiaurės Korėja jų dislokuos dešimt tūkstančių.
„Manoma, kad į Rusiją papildomai pasiųsta dar 1 500 kareivių“, tad jų skaičius šalyje išaugo iki iš viso 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pranešimo sakė parlamento žvalgybos komitete dirbantis įstatymų leidėjas Park Sun-wonas.
12:10 | V. Putinas: BRICS šalių viršūnių susitikime formuojasi „daugiapolio pasaulio tvarka“
Formuojasi negrįžtama „daugiapolio pasaulio tvarka“, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, atidarydamas BRICS šalių viršūnių susitikimą vidurio Rusijos Kazanės mieste.
„Vyksta daugiapolio pasaulio tvarkos formavimosi procesas, dinamiškas ir negrįžtamas“, – per oficialų viršūnių susitikimo atidarymą sakė V. Putinas susirinkusiems šalių, įskaitant Indiją ir Kiniją, lyderiams.
11:51 | Ukrainos diplomatijos vadovas paramos taikos planui sieks Afrikoje ir Omane
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha trečiadienį pradeda kelionę po Afrikos šalis ir Omaną, siekdamas telkti paramą Kyjivo planui dėl karo su Rusija užbaigimo.
Apsilankymai Omane, Angoloje, Egipte ir Pietų Afrikoje rengiami Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui pristačius savo pergalės planą ir paraginus nedelsiant pakviesti Ukrainą į NATO.
Iki pirmadienio truksiančių vizitų metu A. Sybiha ragins paremti taikos formulę, skatins politinį dialogą, telks humanitarinę pagalbą ir paramą energetikos srityje, plėtos bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityse, nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Birželį beveik 80 šalių pritarė V. Zelenskio pasiūlytai 10 punktų taikos formulei, apimančiai pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui principą ir raginimą išvesti iš Ukrainos Rusijos kariuomenę.
Praėjusią savaitę visuomenei, o kiek anksčiau – didžiųjų šalių lyderiams, buvo pristatytas Ukrainos pergalės planas
Kyjivas ragina ir daugiau šalių paremti šiuos pasiūlymus.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas stiprina diplomatinius ryšius su tradiciniais Maskvos sąjungininkais Afrikoje ir Azijoje.
A. Sybihos kelionė pradedama tuo metu, kai maždaug 20 pasaulio lyderių, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, dalyvauja Rusijoje tris dienas vyksiančiame BRICS viršūnių susitikime.
11:43 | Kyjive sulaikyti du Rusijos žvalgybos agentai
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) kartu su Nacionaline policija sulaikė du Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurie rengė teroro aktą Kyjive.
Tai pranešė UST, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nustatyta, kad įtariamieji turėjo pagaminti savadarbį sprogstamąjį įtaisą ir jį susprogdinti vienoje iš judrių sostinės vietų. Jų tikslas buvo nužudyti kuo daugiau civilių, kad visuomenę apimtų panika.
Teroro aktui įvykdyti Rusijos žvalgyba nuotoliniu būdu užverbavo 20-metę Zaporižios gyventoją, kuri ieškojo lengvo uždarbio „Telegram“ kanaluose. Agentė iš įsibrovėlių gavo išsamias instrukcijas, kaip iš parankinių komponentų pagaminti sprogstamąjį įtaisą.
Pagal nurodymus, išdavikė panaudojo du mobiliuosius telefonus, prie kurių reikėjo prijungti detonatorių su plastidu. Sprogmenų ji turėjo rasti slėptuvėje, kurios vietą okupantai ketino nurodyti teroro akto išvakarėse.
Moteris palaikė ryšį su Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotoju, kuris buvo laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje.
Į bendradarbiavimą su priešo specialiąja tarnyba agentė įtraukė savo 26 metų sugyventinį. Prieš teroro aktą jie abu turėjo atlikti kontrolinę užduotį: padegti kelis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų technikos vienetus Zaporižios srityje.
Teisėsaugininkai per specialiąją operaciją sulaikė abu agentus, kai šie mėgino padegti Pietų fronte užduotis vykdžiusią pėstininkų kovos mašiną.
Iš sulaikytųjų buvo paimti nusikaltimo įrankiai ir mobilieji telefonai su ardomosios veiklos Rusijos naudai įrodymais.
Priešo bendrininkams pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį ir 111 straipsnio 2 dalį – valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis iš anksto susimokius grupei asmenų.
Įtariamieji suimti be teisės būti paleistiems už užstatą. Jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą.
11:11 | Suartėdama su BRICS, Turkija neatsuks nugaros Vakarams
Turkija yra pirmoji suartėjimo su BRICS siekianti NATO narė, tačiau, ekspertų manymu, tai lemia jos ekonominiai interesai ir Ankaros troškimas įgyti „strateginę autonomiją“.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dalyvauja BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių susitikime Rusijos Kazanės mieste prezidento Vladimiro Putino kvietimu.
Praėjusį mėnesį Turkija pranešė pasiprašiusi į šią augančios rinkos šalių grupę. Jei bus priimta, Turkija bus pirmoji NATO narė šiame bloke, save laikančiame atsvara Vakarų galioms. Dauguma jo narių smarkiai nesutaria su Vakarais dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, o Pekinas bei Maskva – ir dėl karo Ukrainoje.
Iš pradžių BRICS sudarė penkios šalys, o šiais metais aljansą papildė dar keturios. Trys naujosios narės yra Artimųjų Rytų šalys, įskaitant Iraną, pasak Vakarų, tiekiantį Rusijai bepiločius orlaivius, skirtus naudoti prieš Ukrainą.
Tačiau, pasak ekspertų, Turkijos siekis įstoti į BRICS nereiškia, kad ji atsuks nugarą Vakarams ar Ukrainai (joje pirmadienį lankėsi aukščiausiasis šalies diplomatas) ir juo labiau NATO. „Vyriausybė ir toliau gilina ryšius su šalimis, kurios nėra Vakarų aljanso narės, tai atitinka Turkijos siekį įgyti strateginę autonomiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Carnegie Europe“ tyrėjas Sinanas Ulgenas bei pridūrė, kad tai ir „iš dalies ekonominė iniciatyva, tikimasi, kad ji turės teigiamos įtakos dvišaliams ekonominiams santykiams“.
BRICS šalyse gyvena kone pusė pasaulio gyventojų, jos sukuria maždaug trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto. Grupė nenustato narėms privalomų ekonominių įsipareigojimų, kaip Europos Sąjunga, į kurios duris Ankara beldžiasi nuo 1999 metų. Praėjusį mėnesį R. T. Erdoganas pabrėžė šią mintį. „Tie, kurie sako nestoti į BRICS, yra tie patys žmonės, daugelį metų verčiantys Turkiją laukti prie ES durų, – sakė jis. – Negalime nutraukti ryšių su tiurkų ir islamo pasauliu vien todėl, kad esame NATO šalis: BRICS ir ASEAN yra struktūros, siūlančios mums galimybes plėtoti ekonominį bendradarbiavimą“.
Pasak S. Ulgeno, akivaizdu, kad šios dvi problemos susijusios. Turkija nebūtų žengusi šių žingsnių BRICS link, jei būtų galėjusi tęsti integracijos derybas su Europa ar atnaujinti muitų sąjungą, įstrigusią nuo 1996 metų.
Pasak kitų ekspertų, Turkija reaguoja į numatomą pasaulio svorio centro pasislinkimą. Turkijos vyriausybė mato, jog neabejotina Vakarų hegemonija negali tęstis tokia, kokia yra. Tad Turkija, kaip ir daugelis kitų šalių, stengiasi įgyti daugiau įtakos, jei asimetriškai daugiapoliame pasaulyje susikurtų nauja tvarka.
Drauge Ankara siekia pasinaudoti Vakarų įtakos susilpnėjimu, o ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, kad įsitikintų, ar gali sukurti daugiau erdvės manevruoti.
Vis dėlto Turkija išlieka saugumo problemas suvokiančių Vakarų dalis, o jos ekonomika neabejotinai susijusi su Europos ekonomika.
Ankara nori gauti geriausia iš abiejų pasaulių. Ji siekia naudos iš ryšių su Vakarais, tačiau žino, jog pati niekada nebus Vakarų dalis, tad nori glaudžiai bendradarbiauti su Vakarams nepriklausančiomis BRICS šalimis. Žaisdama šį žaidimą ji niekuo nerizikuoja, nes narystė BRICS neužtraukia jokių padarinių saugumui.
„Turkija niekada nepasitrauks iš NATO“, – sakė Soli Ozelis, Stambulo universiteto tarptautinių santykių profesorius, tačiau pridūrė, kad suartėjimas su BRICS atspindi „pokyčių poreikį, norą gauti daugiau iš besivystančių regioninių valstybių“.
10:53 | BBC: Zelenskis ruošia naują karo veiksmų planą
Kaip teigiama BBC parengtoje publikacijoje, naujame plane turėtų būti įvardytos visos detalės, kurios padėtų Ukrainai išgyventi karo sąlygomis.
Visgi užsimenama, kad ši iniciatyva nėra alterntyva V. Zelenskio jau pristatytam pergalės planui.
Keli BBC šaltiniai vyriausybėje, parengtas dokumentas aprėps daugelį skirtingų sričių – karinės pramonės, gynybos, ekonomikos, socialinės politikos klausimus.
Skirtingai nuo V. Zelenskio parengto pergalės plano, kuris buvo skirtas susipažinti Vakarų partneriams, naujai rengiamame dokumente turėtų būti įtraukti veiksmai, kurių privalu griebtis išspręsti pačiai Ukrainai.
„Prezidentas jau davė nurodymą dėl šio plano parengimo“, – teigė vienas iš šaltinių, kuris yra artimas V. Zelenskio komandos narys.
Teigiama, kad minėtas planas ukrainiečiams turėtų būti pristatytas iki šių metų pabaigos.
„Tikslas yra padaryti viską, kas yra įmanoma, kad būtų išsaugota vienybė ir pasiekti rezultatai skirtingose šalies vystymosi pltomėse“, – teigė šaltinis.
10:38 | Zelenskis: okupuotų teritorijų „mainų į NATO“ klausimą spręs Ukrainos visuomenė
Ukraina nėra nusiteikusi tartis dėl galimybės stoti į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą, pareiškė Volodymyras Zelenskis susitikimo su žurnalistais metu.
Tiesa, jis pažymėjo, kad „viskas priklausys nuo Ukrainos visuomenės“.
10:02 | Estijos premjeras ragina didinti NATO gynybos išlaidų tikslą
Estijos premjeras Kristenas Michalas antradienį paragino NATO sąjungininkes iki 2025-aisiais metais Hagoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo padidinti gynybos išlaidų tikslą bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po Taline įvykusio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte K. Michalas pareiškė, kad dabartinis tikslas gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP nebeatliepia „šiandieninės saugumo situacijos realybės“.
„Visos sąjungininkės turėtų išleisti bent 2,5 proc.“, – nurodė K. Michalas. Anot jo, tai turėtų būti bendras tikslas, kuris parodytų tiek priešininkams, tiek sąjungininkams, kad „mūsų ryžtas neturėtų būti išbandomas“.
Estija, kuri turi sieną su Rusija, nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios prieš pustrečių metų jaučia ypač didelę grėsmę. Šiais metais 1,2 mln. gyventojų turinti Estija gynybai skiria 3,4 proc. savo BVP, taip gerokai viršydama dabartinį NATO tikslą.
09:41 | ISW: Putinas gali bandyti sudaryti sandorius su „blogio ašies“ valstybėmis
36 pasaulio lyderiai, įskaitant ir Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei Irano atstovus, atvyko į kasmetinį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijoje.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai svarsto, kad Rusija šio susitikimo metu su vadinamosiomis „blogio ašies“ valstybėmis gali bandyti nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti karines pastangas Ukrainoje.
„Tikėtina, kad Rusija pasinaudos BRICS viršūnių susitikimu kaip galimybe parodyti savo pastangas stiprinti pasaulinius ryšius su nevakarietiškomis valstybėmis, taip pat galbūt bus siekiama sudaryti tam tikrus sandorius bei prekybos mechanizmus, kuriais [Kremlius] galėtų paremti savo karines pastangas Ukrainoje, kartu sušvelninant Vakarų sankcijų poveikį“, – teigė analitikai.
09:18 | Praėjusią parą rusai nužudė tris Donecko srities gyventojus, o dar septynis sužeidė
Praėjusią parą, spalio 22-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė tris Donecko srities gyventojus, dar septyni žmonės buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Spalio 22 d. rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus: 2 – Oleksandro Kalynovėje ir 1 – Riznikivkoje. Per parą srityje dar 7 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo regiono vadovas.
Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 831 žmogų, o dar mažiausiai 6 329 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad policijos „Baltųjų angelų“ ekipažai iš Donecko srities Kostiantynivkos bendruomenės per savaitę evakavo 77 vaikus.
09:04 | Rusijoje įvyks Indijos ministro pirmininko N. Modi ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį surengs pirmąjį per penkerius metus dvišalį susitikimą, pranešė Indijos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms, kai šalys pasiekė susitarimą dėl ginčijamos sienos.
Dvišalis susitikimas vyks BRICS viršūnių susitikimo kuluaruose Rusijoje, Kazanės mieste, vėlai antradienį sakė aukštas Indijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Vikramas Misri. Tai – potencialaus atšilimo tarp kaimynių ženklas.
Dviejų daugiausiai gyventojų turinčių pasaulio valstybių lyderiai pastarąjį kartą surengė oficialias derybas akis į akį, kai Xi Jinpingas 2019 m. spalį atvyko į Indijos Mahabalipuramo miestą. Jau kitais metais santykiai pašlijo, kai prie ginčijamos sienos Himalajų regione kilo susirėmimai, žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kareiviai. Šią savaitę abi šalys pranešė susitarusios dėl patruliavimo palei ginčijamą sieną.
N. Modi ir Xi Jinpingas buvo trumpai susitikę Balyje, Indonezijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G20) vadovų susitikimo kuluaruose 2022 m. ir 2023 m. Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje. Tačiau Indija tvirtino, kad ryšiai negali grįžti į normalias vėžes, jei pasienyje nebus atkurtas prieš susidūrimą buvęs status quo.
Per pastaruosius ketverius metus Naujasis Delis apsunkino daugelio Kinijos įmonių investicijas į svarbius Indijos sektorius ir uždraudė šimtus Kinijos žaidimų ir elektroninės prekybos programėlių, įskaitant „TikTok“. Naujasis Delis taip pat užmezgė glaudesnius ryšius su „Quad“ – JAV vadovaujama grupe, kuriai priklauso Indija, Australija ir Japonija, taip Indija tikisi atremti Kinijos įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Indija sušvelnino įstatymus Vakarų įmonėms investuoti ir bendrai gaminti karinę įrangą šalyje. Manoma, kad dabar Pekinas spaus Naująjį Delį atkurti ekonominius ryšius ir suteikti Kinijos įmonėms prieigą prie sparčiai augančios Indijos rinkos.
08:53 | JT vadovas atvyko į Rusiją dalyvauti BRICS viršūnių susitikime
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį atvyko į Rusijos Kazanę dalyvauti BRICS aukščiausiojo lygio susitikime ir pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitikti su rusų prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai.
Pasak JT, didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A. Guterresas viršūnių susitikime susitiks su daugeliu lyderių, įskaitant derybas su V. Putinu ketvirtadienį.
Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę 2022 metų balandį praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
08:48 | Kim Jong Unas apžiūrėjo raketų bazes, balistinius ginklus
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas apžiūrėjo strateginę raketų bazę, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, paviešinusi nuotraukas, kuriose jis apžiūri didžiausių ir galingiausių šalies tarpžemyninių balistinių ginklų transportavimo ir paleidimo įrenginius.
Kim Jong Unas „patikrino, kaip pasirengta strateginiam atgrasymui, tiesiogiai susijusiam su šalies saugumu“, pranešė oficiali Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA. Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kad jam įprastą juodą odinę striukę vilkėjęs Kim Jong Unas stovi priešais didžiules tarpžemynines balistines raketas „Hwasong-18“. Jis buvo nufotografuotas ir prie sunkiai perimamų vidutinio ir ilgojo nuotolio hipergarsinių raketų.
Kim Jong Unas patikrino „svarbias su paleidimu susijusių objektų raketų bazėse funkcijas ir pajėgumus“, nurodė KCNA. Jis gyrė šalies raketų pajėgas už „pagrindinį vaidmenį“ atgrasant karą ir sakė, jog tai - svarbiausias prioritetas.
Pasak KCNA, Kim Jong Uną lydėjo jo įtakinga sesuo Kim Yo Jong ir kariškiai.
Agentūra citavo Kim Jong Uną, sakiusį, kad „JAV strateginės branduolinės priemonės kelia vis didesnę grėsmę Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos saugumui“, todėl labai svarbu, kad šalis dar labiau sustiprintų atgrasymo nuo karo priemones. Jis „pabrėžė būtinybę toliau modernizuoti ir stiprinti strategines raketų bazes“.
08:32 | Praėjusią parą rusai 411 kartų apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą okupantai smogė 411 smūgių septynioms Zaporižios srities gyvenvietėms.
Tai sakoma Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Ivano Fiodorovo pranešime „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė 6 oro smūgius Lobkovei, Robotynei, Mala Tokmačkai ir Levadnei. 251 įvairių modifikacijų bepilotis orlaivis atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Malynivką, Novoandrijivką, Robotynę, Mala Tokmačką ir Levadnę. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 5 kartus buvo apšaudytos Lobkovė, Robotynė ir Levadnė. 149 artilerijos sviediniai buvo paleisti į Lobkovės, Huliaipolės, Novoandrijivkos, Robotynės, Mala Tokmačkos, Malynivkos ir Levadnės teritoriją“, – parašė pareigūnas.
Gauti 22 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 21 d. priešas smogė Zaporižiai raketomis. Žuvo trys žmonės.
08:27 | Sumų srityje Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė 19 „šahedų“
Sumų srityje spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 19 „Shahed“ tipo Rusijos savižudžių dronų.
Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Iš viso nuo metų pradžios mūsų zenitininkai sunaikino 394 Rusijos „maitvanagius“, nešusius mirtį į Ukrainą“, – pridūrė srities karinės administracijos atstovai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos dirbo Kyjivo srityje, atremdamos priešo bepiločius orlaivius.
08:06 | JAV būgštauja dėl galimo Rusijos kišimosi į antrąjį Moldovos prezidento rinkimų turą
JAV antradienį pareiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos kišimosi į antrąjį Moldovos prezidento rinkimų turą, kuris tikriausiai bus įtemptas.
Žvelgdamos į antrąjį turą, kuris vyks lapkričio 3 d., „Jungtinės Valstijos tebėra susirūpinusios, kad Rusija ir vėl mėgins neleisti moldavams pasinaudoti savo suverenia teise pasirinkti savo lyderius“, pranešime cituojamas valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.
„Siekdama pakenkti Moldovos demokratijai, Rusija darė viską, ką galėjo, kad sutrikdytų rinkimus ir referendumą, be kita ko, pasitelkdama neteisėtą finansavimą ir balsų pirkimą, dezinformaciją ir piktavališką kibernetinę veiklą“, – sakoma pranešime.
Vašingtonas yra ne kartą perspėjęs, kad Rusija siekia kištis į Moldovos reikalus ir trukdyti jos europinei integracijai.
Spalio 20 d. surengtame referendume moldavai nedidele balsų persvara pritarė stojimui į Europos Sąjungą (ES), o proeuropietiškos prezidentės Maia‘os Sandu greičiausiai laukia sunkus lapkričio 3 d. vyksiantis antrasis turas, kuriame ji susirems su Alexandru Stoianoglo‘u – buvusiu prokuroru, kurį remia prorusiški socialistai.
M. Sandu, kuri 2020 m. įveikė Maskvos remiamą ligtolinį prezidentą, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. kreipėsi dėl Moldovos stojimo į ES. Šį birželį prasidėjo stojimo derybos.
Ji ir sušaukė minėtąjį referendumą, kad suteiktų savo strategijai mandatą. Suskaičiavus visus balsus, „taip“ tarusių žmonių stovykla tapo didžiausia – pritarimą išreiškė 50,46 proc. rinkėjų.
JAV kaltina Rusiją skyrus milijonus dolerių pastangoms daryti įtaką rinkimų rezultatams Moldovoje.
07:48 | R. Sikorskis neatmeta, kad Rusijos ambasadorius gali būti išsiųstas iš Lenkijos
Jis tai pareiškė antradienį televizijos kanalo „TVP Info“ laidoje.
Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, Rusija kariauja hibridinį karą prieš Lenkiją, kuris apima dezinformacijos skleidimą, kibernetines atakas prieš institucijas ir bendroves, neteisėtą Lenkijos sienos kirtimą ir sabotažo aktus visoje šalyje.
Jis priminė, jog Varšuva jau apribojo Rusijos „diplomatų“ judėjimą, kad „jiems būtų sunkiau atlikti veiksmus, nesuderinamus su diplomatų statusu“.
„Jei išsiųsime Rusijos ambasadorių, jie, žinoma, padarys tą patį. Iki to dar neprieita, bet jei diversijos kartosis, to negalima atmesti“, – pridūrė R. Sikorskis.
Ministras išreiškė viltį, kad rusai susiprotės, o Lenkijos reakcija užkirs kelią tolesniems hibridinio karo veiksmams.
„Mes žinome, ką rusai planuoja, todėl siunčiame šį griežtą signalą: liaukitės“, – pabrėžė jis.
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė uždaranti Rusijos konsulatą Poznanėje.
07:34 | V. Zelenskis: šis žingsnis galėtų būti karštojo karo etapo pabaiga
Išpuolių prieš energetikos infrastruktūros objektus nutraukimas galėtų būti žingsnis link karštojo karo etapo pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidentas.
Pasak prezidento, bet kokios derybos neleidžia atmesti gynybinių ir puolamųjų veiksmų, tačiau politinių sprendimų priėmimas veda į karštojo etapo pabaigą.
„Štai gyvas pavyzdys. Mes nusprendėmė pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime, kad gali būti priimtas sprendimas dėl energetinio saugumo. Tiesa?
Kitais žodžiais tariant, mes nesuduodame smūgių jų [Rusijos] energetikos objektams, o jie nesuduoda smūgių mūsų energetikai. Ar tai lemia karštojo etapo pabaigą? Manau, kad taip“, – kalbėjo V. Zelenskis.
