Ukrainoje.
Per rusų ataką Kropyvnyckyje sužeista 14 žmonių
Kirovohrado srities Kropyvnyckio mieste žmonių, sužeistų per naktinį rusų apšaudymą, skaičius išaugo iki 14. Ekspertai apžiūri 70 privačių ir 17 daugiabučių gyvenamųjų namų, nukentėjusių per ataką.
Tai per spaudos konferenciją pranešė Kropyvnyckio miesto tarybos atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
Sužeista 14 žmonių, keturi iš jų – vaikai, du žmonės yra sunkios būklės, jie gydomi reanimacijos skyriuje. Visiems nukentėjusiesiems buvo suteikta medicinos pagalba.
Pareigūnų duomenimis, nukentėjo 70 privačių ir 17 daugiabučių gyvenamųjų namų, vienas namų ūkis beveik visiškai sunaikintas. Daugelyje namų išbyrėjo langai, išplėštos durys, suniokoti stogai, apgadinti fasadai. Taip pat nukentėjo švietimo įstaiga, cerkvė, kritinės infrastruktūros objektai.
Daugiausia žalos patyrusiuose mikrorajonuose dirba operatyviniai štabai smūgio padariniams likviduoti. Socialinės politikos departamento specialistai priima gyventojų prašymus dėl pagalbos. Iki 15.00 val. buvo gauti 189 gyventojų pranešimai apie turtinę žalą. Materialinę pagalbą nukentėjusiesiems apskaičiuos statybų ekspertai. Lėšos bus skirtos iš miesto biudžeto rezervinio fondo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 20-ąją Rusijos kariškiai smogė Kropyvnyckiui plataus masto smūgį dronais.
Ukrainos pareigūnai sprogimą Rivnės centre klasifikuoja kaip mėginimą įvykdyti teroro aktą
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ketvirtadienį, kovo 20-ąją, Rivnės centre įvykusį sprogimą klasifikuoja kaip mėginimą įvykdyti teroro aktą ir jau iškėlė atitinkamą baudžiamąją bylą.
Tai feisbuke pranešė UST Rivnės srities valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, prie vieno iš miesto prekybos centrų sprogo automobilyje vežtas savadarbis sprogstamasis įtaisas.
Vairuotojas ir keleivis patyrė įvairaus sunkumo traumų.
UST ir Ukrainos nacionalinė policija imasi kompleksinių priemonių, kad nustatytų visas sprogimo aplinkybes ir su juo susijusius asmenis.
Ikiteisminis tyrimas vyksta pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnį (teroro aktas) ir 263 straipsnį (neteisėtas elgesys su ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis).
Išsamesnės tyrimo detalės bus paskelbtos papildomai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 20-ąją apie 13.40 val. Rivnės centre, Kyjivo gatvėje, netoli vieno iš prekybos centrų, nugriaudėjo sprogimas automobilyje.
Putinas ukrainiečiams liepia rinktis: išvykti iš savo namų arba tapti Rusijos piliečiais
Rusijoje ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenantys Ukrainos piliečiai turi išvykti iki rugsėjo 10 d. arba „sureguliuoti savo teisinį statusą“, sakoma oficialiame Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytame ir kovo 20 d. paskelbtame dekrete, praneša „Kyiv Independent“.
„Ukrainos piliečiai, esantys Rusijos Federacijoje ir neturintys teisinio pagrindo (gyventi) Rusijos Federacijoje, privalo patys išvykti iš Rusijos Federacijos arba sureguliuoti savo teisinį statusą Rusijos Federacijoje iki 2025 m. rugsėjo 10 d.“, – rašoma dekrete.
Rusija 2014 m. neteisėtai paskelbė visiškai okupuoto Krymo aneksiją, o 2022 m. – iš dalies okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios aneksiją, de facto laikydama Ukrainos suverenią teritoriją savo regionais.
Dekretas priimtas Maskvai stengiantis rusifikuoti užkariautas teritorijas, spaudžiant Ukrainos piliečius priimti Rusijos pasus arba verčiant juos išvykti, kartu bandant pritraukti Rusijos piliečius persikelti į jas.
Vienu atveju įsakas taikomas nebus
Dokumente teigiama, kad įsakas nebus taikomas Ukrainos piliečiams, kurie iki rugsėjo 10 d. teisiniu būdu taps Rusijos piliečiais.
Be to, įsakyme nurodoma, kad visi „užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės“, gyvenantys okupuotose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių dalyse, iki birželio 10 d. turi pasitikrinti sveikatą dėl narkotikų vartojimo ir infekcinių ligų.
Kadangi Rusijai ir toliau priklauso maždaug penktadalis Ukrainos teritorijos, okupuotų regionų likimas greičiausiai bus viena iš pagrindinių temų numatomose taikos derybose, kurias stumia JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teritoriniai klausimai bus vienas sudėtingiausių derybų aspektų, kartu atmesdamas galimybę pripažinti Rusijos valdymą Ukrainos teritorijose.
Nuo 2014 m. pasirodė daugybė pranešimų apie prievartą, kankinimus ir represijas Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o šių atvejų padaugėjo Rusijai prasidėjus 2022 m. plataus masto karą Ukrainoje.
Po Vašingtono pareiškimo, kad Krymas gali būti pripažintas Rusijai – Zelenskio reakcija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per neseniai vykusias derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu nekėlė okupuoto Krymo ir jo pripažinimo Rusijos dalimi temos, ketvirtadienį pareiškė V. Zelenskis, rašo „Kyiv Independent“.
Jo pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po pranešimų, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymą Rusijos teritorija kaip dalį platesnio susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti visapusišką Rusijos karą prieš Ukrainą.
Kovo 17 d. portalas „Semafor“, remdamasi dviem su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, rašė, kad Amerikos pareigūnai taip pat nagrinėjo galimybę paraginti Jungtines Tautas pasekti šiuo pavyzdžiu, taip suderinant JAV politiką su Rusijos prezidento Vladimiro Putino seniai puoselėjama pozicija pusiasalio atžvilgiu.
„Mes (Zelenskis ir Trumpas) kartą kalbėjomės apie Krymą dar rugsėjį (2024 m.) Niujorke. Jis domėjosi, kaip Krymas atrodo, kodėl ukrainiečiai jį taip myli“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.
Ukrainos Krymo pusiasalį nuo 2014 m. okupavo Rusija po Rusijos surengto suklastoto referendumo dėl teritorijos aneksijos.
„Pasakiau jam (D. Trumpui), kad tai iš prigimties yra Ukrainos teritorija. Tai mūsų neatskiriama dalis, tai mūsų, Ukrainos, pusiasalis“, – sakė V. Zelenskis.
„Be ukrainiečių Krymas miršta“, – teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad nuo 2014 m. pusiasalyje iš esmės išnyko turizmas.
Baltieji rūmai tvirtino, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turės eiti į kompromisus, kad užbaigtų karą, o Ukrainos tikslą atkurti iki 2014 m. buvusias sienas vadino „nerealiu“ .
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad kovo 11 d. Saudo Arabijoje vykusiose Ukrainos ir JAV derybose buvo aptartos galimos „teritorinės nuolaidos“ kaip derybų su Rusija dalis.
Savo ruožtu Kovo 12 d. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina „nepripažins jokių okupuotų teritorijų rusiškomis“ kaip bet kokio taikos susitarimo sąlygą.
Rusai bombomis atakavo gyvenvietę Sumų srityje, žuvo du žmonės
Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Sumų srities Krasnopilios gyvenvietei, žuvo vyras ir moteris, nukentėjo gyvenamieji namai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos nacionalinė policija.
„Dar vienas valdomųjų aviacinių bombų smūgis nusinešė dviejų Krasnopilios gyventojų – 69 metų moters ir vyro, kurio duomenys tikslinami, gyvybes. Apgadinti ir šalia esantys namai. Smūgio vietoje dirba policijos tyrėjų ir operatyvininkų grupė“, – sakoma pranešime.
Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo nusikaltimai).
Policija ragina pafrontės gyvenviečių gyventojus laikytis saugumo priemonių, naudotis priedangomis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Sumų srities Krasnopilios bendruomenėje gelbėtojai griuvėsiuose po rusų smūgio aptiko žmogaus kūną. Visi dėl šio smūgio kilę gaisrai užgesinti.
Taikos palaikymo pajėgos Ukrainoje: jas sudarys sąjungininkų aviacija ir karinis jūrų laivynas
„Bloomberg“ teigimu, taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje greičiausiai sudarys sąjungininkų aviacija ir karinis jūrų laivynas, rašoma „Unian“.
Agentūros duomenimis, Londone vykusiame sąjungininkų generalinių štabų viršininkų susitikime preliminariai sutarta, kad taikai Ukrainoje užtikrinti reikės ne tik sausumos kariuomenės, bet ir galingų oro ir jūrų pajėgų dalinių.
Švedija ruošia karius, kad galėtų atremti galimą Rusijos puolimą
Švedijos valdžios institucijos ruošia pajėgas, kad galėtų atremti galimą Rusijos agresiją Arkties regione, rašoma „Unian“, kuris cituoja „The Wall Street Journal“.
Kariškiai įsitikinę, kad pasibaigus karui Ukrainoje Arkties regionas bus labiausiai tikėtinas būsimos galimos Rusijos agresijos taškas.
„The Wall Street Journal“ pranešime patikslinama, kad Rusijos agresijos prieš Suomiją atveju Švedijos kariai taip pat būtų vieni pirmųjų, kurie susidurtų su priešu.
Lenkija sako išleidusi apie 77 mln. eurų „Starlink“ sistemai Ukrainai
Lenkija išleido beveik 323 mln. zlotų (77 mln. eurų) karo nuniokotai Ukrainai skirtai ryšių sistemai „Starlink“, ketvirtadienį pranešė lenkų Skaitmeninimo ministerija po aršaus Elono Musko ir Lenkijos užsienio reikalų ministro ginčo internete.
E. Muskas, artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, yra sakęs, kad „visa Ukrainos fronto linija žlugs“, jei jis išjungs „Starlink“ ukrainiečių pajėgoms, kurios nuo 2022 metų vasario kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
Tai paskatino Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį pasisakyti apie tai paties E. Musko socialiniame tinkle „X“:„Starlink“ Ukrainai apmoka Lenkijos skaitmeninimo ministerija ir tai kainuoja apie 50 mln. dolerių per metus.“
E. Muskas su panieka atsakė Lenkijos ministrui: „Tylėk, mažas žmogau. Jūs sumokate mažytę dalį išlaidų. Ir nėra jokio „Starlink“ pakaitalo.“
Galiausiai jis pažadėjo išlaikyti Ukrainos prieigą prie tinklo.
Ketvirtadienį Lenkija – Ukrainos kaimynė ir ištikima sąjungininkė – atskleidė išsamią informaciją apie savo paramą, sakydama, kad Kyjivui skirtam „Starlink“ tinklui išleido beveik 323 mln. zlotų.
„Šios lėšos buvo skirtos 24 560 terminalų įsigijimui (...) ir mėnesiniams paslaugų abonentiniams mokesčiams“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos skaitmeninimo ministerija.
Kompanijos „SpaceX“ sukurta „Starlink“ pateko į pasaulio dėmesio centrą, kai jos terminalai buvo nusiųsti į Ukrainą po Rusijos invazijos 2022 metais ir nuo to laiko tapo gyvybiškai svarbia ryšio priemone Ukrainos pajėgoms.
Lenkija teigė, kad šiais metais planuoja papildomai išleisti 18 mln. eurų „Starlink“ mokesčiams už Kyjivą.
Po nesutarimų su R. Sikorskiu E. Muskas „X“ tinkle pareiškė: „Kad būtų labai aišku, kad ir kiek nesutinku su Ukrainos politika, „Starlink“ niekada neišjungs savo terminalų.“
Tačiau praėjusį mėnesį Kyjivas pareiškė, kad ieško alternatyvų „Starlink“.
Kovo mėnesį Vašingtonas daugiau nei savaitei sustabdė pagalbą Ukrainai ir įšaldymą atšaukė tik po to, kai Ukraina pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Maskva.
Chersono srityje rusų bepilotis orlaivis atakavo pagyvenusios moters namą
Chersono srities Zelenivkos gyvenvietėje rusų bepilotis orlaivis atakavo 85 metų moters namą.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Zelenivkoje priešo dronas atakavo gyvenamąjį namą“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad namo savininkė tik per stebuklą liko gyva.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2025 metų kovo 19 d. Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities Zelenivkos gyvenvietę. Preliminariais duomenimis, priešas naudojo artileriją. Jis paleido į gyvenamuosius kvartalus apie 10 sviedinių, nukentėjo devyni namai. Per ataką žuvo 54 metų moteris.
Chersono srityje rusai moko savo operatorius valdyti dronus, mėtydami sprogmenis ant civilių.
Per Rusijos smūgius Kramatorskui sužeistų žmonių skaičius išaugo iki keturių
Per Rusijos smūgius Donecko srities Kramatorsko miestui nukentėjo keturi vietos gyventojai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Kramatorsko miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Apie 10.20 val. okupantai smogė miestui balistine raketa, o 10.40 val. panaudojo droną.
„Smūgiai užfiksuoti prie administracinio pastato miesto centre, taip pat pramoninėje zonoje. Atakos padariniai: sužeisti keturi Kramatorsko gyventojai (gimę 1935 m., 1993 m., 1989 m., 1993 m.)“, - rašoma pranešime.
Taip pat nukentėjo 37 daugiabučiai gyvenamieji namai, mokykla ir vaikų darželis, penki administraciniai pastatai, du prekybos centrai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariškiai smogė Kramatorskui, žinoma apie tris sužeistus žmones.
Ukrainos pajėgos pradėjo Belgorodo srities puolimą: vietos gyventojai valdžios prašo skubios evakuacijos
Belgorodo srities pasienio kaimų gyventojai prašo skubios evakuacijos dėl kovų su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, rašoma „Novaja Gazeta Europe“ „Telegram“ kanale.
Jau tris dienas Belgorodo srityje nėra vandens, ryšio, elektros ir šildymo. Vietos gyventojų teigimu, gyvenvietės yra nuolat apšaudomos ir atakuojamos bepiločių orlaivių.
„Virš mūsų galvų skraido sviediniai, tiesiogine to žodžio prasme, bepiločiai orlaiviai, namai dreba. Kodėl šių kaimų negalima evakuoti, kaip ir Krasnojaružos rajono?“ – klausė kaimo gyventojas.
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės daliniai anksčiau bandė surengti srities sausumos puolimą, bet buvo atstumti, o Maskva tai įvertino kaip bandymą sužlugdyti derybas dėl paliaubų su Jungtinėmis Valstijomis.
Ukrainos kariuomenė nekomentuoja pranešimų apie pradėtą puolimą Belgorodo srityje. Tuo tarpu Rusijos Belgorodo srities Krasnojaružos rajono gyventojai kovo 19-ąją buvo paraginti evakuotis.
Rusų „karo korespondentai“ teigė, kad ten prasidėjo karo veiksmai. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad asmeniškai bandė įtikinti vietos gyventojus „laikinai išvykti į saugią vietą“. Tačiau jis nepadarė jokio pareiškimo apie vykstančius mūšius.
„Ankstesnių situacijų praktika rodo: kai situacija smarkiai pablogėja ir kai žmonės jau yra tankiai apšaudomi, nieko negalime padaryti. Neįmanoma išvesti žmonių į saugią vietą. Kai tik situacija pagerės, visi grįš namo. Tačiau šiuo metu geriau imtis atsargumo priemonių“, – rašo V. Gladkovas.
Pasak atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) analitikų, Ukrainos kariškiams pavyko į Belgorodo sritį įžengti vienu kilometru giliau, tačiau po to jie buvo išstumti atgal. Duomenys patvirtina, kad kovos gali vykti iki 10 kvadratinių kilometrų plote, rašoma „Agentstvo“.
Ukrainos diplomatas: JAV nori keisti sutartį dėl naudingųjų iškasenų
Jungtinės Valstijos atsargiai „nuima nuo stalo“ sutartį dėl naudingųjų iškasenų, kad pakeistų ją nauju, modifikuotu dokumentu, kuris garantuos greitą pelną.
Tokią nuomonę naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Ukrainos diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Nacionalinio strateginių tyrimų instituto direktoriaus patarėjas Andrijus Veselovskis.
Diplomatas pažymėjo, kad iš tikrųjų Ukrainoje yra mažai retųjų žemės mineralų, jų paprastai randama kompleksinių rūdų arba mineralinių junginių pavidalu. Dėl šios priežasties jų gavyba ir perdirbimas yra technologiškai sudėtingi ir mažiau pelningi negu kitose šalyse, pavyzdžiui, Čilėje ar Kinijoje.
„Tad tai nėra jau toks „neapsakomas lobis“, kaip teigė (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas. Kadangi dabar to niekam labai nereikia ir nė viena Amerikos kompanija šiuo metu to nesiims, jis pamažu pamiršta šią sutartį, o JAV atsargiai nuima ją nuo stalo“, – sakė A. Veselovskis.
Anot jo, Ukraina dėl to nieko nepraranda, nes vis tiek dabar negalėtų pritraukti didelių Amerikos kompanijų eksploatuoti retųjų žemės mineralų telkinių.
„Tai nereiškia, kad mes nepasirašysime sutarties, bet ji bus modifikuota ir orientuota jau ne į vadinamuosius mineralus, o į kažką kita – kažką esminio, kas tikrai gali labai greitai duoti pelno“, – prognozavo buvęs ambasadorius.
„Ukrinform“ primena, jog Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt per spaudos konferenciją kovo 19 d. pareiškė, kad JAV prioritetas šiuo metu yra ilgalaikė Ukrainos ir Rusijos taikos sutartis, o ne sutartis dėl naudingųjų iškasenų.
JK premjeras: bet koks taikos susitarimas dėl Ukrainos turės būti ginamas
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas dėl Ukrainos turės būti ginamas, kad Rusija jo nepažeistų.
„Jei susitarimas bus sudarytas, jis turi būti apgintas, nes praeityje buvo susitarimų, kuriuose nebuvo saugumo priemonių, ir [Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas į juos nekreipė dėmesio“, – naujienų kanalui „Sky News“ nurodė jis.
Zelenskis: nediskutuosime dėl Ukrainos AE nuosavybės
„Sankcijos Rusijai turėtų galioti tol, kol ji nepradės išvesti savo karių iš Ukrainos ir neatlygins padarytos žalos“, – sakė Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Unian“.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad negali teisiškai derėtis dėl rusų okupuotos Zaporižios atominės elektrinės, kurią prezidentas Donaldas Trumpas pasisiūlė perimti, nuosavybės.
„Mes apie tai nediskutuosime. Šiandien turime 15 veikiančių branduolinių elektrinių blokų. Visa tai priklauso mūsų valstybei“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra pasirengęs kalbėtis apie JAV investicijas, kai tik Ukraina atgaus Rusijos okupuotą elektrinę.
Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį surengs derybas dėl taikos Ukrainoje – susitiks ir su Zelenskio komanda
Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade“, – nurodė J. Ušakovas.
Tuo tarpu V. Zelenskis teigė, jog „pirmadienį mūsų komanda Saudo Arabijoje susitiks su amerikiečiais, o po to surengs derybas su rusais“.
Sumų regione Rusijos kariškiai subombardavo vienuolyną
Naktį į kovo 19-ąją Rusijos kariuomenė smogė Šv. Mikalojaus vienuolynui Sumų srities Myropilios gyvenvietėje ir pavertė jį griuvėsiais.
Tai pranešė Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios Sumų vyskupija, rašo „Ukrinform“.
„2025 metų kovo 19-osios naktį Rusijos kariuomenė smogė galingus smūgius Sumų srities civilinei infrastruktūrai. Ugnis buvo paleista į Šv. Mikalojaus vienuolyną Myropilioje ir dvi ligonines – Krasnopilioje ir Sumuose. Priešas tikslingai atakuoja dvasines šventoves ir vietas, kur gelbstimos gyvybės“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad Šv. Mikalojaus vienuolynas po dar vienos rusų atakos virto griuvėsiais.
„Vieta, kuri šimtmečius buvo dvasinės stiprybės ir maldos centras, dabar yra sugriauta ir tapo agresoriaus žiaurumo įrodymu. Smūgiai vienuolynui ir ligoninėms dar kartą patvirtina, kad Rusijos kariuomenė kariauja ne tik su kariškiais, bet ir su beginkliais žmonėmis. Priešas metodiškai naikina Sumų regiono širdį ir sielą – vietas, kur žmonės randa paguodą, pagalbą ir išsigelbėjimą“, – pabrėžė vyskupijos atstovai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kovo 19-osios naktį Rusijos kariškiai „šahedais“ smogė dviem medicinos įstaigoms – Sumų mieste ir Krasnopilios gyvenvietėje.
Zelenskis ES lyderiams: Maskva tęsia smūgius Ukrainos energetikos sistemai
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) vadovams pareiškė, kad Maskva tęsia smūgius Ukrainos energetikos sistemai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui žadėjo nutraukti atakas.
„Vakar vakare dar kartą Rusija smogė mūsų energetikos infrastruktūrai. Mes Ukrainoje su tuo susiduriame kiekvieną dieną ir naktį, jūs tai žinote. Ir nepaisant V. Putino žodžių apie tai, kad jis neva pasirengęs nutraukti atakas – niekas nepasikeitė“, – vaizdo ryšiu ES aukščiausiojo lygio susitikime sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Maskva turi liautis kėlusi „nereikalingus reikalavimus“, kurie pratęsia karą, ir ragino palikti Rusijai taikomas sankcijas, kol ji nepradės trauktis iš Ukrainos teritorijos.
„Putinas turi nustoti kelti nereikalingus reikalavimus, kurie tik pratęsia karą, ir pradėti vykdyti tai, ką žada pasauliui“, – pasakė jis ES vadovams.
„Sankcijos turi likti galioti tol, kol Rusija nepradės trauktis iš mūsų žemės ir visiškai neatlygins savo agresijos padarytos žalos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Naikintuvai smogė Rusijos kariuomenės vadavietei Belgorodo srityje, iš jos nieko neliko – Ukrainos pajėgos
„2025 m. kovo 18 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos smogė vienam iš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 20-osios armijos 3-iosios motorizuotosios šaulių divizijos dalinių vadavietės postui netoli Demidovkos, Belgorodo srityje (Rusijos Federacija)“, – skelbiama Ukrainos kariuomenės pranešime.
Kariuomenė teigė, kad likvidacijos metu visiškai sunaikintas vadavietės centras. „Šį objektą priešas naudojo planuodamas ir vykdydamas kovines operacijas prieš gynybos pajėgų dalinius Sumų regiono teritorijoje“, – teigė Ukrainos generalinis štabas.
Pažymima, kad Rusijos užpuolikų štabo sunaikinimas „gerokai sumažina Rusijos Federacijos 3-iosios motorizuotosios šaulių divizijos dalinių galimybes efektyviai veikti mūšio lauke“.
Generalinis štabas patikino, kad oro pajėgų pilotai ir toliau smogs rusų karinės infrastruktūros elementams, kol šie nutrauks ginkluotą agresiją.
Būtent kovo 18-ąją Rusijos prokremliniai telegramo šaltiniai paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti ukrainiečių F-16 naikintuvas virš Sumų, galimai dalyvavo šioje misijoje sunaikinti rusų kariuomenės štabą. Vėliau buvo paskelbta, kad naikintuvas tariamai buvo numuštas, bet Ukrainos kariuomenė ir V. Zelenskis asmeniškai paneigė skleidžiamą informaciją.
Chersono priemiestyje per drono ataką žuvo vyras
Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – išvakarėse per rusų bepiločio orlaivio ataką žuvo 36 metų civilis.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sužinota apie Antonivkos gyventojo žūtį per Rusijos drono ataką“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad kovo 19-ąją Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant 36 metų vyro, kuris patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.
O. Prokudinas pareiškė užuojautą velionio šeimai ir draugams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai praėjusią parą smogė 44 Chersono srities gyvenvietėms, du žmonės žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.
Ukraina numušė 75 rusų dronus
Ukrainos gynyba numušė 75 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba.
Nuo trečiadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą daugiau kaip 170 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, patvirtinta, kad 75 priešo dronai sunaikinti Zaporižios, Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Vynycios, Žytomyro ir Chersono srityse.
Dar 63 priešo dronai dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Numušti priešo bepiločiai padarė žalos Sumų, Kirovohrado ir Donecko srityse.
Šaltiniai: ukrainiečiai surengė galingą smūgį Rusijos aerodromui, rusai netyčia apšaudė savo teritoriją
Didžiulis smūgis Rusijos Engelso aerodromui buvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir ginkluotųjų specialiųjų operacijų pajėgų darbas, sako UNIAN šaltiniai.
Anot šaltinių, šis aerodromas yra pagrindinė Rusijos strateginės aviacijos bazė. Čia dislokuoti bombonešiai Tu-95MS, Tu-22M3 ir Tu-160, taip pat sandėliai su skirtingomis raketomis.
Po ukrainiečių atakos aerodromo teritorijoje kilo gaisras, nugriaudėjo virtinė pirminių ir antrinių sprogimų.
Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos nesuveikė, kaip turėjo ir raketomis smogė į civilinius pastatus ir infrastruktūros objektus Engelso ir Saratovo miestuose.
„SBU ir jos broliai toliau chirurginiu tikslumu veikia prieš svarbiausius Rusijos karinius objektus, kurie yra visiškai teisėti kariniai taikiniai. Tokios specialiosios operacijos mažina priešo galimybes terorizuoti Ukrainos miestus raketų smūgiais“, – cituojamas šaltinis.
Ukrainą pasiekė nauja F-16 naikintuvų siunta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalį pasiekė nauja F-16 naikintuvų siunta. „Į Ukrainą atvyko daugiau F-16“, – sakė jis žurnalistams internetinėje spaudos konferencijoje.
V. Zelenskis taip pat paneigė informaciją, kad Rusija numušė vieną naikintuvą F-16. „Rusai meluoja, kad kažką numušė. Jie nieko nenumušė“, – patikino prezidentas.
Prieš tai vasario 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaukė ilgai norėto pastiprinimo – pirmųjų prancūziškų „Mirage 2000“ ir F-16 naikintuvų iš Nyderlandų.
Zelenskis: Putinas nenori paliaubų, kol Kurske yra ukrainiečių pajėgų
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusų diktatorius Vladimiras Putinas nenori paliaubų, kol Kursko regione yra Ukrainos pajėgų.
„Jis (V. Putinas) nenori, kad Kursko regione liktų bent vienas mūsų karys. Jis nenori paliaubų, kol Kursko regione yra mūsų pajėgų“, – internete paskelbtame pranešime kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Putinas paliaubų nenori ir dėl to, kad jis „nėra silpnoje pozicijoje“.
Pasak V. Zelenskio, paliaubas galima pasiekti, jei tarptautinė bendruomenė darys didesnį spaudimą Rusijai, tačiau „metų metus besitęsiančios paliaubos“ reikštų konflikto įšaldymą.
„Manau, kad jeigu tai bus metų metus besitęsiančios paliaubos, konfliktas tiesiog bus įšaldytas. Taip pat manau, kad karas tuo nesibaigtų. Vyktų nuolatinis įšaldytas konfliktas. Nežinotume, kada laukti kito sprogimo, o karas prasidėtų ir vėl“, – sakė V. Zelenskis.
Jo teigimu, paliaubos turėtų būti pirmas žingsnis link taikos derybų.
Kovo 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su V. Putinu.
D. Trumpo administracija pareiškė, kad Rusija sutiko sudaryti ribotos apimties paliaubas, kurių objektas būtų Ukrainos energetikos ir infrastruktūros objektai – tokios paliaubos yra JAV iniciatyvos, kuria siekiama taikos Ukrainoje, dalis.
Kovo 19 d. dalyvaudamas kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis pasakė, kad Rusija pasitikėti negalima, nes tuoj pat po to, kai buvo paskelbta apie D. Trumpo ir V. Putino pasiektą susitarimą dėl antskrydžių nutraukimo, rusai vėl atakavo energetikos ir civilinės infrastruktūros objektus.
„Didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“: Rusijos regione paskelbta nepaprastoji padėtis, liepsnoja oro uostas
Rusijos Saratovo regione esančiame Engelso rajone buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, rašo „Sky news“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rajoną atakavo dronai.
Rusija kaltina Ukrainą surengus dronų ataką.
Vietos gubernatorius Romanas Busarginas sako, kad regionas susidūrė su „didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“.
Ekstremaliųjų situacijų tarnybos yra paskelbusios aukštą parengtį ir šalina incidento padarinius.
Po gaisro netoliese esančiame Engelso aerodrome, R. Busarginas patvirtino, kad evakuojamos gyvenvietės.
Jis sakė, kad per dronų ataką Engelse taip pat buvo apgadinta apie 30 privačių namų ir vasarnamių, kai kuriems gyventojams suteikta medicininė pagalba.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, virš regiono buvo numušti 54 dronai.
Pozityvūs ženklai: po tragiško susitikimo su Zelenskiu Trumpas gerokai švelnina toną
Panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino savo toną dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rašo CNN. Gali būti, kad taip nutiko ir dėl palankesnio V. Zelenskio tono kolegai.
D. Trumpas ir V. Zelenskis trečiadienį apie valandą kalbėjosi telefonu. D. Trumpas sutiko padėti surasti Ukrainai gyvybiškai reikalingą priešlėktuvinės gynybos įrangą Europoje. O Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad JAV ir toliau teiks Ukrainai karinę pagalbą ir žvalgybos informaciją.
Tai svarbu, nes D. Trumpas nutraukė pagalbą, siekdamas priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo. Ir tai yra savotiškas priekaištas Vladimirui Putinui, kuris JAV karinių ir žvalgybos išteklių Ukrainai sustabdymą iškėlė kaip sąlygą prisijungti prie nuolatinės taikos siekio.
„Ką tik baigiau labai gerą pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Jis truko maždaug valandą“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“.
„Didžioji dalis pokalbio buvo paremta vakarykščiu skambučiu su prezidentu Putinu, siekiant suderinti Rusijos ir Ukrainos prašymus ir poreikius. Esame labai gerai nusiteikę“, – rašė jis.
Šis D. Trumpo komentaras atrodo praktiškai absurdiškai optimistiškas, rašo CNN. Tačiau tai yra geriau nei prieš kelias savaites besiliejęs D. Trumpo įniršis ant V. Zelenskio ir jo vadinimas „diktatoriumi“.
Po pokalbių su V. Putinu ir V. Zelenskiu D. Trumpo svajonė apie taikos susitarimą atrodo kaip niekada tolima. Vis dėlto, jei visa šios savaitės drama bus tikro siekio pasiekti teisingą ir nuolatinį susitarimą pradžia, D. Trumpas įrodys, kad jo kritikai klysta.
Trumpo pasiūlymas dėl paliaubų: įvertino, ką Rusija ir Ukraina spėtų per pauzę
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.
Todėl 30 dienų ugnies nutraukimas prieš energetikos infrastruktūrą galėtų padėti abiem šalims, rašo „Bloomberg“.
Zelenskis paprieštaravo JAV administracijai: kalbėjome tik apie vieną elektrinę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vienu svarbiu klausimu paprieštaravo JAV administracijos pareiškimui apie jo pokalbį su prezidentu Donaldu Trumpu. „Kalbėjome tik apie vieną elektrinę, kuri yra okupuota Rusijos“, – sakė jis laikraščiui „The Financial Times“, turėdamas omenyje Zaporižios branduolinę jėgainę Pietų Ukrainoje.
Prieš tai JAV administracija pareiškė, kad D. Trumpas, kaip saugumo garantiją, pasiūlė V. Zelenskiui perimti visas keturias Ukrainos atomines elektrines. Vyriausybė Kyjive šiuo metu kontroliuoja tris Ukrainos branduolines jėgaines. Ketvirtąją – Zaporižios AE – Rusija užėmė 2022 m. ir laiko ją savo rankose iki šiol.
Ar didžiausia Europos atominė elektrinė gali vaidinti vaidmenį būsimuose saugumo susitarimuose, priklausys nuo to, „ar galėsime ją susigrąžinti ir vėl eksploatuoti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis esą su Vašingtonu svarstė, ar JAV negalėtų atgauti Zaporižios iš rusų. Gali prireikti daugiau nei dvejų metų, kol elektrinė vėl būtų pradėta naudoti. Jos reikia ir ukrainiečiams, ir europiečiams, pažymėjo V. Zelenskis.
D. Trumpo iniciatyva dėl Ukrainos branduolinių jėgainių yra netikėta. JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas bendrame pareiškime teigė, kad JAV prezidentas su V. Zelenskiu kalbėjo ir apie tai, kad „Jungtinės Valstijos galėtų labai padėti eksploatuoti tas jėgaines savo patirtimi elektros energijos ir komunalinių paslaugų srityje“. „Amerikos nuosavybės teisė į šias elektrines būtų geriausia tos infrastruktūros apsauga ir parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai“, – pridūrė jie.
Šiuo metu Suomijoje viešintis V. Zelenskis, be kita ko, pabrėžė, kad per pokalbį su D. Trumpu nebuvo spaudžiamas daryti nuolaidų Rusijai. „Nejaučiau jokio spaudimo“, – sakė jis internetu surengtoje spaudos konferencijoje.
Ukrainos kariai netoli Časiv Jaro sunaikino rusų artilerijos sistemą „Hiacint-S“
Fronto linijos Kramatorsko kryptimi netoli Časiv Jaro gyvenvietės Karaliaus Danylo 24-oji atskiroji mechanizuotoji brigada sunaikino Rusijos ilgojo nuotolio artilerijos sistemą – savaeigę haubicą „Hiacint-S“, praneša kariuomenės grupuotė „Chortycia“.
„Netoli Časiv Jaro sunaikinta ilgojo nuotolio artilerijos sistema – savaeigė haubica „Hiacint-S“. Okupantai sistemą buvo paslėpę mieste tarp pastatų, bet mūsų oro žvalgyba ne tik ją pastebėjo, bet ir užfiksavo dviejų dronų kamikadzių ataką, kurios metu ji buvo iš esmės sunaikinta“, – teigiama pranešime.
Antskrydžio metu buvo likviduotas ir vienas netoliese buvęs okupantas ir jo keturratis motociklas.
„Be to, tam tikras skaičius rusų armijos karių tiesiogine to žodžio prasme „perdegė darbo vietoje“, – pridūrė spaudos tarnyba.
Pranešama, kad kovo 19 d. duomenimis Rusija mūšio lauke jau prarado 898 070 karių, o vien per pastarąją parą buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės 1 060 okupantų.
Trumpas žada padėti grąžinti deportuotus Ukrainos vaikus, nors nutraukė finansavimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo padėti Ukrainai susigrąžinti tūkstančius vaikų, kurie, kaip įtariama, buvo pagrobti ir deportuoti į Rusiją.
Tai D. Trumpas žada nepaisydamas to, kad jo administracija nutraukė finansavimą vieno universiteto duomenų bazei, kurioje fiksuojama prievarta deportuotų vaikų buvimo vieta.
D. Trumpas, raginantis nutraukti karą, telefonu aptarė šį klausimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kitą dieną po pasikalbėjimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.
Aktyvistai teigia, kad Rusijos kariai daug vaikų paėmė iš vaikų namų ar neįgalaus jaunimo centrų. Kiti vaikai yra iš neturtingų šeimų, kurias apgavo įsiveržusios rusų pajėgos.
D. Trumpas paklausė V. Zelenskio „apie karo metu Ukrainoje dingusius vaikus, įskaitant pagrobtus vaikus“, sakoma bendrame valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijo) ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Waltzo (Maiklo Volco) pareiškime.
„Prezidentas Trumpas pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su abiem šalimis, kad padėtų užtikrinti šių vaikų grąžinimą namo“, – pažymima jame.
Tačiau Yale'io (Jeilio) universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija, kuri fiksavo Rusijos vykdomą ukrainiečių vaikų grobimą, neteko itin svarbaus JAV vyriausybės finansavimo, D. Trumpui smarkiai mažinant užsienio pagalbą.
Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce (Tami Brius) patvirtino, kad finansavimo nebėra, tačiau atmetė „sąmokslo teoriją“, kad projekto duomenys buvo ištrinti.
Paprašyta paaiškinti sprendimą apkarpyti biudžetą T. Bruce atsakė, kad „negalima sieti (...) esamos padėties kaip vienintelio įmanomo būdo mūsų tikslams pasiekti“.
Ji sakė, kad „galingiausios pasaulio šalies prezidentas“ dabar sprendžia šį klausimą diplomatinėmis priemonėmis.
„Manau, kad tai gana geras ir aiškus ženklas, jog vis dar galime dirbti svarbiais klausimais ir juos įgyvendinti be tam tikros egzistavusios struktūros“, – tvirtino ji.
Dabar aukoti pinigus jos tolesniam darbui prašanti Humanitarinių tyrimų laboratorija teigia, kad į Rusiją deportuota daugiau nei 19 tūkstančių ukrainiečių vaikų, o sugrąžinti pavyko tik 1 236.
Laboratorija teigė nustačiusi daugiau kaip 8 400 vaikų iš Ukrainos, perkeltų į 43 įstaigas Rusijoje arba Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje ir į 13 įstaigų Baltarusijoje.
Jos tyrimo duomenimis, vaikai dažnai patiria prievartą, negauna pakankamai maisto ir yra atskirti nuo savo šeimų, Rusijai juos indoktrinuojant ir dažnu atveju verčiant dalyvauti kariniuose mokymuose.
Rusija neigia piktnaudžiavimą ir savo veiklą apibūdina kaip humanitarinę programą, suteikiančią galimybę įsivaikinti našlaičius.
JAV įstatymų leidėjų iš abiejų partijų grupė teigė turinti „pagrindo manyti, kad duomenys iš saugyklos buvo visam laikui ištrinti“.
„Jei tai tiesa, tai turėtų pražūtingų pasekmių“, – sakoma laiške, kurį inicijavo Atstovų Rūmų narys demokratas Gregas Landsmanas.
Laiške, adresuotame M. Rubio ir iždo sekretoriui Scottui Bessentui (Skotui Besentui), taip pat teigiama, kad Yale'io projektas nebeturi prieigos prie jam itin svarbių palydovinių vaizdų.
Rusijoje prie karinio aerodromo nugriaudėjo sprogimai, į dangų pakilo dūmų debesis
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Saratovo srityje nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal24“. Sprogimai girdėjosi netoli Engelso karinio aerodromo, virš jo pakilo tirštų dūmų debesis.
Rusijos propagandistai teigia, kad naktį Engelsą masiškai atakavo dronai. Vietos gyventojai skundžiasi, kad Saratovas ir Engelsas patyrė masiškiausią visų laikų dronų ataką.
Sprogimai buvo girdėti nuo 4 val. ryto, rusai sako numušinėję dronus. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad numušė 54 dronus virš Saratovo srities.
Vietos gyventojai sako, kad buvo pradėta evakuacija iš teritorijos, esančios netoli sprogimų vietos.
Iš Engelso oro uosto dažnai kyla Rusijos aviacija, skirta atakuoti Ukrainą.
Zelenskis sako su Trumpu aptaręs JAV pasiūlymą dėl Zaporižios atominės elektrinės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė su JAV kolega Donaldu Trumpu aptaręs galimą JAV nuosavybės teisę į Rusijai priklausančią Zaporižios atominę elektrinę (AE) Pietų Ukrainoje.
Jo komentarai žiniasklaidai pasirodė po to, kai trečiadienį D. Trumpas, siekiantis užtikrinti paliaubas Rusijos pradėtame kare, pareiškė V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos galėtų turėti ir valdyti Ukrainos branduolines jėgaines.
„Mes kalbėjome tik apie vieną elektrinę, kuri yra okupuota Rusijos“, – sakė oficialaus vizito į Suomiją atvykęs V. Zelenskis, turėdamas omenyje Zaporižios AE.
Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos pradžioje ir nuo to laiko baimindamasi branduolinio incidento Ukrainoje.
V. Zelenskis teigė, kad elektrinės eksploatavimas gali užtrukti ilgiau nei dvejus metus, o jos gamybos pajėgumai reikalingi ir ukrainiečiams, ir Europai.
„Ar mums to reikia? Žmonėms – taip, taip pat ir Europai. Kad prisijungtume prie Europos elektroninio tinklo – būtinai. Mes galime visa tai padaryti“, – tvirtino jis.
„Jokio spaudimo“ iš Trumpo
Nuo sausio, kai pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas siekė kuo greičiau išspręsti daugiau nei trejus metus besitęsiantį plataus masto karą Ukrainoje.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis pritarė JAV pasiūlymui visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį fronto linijoje, tačiau Kremlius nesutiko ir vietoj to pasiūlė sustabdyti tik smūgius energetikos infrastruktūrai.
Ukrainiečių lyderis žurnalistams iš Suomijos sakė, kad V. Putinas vargu ar sutiks nutraukti ugnį, kol Ukrainos kariai kovos dėl Rusijos Kursko srities, kur Kyjivas pernai pradėjo netikėtą puolimą, kontrolės.
„Jis nenori paliaubų, kol mūsų kariai yra Kursko srities teritorijoje“, – teigė V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos jau keletą savaičių nuolat stiprina savo pozicijas Kursko srityje, taip mažindami Ukrainos viltis, kad šie užimti plotai bus svarbus derybų su Maskva koziris.
D. Trumpo administracijos bendradarbiavimas su Rusijos pareigūnais, reiškiantis JAV politikos pokyčius, Ukrainoje sukėlė nuogąstavimų, kad ji gali būti priversta daryti nuolaidas, pavyzdžiui, atiduoti teritoriją Rusijai.
Tačiau V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad D. Trumpas nedarė jokio spaudimo Kyjivui, kad šis paklustų Kremliaus reikalavimams.
„Noriu būti atviras, labai atviras. Šiandien nejaučiau jokio spaudimo iš Trumpo, jo nebuvo. Ir tai yra faktas. Jūs žinote, kad esu atviras žmogus. Jei taip būtų buvę, būčiau jums atvirai pasakęs“, – pažymėjo jis.
Jo komentarai pasirodė praėjus vos kelioms savaitėms po šokiruojančio abiejų prezidento ginčo Baltuosiuose rūmuose, kuris baigėsi tuo, kad Ukrainos delegacija, įskaitant V. Zelenskį, išvyko anksčiau laiko.
„Nesakysiu, kiek jų yra“
V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kalbasi kasdien, po to, kai prancūzų vadovas netikėtai paskambino jam per spaudos konferenciją.
„Taip, ką tik kalbėjau su prezidentu Macronu, su Emmanueliu, – teigė V. Zelenskis, sulaukęs telefono skambučio per spaudos konferenciją. – Mes dažnai ir daug kalbamės. Kartą per dieną. Po mūsų pokalbio aš jam perskambinsiu“.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad kitą savaitę apsilankys Prancūzijoje, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
Ukrainiečių lyderis paragino Vakarų sąjungininkus padidinti pagalbą net ir paliaubų atveju, o trečiadienį paskelbė, kad jo šalis neseniai gavo dar kelis naikintuvus F-16.
„Nesakysiu, kiek jų yra“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis, nenurodydamas, kuri šalis juos pristatė. Pirmą kartą JAV pagamintų lėktuvų Ukraina sulaukė praėjusiais metais.
Masiškiausia ataka nuo karo pradžios: viename Ukrainos mieste – didžiulis dronų išpuolis
Prieš Ukrainos Kirovohrado srityje esatį Kropivnyckio miestą Rusija naktį surengė masiškiausią dronų ataką nuo karo pradžios, praneša UNIAN.
Daugiausiai nukentėjo gyvenamieji rajonai.
Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, sužeisti aštuoni žmonės, iš jų vienas vaikas. Kaip „Suspilne“ sakė srities karinės administracijos vadovas Andrejus Raikovičius, trys žmonės paguldyti į ligoninę, vieno būklė sunki, jis operuojamas.
Anot jo, rusai panaudojo apie 21 droną.
„Laimei, apsieita be žmonių aukų. Tačiau yra sužeistųjų, tarp jų – vaikas“, – pabrėžė jis.
Nukentėjusiems medikai suteikė pagalbą, su jais dirba psichologai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Starmerio žinia dėl galimų paliaubų Ukrainoje: planai jau rengiami
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu rengiami planai dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
Ketvirtadienį JK įvyko aukšto rango karinių vadų susitikimas iš vadinamosios norinčiųjų koalicijos.
K. Starmeris pabrėžė, kad šiose derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad „politinis ketinimas“ dėl saugumo garantijų Ukrainai taptų „realybe“.
Jis pridūrė, kad šios saugumo garantijos yra „susijusios su tuo, kas gali nutikti jūroje, ore ar sienų apsaugos srityje, ir šie planai įgyvendinami“.
Nausėda: Rusija nevykdo jokių derybų, ji jas imituoja
Rusija nevykdo derybų dėl taikos Ukrainoje, ji jas tik imituoja, tikina Europos Vadovų Taryboje (EVT) viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, tai įrodo iškart po susitarimo nutraukti ugnį į ukrainiečių kritinės infrastruktūros objektus vėl pradėtos Rusijos atakos.
„Tai akivaizdžiai parodo, kad Rusija nevykdo jokių derybų, Rusija imituoja derybas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos vadovas.
Pasak jo, Rusija nenori pasirodyti nekonstruktyvi D. Trumpo akyse, tačiau jokių nuoširdžių ketinimų pasiekti kažkokį apčiuopiamą derybų rezultatą ji neturi.
„Jau pirmosiomis minutėmis po Vladimiro Putino pažado sustabdyti atakas prieš kritinę infrastruktūrą tos atakos toliau tęsėsi. Tai tiktai akivaizdžiai demonstruoja, kad nėra jokių sąžiningų ketinimų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Net jeigu derybos vyktų štai tokiu nekonstruktyviu būdu ir besąlygiškam ugnies nutraukimui būtų pasirengusi tiktai viena pusė, viena teigiamas derybų aspektas vis dėlto bus bet kuriuo atveju – jeigu taip viskas pakryptų, kad po tam tikro laiko prezidentas Donaldas Trumpas įsitikins, kad kliuvinys ugnies nutraukimui yra ne Ukraina, ne dar kažkas kitas, o būtent Rusija“, – pridūrė jis.
30 dienų paliaubos
Primename, kad antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Savo ruožtu Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Tą pačią dieną, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas patikino, jog pastangos įtvirtinti paliaubas toliau juda teisingu keliu, nors kol kas ir nebuvo pasiektas susitarimas su Rusijos vadovu.