Svarbiausios karo Ukrainoje ketvirtadienio naujienos:
23:46 | Ketvirtadienį rusai surengė dešimtis smūgių prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos ketvirtadienį prieš Ukrainą surengė tris raketų smūgius ir 16 oro smūgių, taip pat atliko daugiau kaip 40 daugkartinio paleidimo raketų sistemų atakų prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, nuo rusų smūgių ketvirtadienį nukentėjo daugiau kaip 25 gyvenvietės.
23:32 | NATO vadovas: Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis
Iranas svarsto galimybę tiekti Rusijai balistinių raketų, skirtų karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. Vakarai kaltina Iraną tiekiant rusams bepiločius orlaivius.
„Matome, kad Iranas siūlo bepiločius lėktuvus ir svarsto galimybę tiekti Rusijai balistines raketas“, – cituojamas jis.
„Tai nepriimtina. Nė viena šalis neturėtų teikti paramos Maskvai šiame neteisėtame kare“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
Kaip antradienį pranešė CNN, Iranas ruošiasi siųsti Rusijai apie tūkstantį papildomų ginklų, įskaitant trumpojo nuotolio balistines raketas ir daugiau bepiločių.
Ši siunta atidžiai stebima, tai būtų pirmas kartas, kai Iranas siunčia Rusijai pažangias tikslaus valdymo raketas.
Pasak pareigūnų, paskutinėje ginklų siuntoje iš Irano į Rusiją buvo apie 450 bepiločių orlaivių, kuriuos rusai jau panaudojo Ukrainoje. Ukraina skelbia numušanti didžiąją dalį rusų paleidžiamų Irano dronų.
Iranas iki šiol neigia tiekiantis ginklus Rusijai. Pastaruoju metu Irano dronai buvo naudojami Ukrainos energetikos infrastruktūrai smogti.
23:14 | UNICEF į Chersoną pristatė elektros generatorius
UNICEF pranešė, kad Chersono regionui pristatė 29 elektros generatorius, kurie padės atkurti elektros energijos, vandens ir šildymo tiekimą pietinėje Ukrainos dalyje, rašo CNN. Skaičiuojama, kad generatoriai pagelbės maždaug 12 tūkst. gyventojų.
15 iš 29 generatorių skirti užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą keliose gyvenvietėse.
„Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir vandenį yra viena iš pagrindinių teisių, todėl vaikų galimybės naudotis svarbiausiomis paslaugomis turėtų būti kuo greičiau atkurtos. Esame pasiryžę tiekti reikmenis ir teikti paslaugas, kurių reikia, kad tai įvyktų“, – cituojamas UNICEF atstovas Ukrainoje Muratas Sahinas.
Likę 14 generatorių pristatyti vietos valdžios institucijoms, kad būtų palaikomas vandens tiekimas gyventojams ir pagalbos tarnyboms.
„Dirbame, kad atstatytume deokupuotas teritorijas, tačiau nėra galimybių sutvarkyti visus vandentiekio vamzdynus ir elektros perdavimo linijas iki žiemos sezono pradžios. Elektros generatoriai padės patenkinti skubius poreikius prieš žiemą, ir tai yra didelė pagalba vietos gyventojams“, – cituojamas Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.
22:56 | Generalinis štabas: mobilizuoti rusai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti fronto
Mobilizuoti rusai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti kelionės į frontą, rašo UNIAN. Pasitaiko atvejų, kai kariai pabėga iš karinių dalinių ar nusižudo. Vien Kazanėje per pasirengimą pabėgo mažiausiai 15 rusų, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Mobilizuoto personalo moralinė ir psichologinė būklė yra žemo lygio, todėl dislokacijos vietose kyla avarinių situacijų. Pavyzdžiui, daugiau nei 15 karių ir seržantų iš 57-osios motorizuotosios šaulių divizijos vadinamųjų teritorinių pajėgų dalinių savanoriškai paliko savo dalinius per kovinės parengties etapą Kazanėje, o dar du mobilizuoti vyrai nusižudė persikėlimo į Ukrainą metu“, – cituojamas generalinis štabas.
Anot ukrainiečių, nepaisant oficialios dalinės mobilizacijos pabaigos, Rusijoje toliau formuojami daliniai, į juos įtraukiami teisti vyrai be jokio amžiaus ar sveikatos būklės apribojimo, išskyrus neįgaliojo statusą.
22:34 | Pranešama apie sprogimus Ukrainos pietryčiuose
Pranešama apie sprogimus pietryčių Ukrainoje esančiose Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse, rašo UNIAN
Anot Dniepropetrovsko regiono tarybos vadovo, regiono oro gynybos sistema doroja dronus kamikadzes.
22:10 | Rusai Mariupolyje tikrina gyventojų namus, telefonus, dokumentus
Rusų pajėgos toliau patruliuoja Mariupolyje ir tikrina gyventojų asmens tapatybės dokumentus, rašo „The Kyiv Independent“. Taip pat tikrinami gyventojų namai, asmeniniai telefonai, žiūrima, ar juose nėra proukrainietiškos simbolikos.
Anot miesto meto patarėjo Petro Andriuščenkos, mieste taip pat vyksta filtracija, į ją įtraukta apie 15 tūkst. žmonių.
„Vidutiniškai penki iš 30 filtruojamų žmonių dingsta dėl suėmimų tiesiog okupantų policijos nuovados pastate“, – teigia jis.
21:40 | Borrellis: Putinas negali nugalėti Ukrainos, todėl ją naikina
Artėjant žiemai tarptautiniai partneriai ir toliau turi remti Ukrainą, sako Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Reuters“.
„Artėja žiema. Putinas laukia „generolo žiemos“, kad galėtų ateiti ir paremti Rusijos kariuomenę“ , – perspėjo jis.
„Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, turime palaikyti Ukrainą, Ukrainos žmones. Jie kovoja, gina savo šalį, ir mes turime moralinę pareigą juos paremti“, – pabrėžia J. Borrellis.
Anot jo, išpuolių prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą režimo lyderis Vladimiras Putinas griebiasi dėl nesėkmių, kurias rusų pajėgos patyrė mūšio lauke.
„Putino Rusija naikina Ukrainą. Jie negali jos okupuoti, negali laimėti mūšio lauke, negali laimėti karo – ir jie sistemingai naikina šalį“, – kalba diplomatas.
21:16 | NATO vadovas: „laikas priimti“ Suomiją ir Švediją į Aljansą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO.
„Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
„Suprantu jūsų rūpesčius“, – pareiškė NATO vadovas ir pridūrė, kad Suomija ir Švedija yra pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovojant su „terorizmu“.
„Tai taip pat atitinka jų interesus“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO.
Ulfas Kristerssonas Ankaroje turėtų apsilankyti antradienį.
20:46 | Pentagono vadovas: Ukraina gali susigrąžinti Chersoną
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė tikįs, kad Ukrainos pajėgos gali atkovoti rusų laikinai okupuotą Ukrainos pietuose esantį Chersoną, rašo „The Guardian“.
Anot jo, ukrainiečiai veikia „metodiškai“ ir „veiksmingai“. Dar vasaros pabaigoje ukrainiečiai paskelbė pradedantys kontrpuolimą šalies pietuose ir rytuose.
„Aš tikrai tikiu, kad jie turi galimybių tai padaryti. Ir, svarbiausia, ukrainiečiai tiki, kad jie turi galimybių tai padaryti“, – cituojamas jis.
Kiek anksčiau „Sky news“ kalbinti pareigūnai pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dėl padėties Chersone gali susidurti su augančiu spaudimu. Ukrainiečiai ir toliau įspėja, kad rusai iš Chersono nesitraukia ir savo informacine strategija apie neva bėgančius rusų karius siekia suklaidinti Ukrainą.
20:23 | Rusija smogė kinų kompanijos išsinuomotam terminalui Ukrainoje
Rusija smogė Kinijos terminalui Ukrainos Mykolajive, rašo UNIAN. Ukraina paragino Pekiną labiau spausti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.
Kinija turėtų pareikalauti, kad Rusija liautųsi puldinėjusi Ukrainos kritinę infrastruktūrą, „Facebook“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Mykolenko.
„Rusijos Federacija raketomis atakavo Kinijos korporacijos išsinuomotą terminalą Mykolajivo jūrų uoste ir sunaikino 17 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus, kurio vertė – 26 mln. dolerių. Kitam Kinijai priklausančiam terminalui gresia apšaudymas“, – rašo jis.
O. Mykolenko taip pat pažymėjo, kad Ukraina nuolat atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kad Rusija kryptingai naikina žemės ūkio terminalus Ukrainoje.
„Kinijos terminalo apšaudymas Mykolajivo uoste dar kartą patvirtina, kad svarbu, jog Pekinas dėtų daugiau pastangų, kad būtų nutrauktas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – pabrėžia jis.
„Raginame Kinijos pusę reikalauti, kad Maskva nedelsiant nutrauktų išpuolius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad, be kita ko, būtų apsaugotas Kinijos įmonių turtas“, – rašo O. Mykolenko.
Ukraina jau kurį laiką ragina Kiniją užimti aiškią poziciją dėl karo ir pasmerkti kruviną rusų agresiją Ukrainoje.
19:58 | ES ataskaita: Rusijos invazija į Ukrainą pakurstė antisemitizmą
Per Rusijos invaziją į Ukrainą internete „suklestėjo“ į žydus nukreipta dezinformacija ir neapykanta, o tai dar labiau sustiprino tendenciją, prasidėjusią per COVID-19 pandemiją, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Europos Sąjungos ataskaitoje.
„Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty.
Birželį vykusiame darbo grupės posėdyje jau buvo pabrėžti pavojai, susiję su „netikrais naratyvais“ ir antisemitizmą skatinančia dezinformacija, Rusijai savo karą teisinus netinkamai vartojant „tokius terminus kaip „nacis“ ir „genocidas“ apibūdinant Ukrainos vyriausybę.
Savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo sudaryta šių metų liepą, FRA nurodė, kad „žydų bendruomenės visoje Europoje“ buvo „stipriai paveiktos“ internete kurstytos neapykantos ir Rusijos invazijos kontekste skleistos dezinformacijos.
Europos Sąjungos teisių gynimo agentūra pakartojo, kad „antisemitinių incidentų registravimas visoje Europoje išlieka prastas“, o kiekvienoje šalyje duomenys renkami ir klasifikuojami skirtingai.
Dviejų ES valstybių narių – Vengrijos ir Portugalijos – oficialių duomenų apie užfiksuotus antisemitinius incidentus nebuvo, todėl sunku tinkamai palyginti padėtį visame bloke.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Suomijoje, „daugiausia incidentų užfiksuota internete“.
2021 metų spalį Europos Komisija pristatė pirmąją visų laikų kovos su antisemitizmu strategiją.
Tikimasi, kad Briuselis savo strategijos įgyvendinimo ataskaitas paskelbs atitinkamai 2024 ir 2029 metais ir atliekant vertinimą taip pat remsis FRA duomenimis apie antisemitinius incidentus.
19:27 | Zelenskis: jei Rusija panaudos branduolinius ginklus, ji nustos egzistuoti
Jei Rusija panaudos branduolinį ginklą kare prieš Ukrainą, Rusija nustos egzistuoti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Man atrodo, kad ji jau pralaimėjo šį karą jį pradėdama. Tai laiko klausimas. Mes kovojame už laisvę, o laisvė visada laimi. Tai taip pat yra laiko klausimas. Mes esame savo žemėje, karas yra vienpusis, jie atėjo į mūsų žemę. Šiuo atveju agresiją pripažįsta visas pasaulis“, – spaudos konferencijoje Kyjive kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra laiko klausimas.
„Branduolinių ginklų panaudojimas jau rodo, kad tai yra branduolinis karas, trečiasis pasaulinis karas... Kokia prasmė apie tai kalbėti dabar? Jei Rusija panaudos branduolinius ginklus, nebeliks pasaulio, kuriame gyvename. Pasaulis, kuriame valstybė naudoja branduolinį ginklą, bus visiškai kitoks, jo tikrai nebus. Esu tuo visiškai tikras“, – svarstė Ukrainos prezidentas.
18:23 | Žiniasklaida: aiškūs trys asmenys, turėję įtakos Putino sprendimui pradėti karą
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimui pradėti karą prieš Ukrainą įtakos turėjo trys asmenys, „The Times“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, tai Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas ir milijardierius Jurijus Kovalčiukas.
Leidinys remiasi šaltiniu Rusijos Vyriausybėje.
Anot šaltinio, Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergijus Šoigu tarp aukštų pareigūnų buvo tik „neryžtingas vykdytojas“.
Pasak leidinio, dauguma Rusijos elito atstovų esą nebuvo informuoti apie planus pradėti plataus masto karą, o V. Putino žodžius vertino kaip blefą.
18:15 | Vakarų pareigūnai: dėl rusų padėties Chersone Putinas patirs augantį spaudimą
Šiuo metu Rusijoje vykstantys procesai yra blogos naujienos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako „Sky news“ kalbinti Vakarų pareigūnai. Anot vieno pareigūno, V. Putinas greičiausiai patirs augantį spaudimą dėl rusų pasitraukimo iš Chersono.
Vis dažniau kalbama apie rusų pasitraukimą iš pietuose esančio Chersono, Ukraina pietuose vykdo kontrpuolimą. Ukraina įspėja, kad kalbos apie neva bėgančius rusus gali būti tik Rusijos rengiama klasta siekiant suklaidinti ukrainiečius.
Vis dėlto, anot pareigūnų, rusų pajėgų išvedimo iš Chersono planavimas atrodo jau gerokai pasistūmėjęs į priekį, mat didelė dalis civilių gyventojų jau išvyko iš regiono.
„Kai tai įvyks, galime tikėtis, kad vėl padaugės aštrios kritikos Rusijos nacionalinei vadovybei“, – sako vienas pareigūnas.
„Pagrindinė mūsų užduotis bus toliau stebėti, kaip tai paveiks Putino patikimumą. Kol kas atrodo, kad jis ir toliau sėkmingai atremia aštrius spygliuotus smūgius į savo leitenantus“, – kalba jis.
Dar vienas pareigūnas sako, kad kol kas neatrodo, jog V. Putino pozicijai būtų iškilusi tiesioginė grėsmė, tačiau „iš Putino dešiniųjų pusės buvo daromas spaudimas, daugiausia nukreiptas į (Rusijos – red. past.) gynybos ministeriją, kuri, kaip manoma, netinkamai vadovavo karo eigai“.
„Mūsų vertinimu, vienas iš veiksnių, paskatinusių jį žengti šį žingsnį (mobilizaciją), buvo poreikis nuraminti tuos, kurie kritikuoja karo vedimą kaip nepakankamai ryžtingą“, – svarsto jis.
Anot pareigūnų, nors į Chersono sritį ir atvyksta vis daugiau karių, daugelis jų yra neseniai mobilizuoti rezervistai, dažnai „apgailėtinai aprūpinti ir aprengti“.
„Tikėtina, kad Chersone dauguma vadovybės ešelonų jau pasitraukė už upės, palikdami demoralizuotus ir be vadovų vyrus susidurti su ukrainiečių puolimu. Bent jau kai kurie rezervistai į mūšio vietą atvyksta be ginklų“, – teigia vienas iš pareigūnų.
Pasak jų, Rusijos pajėgoms taip pat kritiškai trūksta amunicijos.
17:50 | Zelenskis nedalyvaus G20 susitikime, jei jame dalyvaus Putinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedalyvaus lapkritį Indonezijoje vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, jei jame dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo UNIAN.
„Mano asmeninė ir Ukrainos pozicija buvo tokia, kad jei dalyvaus Rusijos vadovas, Ukraina nedalyvaus“, – cituojamas V. Zelenskis.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Ukraina rengiasi susitikimui ir pareiškė, kad dar ketvirtadienį su Indonezijos prezidentu aptarė pasirengimą.
„Bet kokiu atveju šiandien buvome pakviesti dar kartą. Pažiūrėsime, dar liko kelios dienos“, – teigia Ukrainos prezidentas.
17:24 | Šveicarija uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą šveicariškus šaudmenis
Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.
„Nėra pagrindo teigiamai atsakyti į Vokietijos prašymą perduoti šveicarišką karinę įrangą Ukrainai“, – laiške Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht paaiškino ekonomikos ministras Guy Parmelinas, motyvuodamas savo šalies neutralumo principu.
Berlynas nori nusiųsti Ukrainai 12 400 vienetų Šveicarijoje pagamintos amunicijos, kuri būtų naudojama vokiškose savaeigėse priešlėktuvinėse sistemose „Gepard“, kurių Kyjivas paprašė Rusijos invazinių pajėgų naudojamoms sparnuotosioms raketoms ir bepiločiams lėktuvams numušinėti.
„Iš neutralumo teisės kylantis vienodo požiūrio principas neleidžia Šveicarijai pritarti prašymui siųsti šveicariškos kilmės karinę įrangą Ukrainai, kai ši šalis dalyvauja tarptautiniame ginkluotame konflikte“, – sakė G. Parmelinas.
Trečiadienį Šveicarija sutiko skirti 100 mln. dolerių (102,5 mln. eurų) paramą Ukrainai, kad artėjant žiemai padėtų jai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir atkurti pažeistą energetikos infrastruktūrą.
Nepaisant to, kad Šveicarija yra neutrali, sekdama Europos Sąjungos pavyzdžiu, ji įvedė Rusijai sankcijų dėl vasario pabaigoje pradėtos invazijos į Ukrainą, taip pat ir rusų prezidentui Vladimirui Putinui.
Kai kurie Šveicarijos politikai manė, kad tai per didelis žingsnis, tačiau prezidentas Ignazio Cassisas ne kartą gynė šį sprendimą.
16:33 | TATENA patikrino rusų teiginius apie „nešvarią bombą“
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai baigė patikrą trijose Ukrainos vietose, pranešama agentūros interneto tinklalapyje.
Patikrinimus surengti buvo paprašiusi Ukrainos Vyriausybė po to, kai Rusija paskelbė niekuo nepagrįstus kaltinimus Ukrainai kuriant „nešvarią bombą“.
Rusija buvo pateikusi įtarimus dėl ukrainiečių veiklos Branduolinių tyrimų institute Kyjive, Rytų kalnakasybos ir perdirbimo gamykloje Žovti Kodyje ir mašinų gamykloje Dniepro mieste.
Kaip praneša TATENA, per kelias pastarąsias dienas inspektoriams buvo suteikta galimybė atlikti visus suplanuotus veiksmus.
„Įvertinusi iki šiol gautus rezultatus ir Ukrainos pateiktą informaciją, Agentūra nerado jokių požymių, kad šiose vietose būtų vykdoma nedeklaruota branduolinė veikla ir naudojamos nedeklaruotos medžiagos“, – rašoma pranešime.
„Mūsų atliktas techninis ir mokslinis iki šiol gautų rezultatų vertinimas neparodė jokių nedeklaruotos branduolinės veiklos ir medžiagų požymių šiose trijose vietose. Be to, kuo greičiau pateiksime aplinkos mėginių ėmimo rezultatus“, – cituojamas TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
Rusija kiek anksčiau spalį pareiškė, kad Ukraina neva baigia kurti „nešvarią bombą“, tačiau jokių tai įrodančių argumentų nepateikė. Ukraina ir Vakarai pasmerkė rusų teiginius ir pavadino juos absurdiškais bei pavojingais.
16:09 | Ukraina susigrąžino dar 107 kovotojus
Įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais, rašo UNIAN. Ukraina susigrąžino 107 kovotojus. 74 iš jų yra Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjai, tarp jų – trys „Azov“ pulko kariai.
15:59 | Baerbock: G-7 neleis Rusijai šią žiemą sukelti ukrainiečių bado
Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė neleis Rusijai šią žiemą sukelti ukrainiečių „bado“ dėl jos puolimo šalyje, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Neleisime, kad dėl šio karo žiaurumo ateinančiais žiemos mėnesiais žūtų daugybė pagyvenusių žmonių, vaikų, jaunuolių ir šeimų“, – prieš G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Miunsteryje sakė A. Baerbock.
14:34 | „Putinas nutolęs nuo realybės“ – ISW ekspertai
V. Putinas Rusijos karinių pajėgų Koordinacinio komiteto susitikimo metu pareikalavo „užtikrinti aktyvią gamintojų ir kūrėjų konkurenciją“ ginklų, karinės technikos ir ekipuotės gamybos srityse.
ISW primena, kad būtent dėl problemų karinėje pramonėje Rusija perkasi bepiločius ir, tikėtina, balistines raketas iš Irano, o taip pat, anot JAV žvalgybos turimų duomenų, įsigijo artilerijos amunicijos iš Šiaurės Korėjos.
„Bent dalies Rusijos svarbiausio tipo ginkluotės gamintojų priklausymas nuo šalių, kurios pačios yra izoliuotos ir supančiotos sankcijų, neatitinka Putino reikalavimų, kad Rusijos karinė pramonė artimiausiu metu taptų konkurencinga ir tenkintų augančius Rusijos kariuomenės poreikius“, – tikino ISW analitikai.
14:08 | Rusija visiškai atjungė Zaporižios AE nuo Ukrainos tinklų ir bando pajungti sau
13:27 | Ukrainos URM: šalis neprisiėmė naujų įsipareigojimų, kurie viršytų grūdų susitarimą
Ukraina neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, kurie peržengtų dabartinį grūdų gabenimo Juodąja jūra susitarimą, ketvirtadienį sakė šalies URM atstovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad rusai nusprendė grįžti prie susitarimo po to, kai Ukraina suteikė pakankamas „garantijas“, kad grūdų eksporto koridoriumi nesinaudos kariniams tikslams.
Diplomatas teigė, kad Ukraina niekada nenaudojo ir neketino naudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniams tikslams, o taip pat nurodė, kad ukrainiečiai griežtai laikosi sutarties nuostatų.
„Priminsiu, kad pagal šį susitarimą šalys įsipareigojo garantuoti saugią ir patikimą aplinką grūdų koridoriaus funkcionavimui. Ukraina niekada nekėlė pavojaus grūdų maršrutui“, – pridūrė O. Nikolenka.
12:42 | Rusija jau neteko dvigubai daugiau lėktuvų nei SSRS prarado per karą Afganistane
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas sako, kad Ukrainos pajėgos sunaikino 2 kartus daugiau Rusijos lėktuvų nei SSRS prarado per 10 metų karą Afganistane.
Skelbiama, kad Ukrainos gynėjai sunaikino 278 okupantų lėktuvus, o SSRS Afganistane prarado 118.
11:24 | Rusija traukiasi iš Chersono: nuo administracijos pastato dingo vėliava
Oficialiai Kremlius dar nepaskelbė apie Chersono atidavimą, tačiau vietos administracijos atstovai tvirtina, kad „tikėtinas skubus kariuomenės atsitraukimas į kairįjį krantą“.
„Šiandien paskelbta jau apie kairiojo kranto dalies Chersono srityje evakuaciją. Mes kalbame apie 15-os kilometrų zoną. Greičiausiai mūsų kariuomenė trauksis į kairįjį krantą ir tie asmenys, kurie nespėjo išvykti iš Chersono, turi maksimaliai greitai evakuotis“, – „Solovjov Live“ kalbėjo Kremliaus statytinis Chersone Kirilas Stremousovas.
Taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame autobusu vykstantys Chersono gyventojai džiūgauja išvydę tuščią Rusijos kariuomenės patikros postą.
Iš Chersono pastarosiomis savaitėmis buvo evakuojami norintys palikti miestą prorusiškai nusiteikę vietos gyventojai. Iš miesto išvežama ne tik ten buvusi technika, bet ir sovietinių laikų paminklai.
Ukraina nuo rudens pradžios aktyviai spaudė Rusijos pajėgas šia kryptimi, todėl Rusijos karinė vadovybė galėjo nuspręsti prisiimti „taktinį pralaimėjimą“, atitraukiant pajėgas į kitą Dnipro upės krantą.
10:36 | Medvedevas užsiminė apie „galimą dar vieną Lenkijos padalijimą“
09:53 | Rusijai sugrįžus prie susitarimo, Ukrainos uostus paliko šeši laivai su grūdais
Iš Ukrainos uostų ketvirtadienį išplaukė šeši grūdų pakrauti laivai, praėjus dienai po to, kai Rusija vėl prisijungė prie susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos gynybos ministras.
„Atnaujinus grūdų iniciatyvą, iš Ukrainos uostų išplaukė šeši laivai“, – gynybos ministrą Hulusi Akarą citavo oficialioji Anatolijos naujienų agentūra.
Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.
Savaitgalį Maskva apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme. Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.
Liepą sudarytas susitarimas vaidina itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą.
08:59 | Erdoganas: Scholzas pakeitė savo požiūrį į Putiną
„Aukštoji diplomatija turi lemiamą problemų sprendimo vaidmenį. Net ir Vokietijos kancleris Scholzas prieš mėnesį turėjo visiškai kitą poziciją Putino atžvilgiu, o dabar pakeitė ją Rusijos atžvilgiu, pažymėjęs dialogo svarbą“, – „Daily Sabah“ cituojamas R. Erdoganas.
Pokalbio telefonu metu O. Scholzas tariamai pareiškė, kad „turime surasti bendrų taškų“ su Rusijos lyderiu V. Putinu, „Anadolu Agency“ cituojamas Turkijos prezidentas.
Turkijos prezidentas vėl atsidūrė visų dėmesio centre, kai perėmė lyderystę Ukrainos grūdų eksporto klausimu. Rusija savaitės pradžioje pasitraukė iš grūdų eksporto programos, apkaltinusi Ukrainą ir Didžiąją Britaniją išpuoliu prieš jos laivyną Juodojoje jūroje. Tačiau vėliau sugrįžo, „sulaukusi Ukrainos garantijų“.
Nepaisant R. Erdogano pareiškimo, spalio mėnesį Kremliaus atstovai tikino, kad O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pastaruoju metu nedega noru kokiu nors būdu įsiklausyti į Rusijos pusės argumentus“, rašoma „Meduza“.
Praėjusį mėnesį Turkijos prezidentas pareiškė, kad yra vienintelis lyderis, kuris „vysto atvirą dialogą“ ir su Rusija, ir su Ukraina.
08:10 | Dnipropetrovsko srityje – Rusijos bepiločių antskrydis
Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka patvirtino, kad naktį teritorijoje buvo numušti keturi iraniečių gamybos dronai-kamikadzės, „tačiau buvo ir pataikymų į infrastruktūros objektus“.
V. Rezničenka paskelbė, kad Krivij Rihe smūgis teko energetikos ir vandens tiekimo infrastruktūros objektams. „Ten daug sugriovimų“, – praneša administracijos vadovas.
Pavlohrade Rusija smogė vienam pramoniniam pastatui. V. Rezničenkos teigimu, žuvusių ir sužeistųjų nėra.
07:41 | Ukraina pietų kryptimi sunaikino 4 rusų amunicijos sandėlius
Ukrainos pajėgos pietų kryptimi sunaikino rusų amunicijos sandėlius ir kuro atsargas
Ukrainos kariuomenės „Pietų“ operatyvinė vadavietė skelbia, kad per praėjusią parą nukovė 8 rusų karius, 2 tankus, vieną „Grad“ sistemą, 4 amunicijos sandėlius, 6 geležinkelio cisternas su kuru.
Be to, skelbiama apie vieną pamuštą tanką, 5 šarvuočius ir vieną haubicą D-20.
06:37 | Rusija kare neteko daugiau nei 1,4 tūkst. karininkų
Rusija, nuo karo pradžios iki lapkričio 1-osios, kare Ukrainoje neteko 1402 karininkų. Ukrainiečių kariuomenė paskelbė OSINT ekspertų parengtą ataskaitą, kurioje matyti, kad Rusija neteko dviejų generolų leitenantų ir aštuonių generolų majorų. Net ketvirtadalis iš visų nukautų karininkų – vyresnieji karininkai.
„Ukrainoje buvo denacifikuoti 1402 Rusijos karininkai (apytikriai po 5,7 žmogaus per dieną). Beje, vyresnieji karininkai sudaro 26 proc. bendro kiekio“, – aiškinama pranešime.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Rusija sugrįžo į Ukrainos grūdų eksporto susitarimą
► Baltieji rūmai: Pchenjanas slapta tiekia Rusijos karui Ukrainoje artilerijos sviedinius
