Svarbiausios dienos naujienos:
23:32 | Harris sukritikavo Ukrainos „pasidavimo“ politiką, taip įgeldama Trumpui
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį negailėjo kritikos susitarimo su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą šalininkams ir skaudžiai įgėlė savo varžovui rinkimuose Donaldui Trumpui.
K. Harris nepaminėjo D. Trumpo pavardės, tačiau kritikavo tuos, kurie norėtų „priversti Ukrainą atsisakyti didelės dalies savo suverenios teritorijos, kurie reikalautų, kad Ukraina laikytųsi neutralumo“.
„Tai tokie pat siūlymai kaip ir (prezidento Vladimiro) Putino. Ir, sakykime tiesiai, tai nėra pasiūlymai dėl taikos. Priešingai, tai yra pasiūlymai pasiduoti“, – sakė K. Harris.
23:28 | Ukrainos kariai netiki Zelenskio pergalės planu: „Iliuzijų apie ramybę po mūšių nėra“
Ukrainos kariai, kovojantys Donbase, netiki, kad prezidento Volodymyro Zelenskio Jungtinėse Valstijose pristatytas vadinamasis pergalės planas padės sustabdyti Rusijos pajėgas, rašo „The Times“, kurį cituoja UNIAN.
„Rytiniame fronto linijų ruože kariai mažai diskutuoja apie prezidento Zelenskio pergalės plano pristatymą Vašingtone. Nėra jausmo, kad tai sumažins būtinybę toliau kovoti, siekiant atsilaikyti prieš nuolatinį Rusijos puolimų spaudimą. Nei karo pabaigos, nei iliuzijų apie ramybę po mūšių nėra“, – rašoma straipsnyje.
Leidinyje pažymima, kad tokie terminai kaip „pergalės planas“ sunkiai taikomi dabartinei padėčiai rytiniame Ukrainos fronte.
„Kasdien susiduriame su skubiais iššūkiais. Mūsų karių per mažai, o rusų karių – per daug. Mums trūksta amunicijos. Tai senos problemos, prie kurių esame įpratę“, – kalbėjo 25-erių Ukrainos 93–iosios brigados karys, slapyvardžiu „Nara“.
Pasak jo, viena pagrindinių dilemų – kaip sunaikinti kuo daugiau Rusijos karių, trūkstant tam reikalingos technikos.
„The Times“ rašo, kad kasdienės Ukrainos karių patirtys ties „nuline“ linija yra tikras košmaras, kurį žodžiais sunku apibūdinti.
Po dangumi, nusėtu rusiškais dronais, pėstininkams dažnai tenka naktį vieniems arba poromis žingsniuoti atvirais laukais kelis kilometrus, kad pasiektų savo pozicijas. Kartą ten atsidūrę, jie gali mėnesį praleisti tuose pačiuose bunkeriuose iki kitos rotacijos.
Vienas sužeistas Ukrainos karys, 50-metis Oleksijus, trumpai apibūdino gyvenimą po dronais–kamikadzėmis fronto linijoje: „Oras nuolat virpa nuo dronų ir virš galvos švilpiančių sviedinių. Jausmas toks, lyg kiekvieną akimirką kažkas bandytų tave nužudyti. Nesvarbu, koks drąsus esi ar stengiesi būti – tai šokas. Ir tu tai nuolat jauti. Mirties kvapas visur aplink.“
Bendra Ukrainos pajėgų padėtis nėra daug optimistiškesnė, teigiama straipsnyje.
23:08 | Harris patvirtino Zelenskiui, kad jos parama Ukrainai yra „nepajudinama“
JAV viceprezidentė Kamala Harris, kuri lapkričio mėnesį prezidento rinkimuose varžysis su Donaldu Trumpu, ketvirtadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jos „parama Ukrainos žmonėms yra nepajudinama“.
„Ukrainos žmonės drąsiai gina savo namus ir tėvynę, savo laisvę ir demokratiją nuo žiauraus diktatoriaus“, – sakė K. Harris V. Zelenskiui Baltuosiuose rūmuose.
22:03 | Bidenas pažadėjo Zelenskiui: „Rusija nenugalės“
JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priėmęs Ukrainos prezidentą deryboms dėl Kyjivo „pergalės plano“ prieš Maskvą, pasakė Volodymyrui Zelenskiui, kad „Rusija nenugalės“.
„Rusija nenugalės. Ukraina nugalės, ir mes toliau palaikysime jus kiekviename žingsnyje“, – sakė J. Bidenas, Ovaliajame kabinete priimdamas V. Zelenskį, kuris vilkėjo jam būdingus kariško stiliaus drabužius.
21:33 | Lenkiją atvykęs Pistorius ragina Vakarus toliau remti Ukrainą
Į Lenkiją atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino „visus Vakarus“ toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. Tačiau tuo pat metu „visada teisinga ieškoti kelių į taiką“, sakė jis ketvirtadienį Ščecine. Iki šiol visos šios pastangos esą žlugo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
„Akivaizdu, kad Ukrainai reikia tolesnės mūsų paramos – visų Vakarų ir visų šalių, kurios gali prie to prisidėti“, – kalbėjo B. Pistorius renginyje, skirtame Daugianacionalinio Šiaurės–Rytų korpuso 25 metų gyvavimo sukakčiai paminėti. V. Putinas galėtų pasiekti taiką, „rytoj atitraukdamas savo dalinius“. Kol Kremliaus vadovas to nepadarys ir nevyks taikos derybos, „būtina remti Ukrainą“, pažymėjo B. Pistorius.
Daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas gyvuoja nuo 1999 m. ir, pasak B. Pistorijaus, yra centrinė atgrasymo ir gynybos vadavietė Aljanso Šiaurės–Rytų flange.
21:09 | JK perduos Ukrainai daugiau AS90 tipo savaeigių haubicų nei planavo
Didžioji Britanija perduos Ukrainai iš viso 16 savaeigių haubicų AS90. 10 jų jau yra Rusijos užpultoje šalyje, o likusios bus pristatytos per kelias savaites, pranešė Gynybos ministerija.
Britų vyriausybė prieš tai planavo per 100 dienų nuo kadencijos pradžios nusiųsti į Ukrainą 12 haubicų. Po to nuspręsta šį skaičių padidinti, teigiama pranešime.
„Artilerija vaidina labai svarbų vaidmenį dengiant Ukrainos dalinius ir naikinant svarbius Rusijos kariuomenės taikinius“, – sakoma toliau pranešime.
20:15 | Šokiruojantis Orbano bendražygio pareiškimas: Vengrija nebūtų kovojusi prieš Rusiją, o Ukrainos veiksmai yra „neatsakingi“
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausiasis patarėjas sukėlė pasipiktinimo bangą tarp vengrų teiginiu, kad 1956–aisiais šalis nebūtų gynusis nuo Rusijos invazijos taip, kaip dabar tai daro Ukraina, nes, pasak jo, tai būtų buvę „neatsakinga“.
„Jis [Volodymyras Zelenskis] įtraukė savo šalį į gynybinį karą, tiek daug žmonių žuvo, tiek daug teritorijų buvo prarasta“, – Vengrijos premjero bendražygio Balazso Orbano žodžius cituoja „Telex“.
B. Orbanas pabrėžė, kad tai buvo suverenus ukrainiečių sprendimas, į kurį jie turėjo pilną teisę: „Bet jei mūsų būtų paklausę, nebūtume patarę“.
„Supratome, kad čia turime būti atsargūs, ir turime būti atsargūs su labai vertingomis vengrų gyvybėmis. Negalima jomis tiesiog švaistytis kitų akivaizdoje“, – pridūrė jis.
Anot B. Orbano, kad Vengrija išmoko būti atsargi po 1956 metų antisovietinio sukilimo, kurį Sovietų Sąjunga numalšino pasitelkdama dideles karines pajėgas.
19:45 | „Politico“: tai aiškiausias signalas, kad Trumpas neberemtų Ukrainos kovoje prieš Putiną
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas trečiadienį stipriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis nepadarė nuolaidų Rusijai, o tai aiškiausias signalas, kad dar kartą stojęs prie šalies vadovo vairo, respublikonas neberemtų Kyjivo, rašo „Politico“.
Kalbėdamas Šiaurės Karolinoje vykusiame kampanijos renginyje, D. Trumpas sakė, neva Ukraina turėjo „šiek tiek pasiduoti“, kad nuramintų Maskvą ir išvengtų kruvino konflikto.
„Mes toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti susitarimą – Zelenskiui,“ – sakė D. Trumpas savo ilgoje kalboje.
Respublikonas pridūrė, kad „bet koks susitarimas, net blogiausias, būtų geresnis nei dabartinė situacija“.
„Ukrainos jau nebėra, tai nebe Ukraina. Tų miestų ir kaimų neįmanoma atstatyti, kaip ir negalima atkurti tų žuvusių žmonių gyvybių – tiek daug mirusių žmonių“, – teigė D. Trumpas.
„Jei būtume sudarę blogą susitarimą, tai būtų buvę geriau. Jie [Ukraina] būtų šiek tiek nusileidę, ir visi dabar gyventų,“ – aiškino jis.
Leidinys pažymi, kad D. Trumpas dažnai tvirtina, kad Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei jis būtų buvęs prezidentu, ir ne kartą žadėjo nutraukti karą, jei grįžtų į Baltuosius rūmus.
Tačiau jis nė karto nesuteikė detalių, kaip planuotų tą padaryti, atsisakė atsakyti, ar siektų Ukrainos pergalės prieš Rusiją, kai buvo spaudžiamas šį mėnesį per prezidentinius debatus su Kamala Harris, ir ignoravo faktą, kad konfliktas tęsiasi nuo 2014 metų, įskaitant laikotarpį, kai jis buvo prezidentu.
Be to, jis grasino nutraukti JAV paramą Ukrainai ir trečiadienį pažadėjo, jog nesiųs amerikiečių karių „mirti“ Ukrainoje.
„Jie [demokratai] nebus patenkinti, kol neišsiųs amerikiečių vaikų į Ukrainą, ir tą jie bando padaryti,“ – kalbėjo D. Trumpas.
„O Amerikos mamoms ir tėvams nesinori, kad jų vaikai kovotų Ukrainoje ir Rusijoje, todėl mes neleisime savo kariams mirti anapus vandenyno,“ – pridūrė jis.
19:11 | Blinkenas: Putino branduoliniai grasinimai yra visiškai neatsaki
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną visišku neatsakingumu dėl grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, jei prieš jo šaliai būtų surengta didelė oro ataka.
„Tai visiškai neatsakinga, ir manau, kad daugelis pasaulio šalių, įskaitant Kiniją, aiškiai apie tai kalbėjo, kai jis anksčiau žvangino branduoliniais ginklais“, – televizijai MSNBC sakė A. Blinkenas.
18:15 | Ukraina ir Rusija tarpininkaujant Katarui apsikeičia 13 vaikų
Ukraina ir Rusija tarpininkaujant Katarui turi apsikeisti 13 vaikų, perkeltų dėl Maskvos invazijos ir dabar grįšiančių į savo šeimas, ketvirtadienį paskelbė Kataro pareigūnai.
Maskva kaltinama priverstiniu tūkstančių ukrainiečių vaikų perkėlimu iš mokyklų, ligoninių ir vaikų namų, esančių rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.
„Šeimų susijungimo procesas apima saugų devynių nepilnamečių ir vieno suaugusiojo susijungimą su jų šeimomis Ukrainoje. Jis (procesas) taip pat apims keturių nepilnamečių susijungimą su jų šeimomis Rusijoje“, – sakė vienas Kataro pareigūnas.
Minėtų devynių ukrainiečių vaikų amžius yra nuo 12 iki 17 metų, juos lydi vienas 19 metų šeimos narys. Grupėje yra vaikas, po invazijos likęs visišku našlaičiu, ir keli vaikai, viešėję pas giminaičius, kai buvo atskirti nuo savo šeimų.
Šioje grupėje taip pat yra du cerebriniu paralyžiumi sergantys paaugliai, kurių vienas prieš karą atsidūrė vaikų namuose. Abu juos lydi medikų komandos.
Tarp rusų vaikų, kurių amžius yra nuo dvejų iki septynerių metų, yra du nepilnamečiai, prieš karą buvę globos centruose. Kiti du vaikai prieš karą buvo pas giminaičius.
Kataro atstovai priims vaikus ambasadoje Maskvoje, o paskui šie vaikai sugrįš pas šeimas Ukrainoje ir Rusijoje.
Kyjivas teigia, kad Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į savo kaimynę, iš Ukrainos į Rusiją neteisėtai buvo išvežta maždaug 20 tūkst. vaikų.
Kyjivas kaltina Rusijos valdžią bandymu ištrinti jų ukrainietišką tapatybę.
Į Ukrainą jau sugrįžę paaugliai pasakoja, kad Rusijoje jų atžvilgiu vyko patriotinis auklėjimas, jie buvo verčiami šlovinti rusų kariuomenę.
Maskva neigia, kad prievarta išveža vaikus į Rusiją, ir tvirtina, kad rūpinasi jų saugumu.
17:47 | Didžioji Britanija smogė Rusijos „šešėliniam“ laivynui
Didžioji Britanija sudavė smūgį Rusijos „šešėliniam laivynui“, paskelbdama sankcijas penkiems laivams ir dviem su jais susijusioms organizacijoms, dalyvaujančioms rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pervežimuose.
Pasak Didžiosios Britanijos vyriausybės pranešimo spaudai, sankcijų sąraše atsidūrė šie laivai:
- Pioneer (IMO 9256602)
- Asya Energy (IMO 9216298)
- Nova Energy (IMO 9324277)
- North Sky (IMO 9953523)
- SCF La Perouse (IMO 9849887)
Taip pat sankcijos buvo pritaikytos šioms organizacijoms:
- Ocean Speedstar Solutions OPC – operatorius ir valdytojas laivų Pioneer ir Asya Energy;
- White Fox Ship Management – operatorius ir valdytojas laivo North Sky.
SGD yra svarbus Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis. Maskva planuoja padidinti savo pajamas iš SGD pardavimų, siekdama padidinti savo dalį pasaulinėje SGD rinkoje.
Tai pirmas kartas, kai Didžioji Britanija įveda sankcijas tiesiogiai laivams, gabenantiesiems SGD.
Didžioji Britanija jau įvedė sankcijas 15 laivų ir organizacijų, susijusių su Rusijos SGD sektoriumi, ir toliau sieks kovoti su šiuo svarbiu neteisėto Putino karo Ukrainoje finansavimo šaltiniu.
17:14 | Vladimiras Putinas grasina branduoliniais ginklais: įspėja – šis kartas kitoks
Trečiadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią būtų leidžiama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, kai šias remia branduolinės – tai aiški nuoroda į Ukrainą ir jos sąjungininkus Vakaruose. Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius grasina branduoliniais ginklais. Tad kuo skiriasi šis?
Pastarasis V. Putino grasinimas yra „šiek tiek kitoks“ nei tie, kuriuos girdėjome nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šįkart grasinimas yra konkretesnis, labiau apibrėžtas. Juo Kremlius bando „perbraižyti raudonąsias linijas“, įsitikinęs Maskvoje dirbantis „SkyNews“ korespondentas Ivoras Bennettas.
Visa tai siejama su Rusijos branduoline doktrina – dokumentu, kuris apibrėžia, kada ir kaip Maskva gali panaudoti savo branduolinius ginklus.
I. Bennettas pabrėžia: „Dabar Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus tik tuo atveju, jei kyla grėsmė valstybės egzistavimui. Tačiau vakar V. Putinas pareiškė norįs atnaujinti šią doktriną, kad Rusija galėtų atsakyti branduoliniais smūgiais į bet kurios valstybės, naudojančios įprastinę ginkluotę, pavyzdžiui, raketas, dronus ar lėktuvus, ataką.“
16:07 | Europos Sąjunga atmeta Putino branduolinio atsako planą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.
Trečiadienį V. Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes.
„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“
Rusijos branduolinė doktrina plečiama tuo metu, kai Ukraina spaudžia savo sąjungininkes Vakaruose leisti jai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kyjivas tvirtina, kad būtina atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią Maskva naudoja atakoms prieš Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šį klausimą vertina atsargiai ir mano, kad tai dar labiau paaštrintų padėtį.
14:50 | Kyjivas: Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai aptarė karo pabaigą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje susitiko su ministru iš Kinijos ir aptarė būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Kyjivas.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I), kuris anksčiau buvo susitikęs su Rusijos vyriausiuoju diplomatu, šią savaitę vykusiame Saugumo Tarybos posėdyje sakė, kad diplomatija yra vienintelis karo Ukrainoje sprendimas.
Wang Yi susitiko su kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha ir prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovu Andrijumi Jermaku, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
A. Sybiha į pareigas Ukrainoje buvo paskirtas šį mėnesį, institucijose vykus sudėties pokyčiams.
Ukrainiečiai „padėkojo Kinijai už paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, pranešė Kyjivas.
Ministrai „apsikeitė nuomonėmis dėl principų, kaip pasiekti visapusišką, sąžiningą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje remiantis JT chartija“, sakė A. Sybiha, cituojamas ministerijos kanale platformoje „Telegram“.
Susitikime taip pat „daugiausia dėmesio skirta tolesniems žingsniams plėtojant dvišalius santykius ir prekybą“, aptarti „tolesnių kontaktų aukščiausiu lygiu planai“, nurodė ministerija.
Anksčiau JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Wang Yi karą Ukrainoje aptarė su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Abi šalys apsikeitė nuomonėmis (įvairiais) klausimais, įskaitant Ukrainos krizę“, – ketvirtadienį pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
Wang Yi sakė, kad dvišaliai ryšiai „patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau svarbiausia tai, kad kol laikomės nuolatinių gerų kaimyniškų santykių (...), Kinijos ir Rusijos ryšiai judės į priekį“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad susitikimas buvo konstruktyvus ir kad jame buvo aptartos „Ukrainos krizės sureguliavimo perspektyvos“.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija stiprino ryšius, o nuo 2022 metų, kai rusai įsiveržė į Ukrainą, dvišalė prekyba pasiekė rekordines aukštumas.
Vakarų šalių vyriausybės kaltina Pekiną, kad šis teikia diplomatinę priedangą ir ekonominę paramą Rusijai jos karo prieš Ukrainą metu. Kinija tai neigia ir tvirtina, kad laikosi neutralios pozicijos karo atžvilgiu.
Kinija ir Rusija yra paskelbusios apie „neribotą“ partnerystę ir priešinasi tam, ką vadina Jungtinių Valstijų dominavimu pasaulio reikaluose.
Pekinas ir Maskva šiemet mini 75-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitą mėnesį dalyvaus Rusijoje vyksiančiame kylančios ekonomikos šalių bloko BRICS viršūnių susitikime.
14:39 | Belgorode mokykliniuose autobusuose bus įrengtos kovos su dronais sistemos
Rusijos Belgorodo regionas mokyklinius autobusus aprūpins elektronine kovos su dronais įranga, rašo „Moscow Times“.
13:43 | Kremlius: nauja branduolinė doktrina – „įspėjimas“ Vakarams
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinė doktrina, leisianti Maskvai panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti vertinama kaip įspėjimas Vakarams.
„Tai turi būti laikoma konkrečiu signalu (...) įspėjančiu šias šalis apie padarinius, jei jos dalyvaus atakoje prieš mūsų šalį įvairiomis priemonėmis, nebūtinai branduolinėmis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
13:25 | JAV paskelbė 8 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą: Zelenskis įvardijo, ką gaus Ukraina
JAV paskelbė apie 7,9 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, savo „Telegram“ kanale praneša Volodymyras Zelenskis. Žinutėje V. Zelenskis padėkojo ir respublikonams, ir demokratams, taip pat visiems amerikiečiams.
„Ukrainos žmonių ir mūsų drąsių karių, esančių fronto linijoje, vardu dėkoju mūsų artimiausiai sąjungininkei Jungtinėms Valstijoms už tai, kad rado būdą, kaip paskirstyti likusią saugumo pagalbos Ukrainai dalį ir užtikrinti, kad Prezidento įgaliojimai nepasibaigtų iki JAV finansinių metų pabaigos.
Šią pagalbą panaudosime kuo veiksmingiau ir skaidriau, kad pasiektume pagrindinį mūsų bendrą tikslą: pergalingą Ukrainą, teisingą ir ilgalaikę taiką bei transatlantinį saugumą“, – rašo jis.
Anot V. Zelenskio, JAV Ukrainai skiria „Patriot“ bateriją, kitas oro gynybos sistemas, dronus, tolimojo nuotolio raketas, šaudmenis ir lėšas Ukrainos gynybos pramonei stiprinti.
„Taip pat teigiamai vertinu sprendimą išplėsti programas, skirtas daugiau mūsų pilotų mokyti skraidyti lėktuvais F-16, taip pat griežtas sankcijas, įvestas siekiant dar labiau apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo agresiją prieš Ukrainą.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos išlieka artimos sąjungininkės, įsipareigojusios ginti laisvę, žmonių gyvybes ir bendrą saugumą Europoje ir už jos ribų. Visada vertinome tvirtą abiejų partijų paramą Jungtinėse Valstijose ir tarp amerikiečių teisingam Ukrainos siekiui nugalėti Rusijos agresiją“, – sako V. Zelenskis.
12:45 | Šalia Krymo tilto – neaiškus statinys: kapitonas paaiškino, kam jis gali būti skirtas
Rusijos okupantai laikinai okupuotame Kryme šalia Kerčės tilto stato statinį, kurio paskirtis kol kas neaiški, rašo UNIAN.
12:09 | Žiniasklaida: amerikiečių nesužavėjo Zelenskio pergalės planas
JAV prezidento Joe Bideno administracija yra susirūpinusi, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio plane karui su Rusija laimėti trūksta išsamios strategijos, o daugiausia dėmesio skiriama daugiau ginklų tiekimui ir apribojimų ilgojo nuotolio raketoms panaikinimui. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Vakarų pareigūnai mano, kad Kyjivo pasiūlyme daugiausiai dėmesio yra skiriama ginklams ir apribojimų ilgojo nuotolio raketoms sušvelninimui.
Prieš J. Bideno ir V. Zelenskio susitikimą aukšto rango JAV ir Europos pareigūnai, susipažinę su bendraisiais plano punktais, sakė, kad jame nesiūlomas aiškus kelias į Ukrainos pergalę, ypač kai Rusijos pajėgos lėtai, bet užtikrintai tvirtinasi mūšio lauke.
„Nesu sužavėtas, ten nėra daug naujo“, – pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
Leidinyje pažymima, kad JAV ir Ukraina atsidūrė lemiamame karo taške, neturėdamos bendros vizijos. Kyjivo ir Vašingtono nesutarimai taip pat kyla dėl JAV ir jų sąjungininkių nesutarimų dėl apribojimų Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos teritorijoje.
Pagrindinė plano dalis yra ta, kad JAV turėtų uždegti Ukrainai žalią šviesą naudoti ginklus taip, kaip Kyjivas mano esant tinkama, žiniasklaidai sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
J. Bidenas jau kelis mėnesius atsisako nusileisti. JAV pozicija susidūrė su griežtu daugelio Europos lyderių, manančių, kad po dvejų su puse metų Ukraina užsitarnavo teisę netrukdomai kovoti su Rusijos pajėgomis, pasipriešinimu.
JAV ir Europos pareigūnai teigia, kad užkulisiuose V. Zelenskis pateikė pasiūlymą, tikėdamasis, kad JAV ir jų sąjungininkės suteiks Kyjivui viską, ko jis norėjo.
Kartu pranešama, kad dabartinė Ukrainos sistemos būklė nuvylė J. Bideno vyriausiuosius padėjėjus, kurie pastarosiomis savaitėmis keliavo į Kyjivą ir buvo supažindinti su plano elementais.
Jie tikėjosi išgirsti ką nors apčiuopiamo, ką J. Bideno administracija galėtų paremti, iki jos kadencijos pabaigos liko tik keturi mėnesiai.
Ukrainos planas plačiai apima Ukrainos poreikius mūšio lauke, politines permainas šalies viduje ir ekonomiką, sakė Valstybės departamento pareigūnas.
Tačiau JAV ir Europos pareigūnai teigė, kad labiausiai išplėtota plano dalis yra pirmasis etapas – su ginkluote susiję prašymai, o kiti pagrindiniai elementai yra mažiau konkretūs.
11:19 | Ukraina numušė keturias Rusijos raketas ir 66 dronus
Anksti ketvirtadienį Ukrainos oro gynyba numušė keturias Rusijos paleistas valdomas raketas Ch-59/69 ir 66 kovinius dronus, pranešė Oro pajėgų vadovybė.
Rusai puolė Sumų sritį dviem nežinomo tipo raketomis, paleistomis iš Belgorodo srities, Odesos sritį – keturiomis valdomomis raketomis Ch-59/69, paleistomis iš Juodosios jūros. Iš Primorsko-Akhtarsko, Oriolo ir Kursko rusai paleido į Ukrainą 78 „Shahed“ tipo dronus.
Oro gynyba numušė keturias valdomas raketas Ch-59/69 ir 66 dronus. Aštuoni dronai dingo iš radiolokatorių keliuose Ukrainos regionuose, apie aukas ar sunaikinimą nepranešta, vienas grįžo į Rusiją, dar vienas liko Ukrainos oro erdvėje, toliau veikė oro gynyba, pranešė Oro pajėgų vadovybė.
Oro gynybos padaliniai numušė taikinius virš Dnipropetrovsko, Charkivo, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Vynycios, Chmelnickio, Ivano Frankivsko, Sumų, Poltavos, Mykolajivo, Odesos, Chersono ir Charkivo sričių.
11:08 | Sumų srityje rusų auka tapo pagyvenusi moteris
Per dar vieną rusų smūgį Sumų srities pasienio rajonams savo namuose žuvo pensininkė.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 5.00 val., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai smogė oro smūgius Sumų rajono Junakivo bendruomenės civilinei infrastruktūrai. Per agresoriaus ataką savo namuose žuvo 71 metų pensininkė“, – sakoma pranešime.
Kaip pranešama, prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugininkais, dokumentuoja apšaudymo padarinius.
Sumų apygardos prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminį tyrimą atlieka Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Sumų srityje Sumų rajono policijos valdybos tyrėjai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 26-osios rytą Sumų mieste prie automobilių tilto buvo aptikta nesprogusi rusų valdomoji aviacinė bomba FAB-500.
10:55 | Oro pavojus dalyje Ukrainos
Kyjive ir keliuose kituose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN. Pranešama, kad pakilo rusų naikintuvas MiG-31K. Karinės oro pajėgos nurodė, kad rusai paleido „Kinžal“ raketas.
10:21 | Rusai paleido dvi „Kinžal“
Rusija pakėlė naikintuvą MiG-31K, kuris yra raketų „Kinžal“ nešėjas, praneša „Kanal 24“.
Rusai paleido dvi balistines raketas.
10:08 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 400 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 400 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugsėjo 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 647 800 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 8 825 tankų (+10), 17 348 šarvuotųjų kovos mašinų (+44), 18 620 artilerijos sistemų (+71), 1 199 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 959 oro gynybos priemonių (+7), 369 lėktuvų (+0), 328 sraigtasparnių (+0), 15 946 dronų (+67), 2 595 sparnuotųjų raketų (+4), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 25 353 automobilių (+105), 3 190 specialiosios technikos vienetų (+22).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
9:38 | Volodymyrui Zelenskiui – kaltinimai kišimusi į JAV rinkimus
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito šaudmenų gamykloje Pensilvanijoje kilo pasipiktinimas JAV. Respublikonai apkaltino V. Zelenskį tapus politinio triuko įrankiu, rašo AP.
Trečiadienį Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pareikalavo, kad V. Zelenskis atleisti Ukrainos ambasadorę JAV.
„Ši kelionė akivaizdžiai buvo šališkas rinkimų kampanijos renginys, skirtas padėti demokratams, ir tai akivaizdus kišimasis į rinkimus“, – laiške V. Zelenskiui rašė M. Johnsonas.
M. Johnsonas, kuris yra artimas Donaldui Trumpui, pareiškė, kad nei vienas respublikonas nebuvo pakviestas į ekskursiją po gamyklą. Ekskursiją, anot jo, surengė ambasadorė Oksana Markarova.
9:23 | Trumpas kritikavo Zelenskį, kad nepasiekė susitarimo užbaigti karą Ukrainoje
Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atsisakius sudaryti susitarimą su Maskva, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje.
„Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį“, – per kampanijos mitingą Šiaurės Karolinoje sakė D. Trumpas. „Tiek daug žuvusių žmonių, bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, – sakė buvęs JAV prezidentas. Jis pridūrė, kad šalis sunaikinta, jos neįmanoma atstatyti. „Ją atstatyti prireiks šimtų metų. Pinigų atstatymui neužteks, net jei to imsis visas pasaulis“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas kritikavo prezidentą Joe Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris už nuolatinę paramą Ukrainai ir leido suprasti, kad nutrauks JAV pagalbą šaliai, jei bus perrinktas per JAV prezidento rinkimus lapkričio 5 dieną. „Jie nepasitenkins, kol nepasiųs amerikiečių vaikų, – tvirtino D. Trumpas. – Mes neketiname leisti mūsų kareiviams žūti anapus vandenyno“.
Ketvirtadienį prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose turi priimti V. Zelenskį. Ukrainos lyderis ketina pateikti savo „pergalės planą“, kaip nugalėti Rusiją. Jis taip pat ketina susitikti su įstatymų leidėjais JAV Kongrese.
V. Zelenskis planavo susitikti ir su D. Trumpu. Tačiau naujienų svetainė „Politico“ pranešė, kad toks susitikimas dabar laikomas mažai tikėtinu.
8:39 | Dronų „Shahed“ ataka Kyjive: krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą gyvenamajame pastate
Nukritusios Rusijos kovinių dronų skeveldros sukėlė gaisrą gyvenamajame pastate Ukrainos sostinėje, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Per kovinių dronų ataką Kyjive pirmame penkiaaukščio gyvenamojo namo aukšte Pečerskio rajone kilo gaisras“, – rašoma pranešime. Pagalbos tarnybos vyksta į įvykio vietą, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Pasak Kyjivo mero Vytalijaus Klyčko, pirminiais duomenimis, gaisras pirmame gyvenamojo namo aukšte kilo dėl nukritusių nuolaužų. Karinė administracija po kelių minučių patikslino, kad pirminiais duomenimis, per Rusijos dronų puolimą dujų vamzdyne buvo pažeistas slėgis, į įvykio vietą skubiai atvyko darbininkai.
Vėliau karinė administracija pridūrė, kad buvo apgadinta apie 20 automobilių. Nuolaužos nukrito ant darželio teritorijos. Pranešimai apie aukas tikslinami.
7:38 | JAV paskelbė skirianti 375 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė 375 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai. Į ją įeina didelio tikslumo raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, kasetiniai šaudmenys, lengvosios taktinės mašinos.
A. Blinkeno pranešime sakoma, kad Vašingtonas „pristatys šią naują pagalbą kuo greičiau“.
Į paketą įeina HIMARS „sviediniai ir palaikymas“, kasetiniai ir artilerijos šaudmenys, artilerijos šarvuotosios ir lengvosios transporto priemonės, šaunamieji ir „prieštankiniai“ ginklai, tokie kaip „Javelin“ ir TOW raketos, taip pat prieštankinės raketos AT-4 ir patruliniai kateriai. Įranga tiekiama iš JAV karinių atsargų.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JAV suteikė Kyjivui maždaug 175 mlrd. JAV dolerių karinę ir ekonominę pagalbą. Į naujausią paketą taip pat įtrauktos „atsarginės dalys, pagalbinė įranga, paslaugos, mokymai ir transportavimas“.
Pernai liepą Vašingtonas pirmą kartą viešai pranešė pasiuntęs Ukrainai kasetinius šaudmenis Rusija tai vadino karo eskalavimu.
Šias mažas bombas, uždarytas konteineriuose, galima paleisti iš žemės arba oro. Jos pasklinda dideliame plote, tačiau nesprogusios kelia pavojų daugelį metų. Jų naudojimą draudžia daugiau nei 100 šalių. Nei Rusija, nei Ukraina nepasirašė šiuos šaudmenis draudžiančios tarptautinės konvencijos, įsigaliojusios 2010 metais. Ukrainos vadovybė tvirtina, kad šie ginklai jai reikalingi apsiginti ir išlaisvinti okupuotas teritorijas.
7:15 | Putinas griebėsi naujų grasinimų: ar Rusija išdrįs imtis branduolinių ginklų?
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sugriežtino grasinimus panaudoti branduolinius ginklus, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, taip jis bando atgrasyti Vakarų šalis.
ISW teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje ar kur nors kitur pasaulyje ir tik bando padidinti sprendimų priėmimo kontrolę Vakaruose bei užkirsti kelią tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos Federaciją leidimui sąjungininkų ginkluotei.
Pasak analitikų, V. Putinas tikriausiai nori įkvėpti naujos gyvybės pavargusiai Kremliaus informacinei operacijai – sukelti naują panikos bangą tarp Vakarų politikų.
ISW primena, kad Kremliaus pareigūnai nuolat griebiasi menkai pagrįstų grasinimų branduoline konfrontacija svarbiausiais politinių debatų Vakaruose momentais. Ši taktika naudojama ir dabar, kai svarstomi tolimojo nuotolio smūgiai Vakarų ginklais Rusijos teritorijoje. Tikslas – sukelti baimę sprendimų priėmėjams.
„ISW“ mano, kad Rusijos branduolinis žvanginimas yra Kremliaus pastangų atgrasyti Vakarus dalis, o ne įrodymas, kad Rusija pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą. Mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje ar kur nors kitur“, – įsitikinę ekspertai.
Putleris anksčiau atrodė, kaip pajuokos vertas personažas, kuriamas šiaip kokių tai Putino nemėgstančių. Tačiau po to, kai Rusija užgrobė Krymą, šita pravardė ėmė matytis, kaip visai teisingas įvardinimas. O kai Putinas pradėjo Rusijos-Ukrainos karą, pavadinti jį Putleriu pasidarė ir korektiška, ir gražu. Nevadinsi gi šito žmogaus-šūdo kokiu nors vardu ir pavarde.
Šiuo metu Putleris tapo visišku rusofašizmo ir įvairaus koloradų siautėjimo simboliu, tad Putino tapatinimas su Hitleriu tikrai jau nieko nebestebina.
Putlerio pravardė buvo sugalvota pagal analogiją su Hitleriu, nes Putinas labai akivaizdžiai atkartoja Hitlerio istoriją: po visiškos SSRS žlugties, jis bando "prikelti" Rusiją iš kokios tai būk tai negarbės, apginkluoti iki dantų ir tada pulti ir nugalėti visus, ką laiko priešais, o taip pat - dar ir atsiimti žemes, kurias laiko savomis, nors išties tai tiesiog kitų anksčiau okupuotų valstybių teritorijos.
Hitleris darė lygiai tą patį - vaizdavo, kad prikelia Vokietiją po Versalio sutarties ir I Pasaulinio karo, ginklavo ją iki dantų, o paskui ėmė pulti visus, grobdamas teritorijas ir taip pradėdamas II Pasaulinį karą. Dabar gi Putinas balansuoja ant tikro III Pasaulinio karo ribos - t.y., ant tos ribos, kur gali įvykti branduolinis susinaikinimas.
Kaip ir Adolfas Hitleris kadaise sukūrė NSDAP ir žadėjo užkariauti visokias žemes, taip ir Vladimiras Putinas sukūrė savo Jedinaja Rosija ir žadėjo atkurti SSRS. Trumpai tariant, iredentizmas buvo abiems vienodai būdingas.
Galima nuspėti, kad kaip ir Hitleris, taip ir Putinas baigs savo gyvenimą bloguoju, o ta baigtis bus pasaulyje švenčiama, kaip šventė.
