Karas Ukrainoje. JAV viceprezidentas po susitikimo su Zelenskiu patvirtino, kad tikslas yra „ilgalaikė taika“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį tęsdamas aštrią kritiką tradicinių sąjungininkių atžvilgiu, pareiškė, kad Europa praranda savo teisę į žodžio laisvę ir kad jai sunku dorotis su imigracija.

Komentaras pasirodė JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui anksčiau penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje užsipuolus Europos politiką.

„Girdėjau jo kalbą. Jis kalbėjo apie žodžio laisvę. Ir manau, kad jis teisus, – reporteriams sakė D. Trumpas. – Europa, ji praranda savo nuostabią žodžio laisvės teisę. Aš tai matau.“

J. D. Vance'as Miunchene pareiškė, kad žodžio laisvė Europoje mažėja, ir pavadino tai didesne grėsme nei Rusijos karinė agresija.

„Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju, kalbėdamas apie Europą, nėra Rusija. Tai ne Kinija ir ne bet kuris kitas išorės veikėjas. Tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus. Europos atsitraukimas nuo kai kurių savo svarbiausių vertybių, – kalbėjo jis. – Bijau, kad Britanijoje ir visoje Europoje žodžio laisvė mažėja.“

JAV viceprezidentas taip pat paragino Europą keisti kursą imigracijos klausimu.

„Kiek dar reikės siaubingų įvykių, kol pakeisime kursą ir pasuksime mūsų bendrą civilizaciją nauja kryptimi?“ – klausė jis.  

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiko su kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lydere, pranešė Vokietijos žiniasklaida.

Derybos su  Alice Weidel, viena iš AfD lyderių ir pagrindine kandidate vasario 23-iąją vyksiančiuose rinkimuose, vyko ne ten pat, kur Miuncheno saugumo konferencija, mat kraštutinių dešiniųjų partija nebuvo pakviesta į konferenciją, pranešė visuomeninis transliuotojas ZDF.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as penktadienį paragino pagrindines Vokietijos politines partijas nebesipriešinti bendradarbiavimui su kraštutiniais dešiniaisiais, praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynas pareiškė, kad Amerika neturėtų kištis prieš rinkimus.

„Demokratija grindžiama šventu principu, kad žmonių balsas yra svarbus“, – sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje teigė J. D. Vance’as. 

„Nėra vietos ugniasienėms“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje ilgalaikę Vokietijos pripažintų partijų poziciją nedirbti su kraštutiniais dešiniaisiais.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas, favoritas tapti kitu Vokietijos kancleriu, praėjusį mėnesį buvo apkaltintas pažeidęs šį tabu, kai kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parėmė jo pateiktą pasiūlymą sugriežtinti imigracijos įstatymą.

Anksčiau penktadienį Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas kritikavo panašius komentarus, kuriuos J. D. Vance’as išsakė per interviu JAV laikraščiui „Wall Street Journal“.

Jis sakė, kad pašaliniai asmenys neturėtų „kištis į draugiškos šalies vidaus reikalus“, ir pridūrė, kad jie „gali neturėti išsamaus politinių diskusijų Vokietijoje vaizdo“.

Šie komentarai buvo išsakyti Vokietijos rinkimų kampanijos metu, kai daugiausia dėmesio skiriama imigracijos ir saugumo klausimams.

Keletas garsiai nuskambėjusių išpuolių, dėl kurių kaltinami prieglobsčio prašytojai ir migrantai, paskatino AfD dar labiau suaktyvinti kampanijas prieš migrantus.

Neseniai buvo sulaikytas prieglobsčio prašytojas iš Afganistano, įtariamas Miunchene automobiliu įsirėžęs į grupę žmonių. Per ataką buvo sužeisti 36 žmonės. 

Žodžio laisvė vertinama griežčiau

Dabartinės apklausos rodo, kad AfD per vasario 23 dieną vyksiančius rinkimus gali surinkti apie 20 proc. balsų ir tai gali būti geriausias kada nors jos pasiektas rezultatas. 

F. Merzas tvirtina, kad nevaldys kartu su AfD ir aktyviai nesieks jos paramos.

J. D. Vance’as laikraščiui „Wall Street Journal“ taip pat teigė, kad dezinformacijos internete, įskaitant Rusijos skleidžiamus naratyvus, grėsmė Europos demokratijai buvo pervertinta.

„Jei jūsų demokratinę visuomenę gali sugriauti 200 tūkst. dolerių (190 tūkst. eurų) vertės reklama socialiniuose tinkluose, turėtumėte rimtai susimąstyti, kaip stipriai valdote arba suprantate tautos valią“, – pažymėjo jis.

Tačiau S. Hebestreitas tvirtino, kad dezinformaciją reikia atidžiai stebėti.

„Kai tai prieštaraus mūsų įstatymams, mes imsimės veiksmų“, – sakė jis.

„Dėl istorinės patirties Vokietijoje žodžio laisvė vertinama griežčiau nei JAV“, – pridūrė jis. 

Kaip pavyzdį jis pateikė nacių ideologiją, kuri, pasak jo, „kažkur gali būti laisvai reiškiama, bet čia būtų griežtai draudžiama“.

Dėl karo Ukrainoje britų vyriausybė įvedė daugiau sankcijų Rusijai. Jos pritaikytos keturiems vyriausybės pareigūnams ir dviem Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ patronuojamosioms įmonėms, penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy‘is. Jis pabrėžė, kad Londonas nori išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Naujos britų sankcijos įvestos trims vyrams, kurie įtraukti į vadinamąjį „Navalno sąrašą“, kuriame nurodyti korupcija įtariami rusai, pranešė Užsienio reikalų ministerija Londone. Tai yra gynybos viceministras Pavelas Fradkovas, taip pat Vladimiras Selinas, vadovaujantis vienam Gynybos ministerijos skyrių, bei Artiomas Čaika, kurio bendrovės remia Rusijos valstybines įmones.

D. Lammy‘is penktadienį Muncheno saugumo konferencijos kuluaruose ketina susitikti su prieš metus neaiškiomis aplinkybėmis Rusijos kolonijoje mirusio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našle Julija Navalnaja. Jis teigė „pabrėšiąs britų pasiryžimą susilpninti Putino bandymus engti politinę opoziciją ir visame pasaulyje kovoti su nešvariais Kremliaus sandoriais“.

A. Navalnas buvo žinomiausias Rusijos prezidento kritikas. Jis neaiškiomis aplinkybėmis mirė 2024 m. vasario 16 d. kalėjime Arktyje, kur atliko 19 metų kalinimo bausmę. A. Navalno šalininkai ir daug Vakarų politikų dėl opozicionieriaus mirties kaltino Rusijos vadovybę.

A. Navalno žmona pareiškė tęsianti savo vyro darbus. Penktadienio vakarą ji Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys kalbą. Pernai ji taip pat dalyvavo konferencijoje, kai sužinojo apie savo vyro  mirtį.

Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė penktadienį įspėjo, kad „nėra prasmės bandyti derėtis“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo. 

„Net jei nuspręstumėte derėtis su Putinu, atminkite, kad jis meluos“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Julija Navalnaja, likus dviem dienoms iki pirmųjų A. Navalno mirties metinių.

„Jis išduos. Paskutinę akimirką jis pakeis taisykles ir privers jus žaisti jo žaidimą“, – pažymėjo ji. 

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as penktadienį po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miunchene pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje.

„Norime, kad karas baigtųsi, norime, kad žudymas liautųsi, bet norime pasiekti ilgalaikę, tvirtą taiką, o ne tokią taiką, dėl kurios Rytų Europa po poros metų vėl pradės konfliktuoti“, – teigė J. D. Vance’as.

Tuo metu V. Zelenskis pasidžiaugė geromis derybomis su J. D. Vance’u, ir teigė, kad ateityje jie vėl susitiks, Vašingtonui siekiant užbaigti karą Ukrainoje su Rusija.

„Šiandien gerai susikalbėjome. Tai pirmas, bet esu įsitikinęs, kad ne paskutinis mūsų susitikimas“, – po susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė V. Zelenskis. 

Lietuva Miuncheno saugumo konferencijoje ieško, kaip paremti Jungtines Valstijas šioms įgyjant daugiau jėgos svertų derybose dėl Ukrainos taikos, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Trečias dalykas, kalbantis su mūsų partneriais amerikiečiais, kurių delegacija šiandien tikrai yra didelė čia Miuncheno saugumo konferencijoje, kaip juos paremti įgyjant daugiau svertų, vis dėlto, iš jėgos pozicijų išsireikalaujant daugiau naudos Ukrainai būsimose derybose“, – žurnalistams penktadienį Miunchene sakė K. Budrys.

Pagrindiniais Lietuvos siekiais jis įvardijo Europos pozicijų stiprinimą ir kietumą, argumentuotą poziciją dėl Ukrainos taikos ir paramos šaliai didinimą, Europos saugumą apskritai bei konkrečių sprendimų paiešką.

„Lietuva siūlo pasižiūrėti į nepriimtus sprendimus Europos Sąjungoje. Mes turime vis dar vėluojančią karinę paramą Ukrainai, mes turime vis dar rengiamą 16-ąjį sankcijų paketą, kurį galime sugriežtinti sankcijomis su energetiniais ištekliais, su suskystintomis dujomis“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

K. Budrys nurodė turėsiantis atskirą susitikimą su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

„Patikinsiu, kokia yra Lietuvos pozicija, patikinsiu, kad mes raginame nenuimti jokių variantų ir spaudimo priemonių nuo stalo, manome, kad Ukrainos narystė NATO yra labai didelis svertas (...) kalbant apie tai, kas gali paveikti procesus Europoje“, – sakė K. Budrys.

Be to, anot jo, konferencijoje bus diskutuojama, kaip Šiaurės ir Baltijos valstybės gali prisidėti prie didesnio Arkties saugumo.

Šią savaitę įvykęs JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis Europos politinėse viršūnėse sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o Donaldas Trumpas pareiškė, jog Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.

Savo ruožtu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį tvirtino, kad bus pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu akis į akį, kai Kyjivas ir jo sąjungininkai susitars dėl plano, kaip užbaigti karą.

Šiuo metu Miuncheno konferencijoje vyksta labai lauktas V. Zelenskio susitikimas su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Vokietijos pareigūnai yra sakę, kad neverta puoselėti lūkesčių konferenciją lemsiant didelį proveržį užbaigiant karą.

Miuncheno saugumo konferencija – Europoje rengiamas kasmetinis aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.

Miuncheno saugumo konferencijoje prasidėjo labai lauktas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J. D. Vance’o susitikimas, penktadienį žurnalistams pranešė ukrainiečių lyderio atstovas spaudai.

„Miunchene prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J. D. Vance'o susitikimas“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Rusija ir toliau išlieka didžiausia karinė grėsmė Europos saugumui, todėl būtina stiprinti kolektyvinius veiksmus, skiriant didesnį finansavimą gynybai, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Tai jis penktadienį akcentavo vienoje iš Miuncheno saugumo konferencijos diskusijų.

Pasak Prezidentūros, kalbėdamas apie NATO viršūnių susitikimų sprendimų įgyvendinimą, šalies vadovas išreiškė susirūpinimą dėl lėtų procesų ir paragino visas NATO valstybes nares didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

„Deramas finansavimas leis mums panaikinti svarbiausias NATO gynybos planų spragas, kad būtume pasirengę efektyviai atgrasyti Rusiją, kuri kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – diskusijoje sakė prezidentas.

Valstybės vadovas taip pat akcentavo Lietuvos pastangas, teigdamas, kad nuo kitų metų Lietuva yra numačiusi didinti BVP iki 5–6 proc. BVP. 

Diskusijoje jis taip pat kalbėjo apie JAV svarbą Europos saugumui.

„JAV karinis buvimas Europoje yra nepakeičiamas, o Europa turi didinti savo indėlį į gynybą, kad išlaikytų transatlantinį ryšį“, – sakė valstybės vadovas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Europa privalo telkti išteklius padėti Ukrainai, kad būtų atremta Rusijos agresija ir kad Ukraina galėtų užimti stiprią poziciją. 

„Mūsų ir visos Europos saugumas ginamas Ukrainoje. Būtent todėl visokeriopa karinė ir politinė pagalba Ukrainai išliks tarp pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Esame pasirengę prisidėti prie galimų Europos ir JAV iniciatyvų dėl agresijos sustabdymo įgyvendinimo“, – pažymėjo šalies vadovas.

ELTA primena, kad penktadienį Vokietijoje prasidėjo 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truks iki sekmadienio. Į jį laukiama atvykstant apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių. 

Viena svarbiausių temų – Rusijos karas Ukrainoje. Taip pat bus kalbama apie besitęsiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, Europos gynybą, klimato kaitą, energetinį saugumą, dirbtinį intelektą, konfliktus Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Sudane bei daugeliu kitų svarbių klausimų. 

Konferencijoje dalyvaus Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos ir Lenkijos prezidentai Emmanuelis Macronas ir Andrzejus Duda, JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ir kt.

Renginyje taip pat dalyvaus aukščiausi NATO bei Europos Sąjungos atstovai – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, taip pat naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies kariuomenė turės padvigubėti, jei NATO atsisakys jos narystės Aljanse, rašoma CNN.

„Jei nebūsime NATO, tikrame NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje. Tai reiškia, kad mums reikės dvigubai padidinti savo karių skaičių, savo kariuomenę. Turime 110 brigadų. Rusija turi 220 brigadų“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje sakė V. Zelenskis.

Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija penktadienį pranešė, kad devyniuose mėginiuose, kuriuos jai perdavė Ukraina iš karo su Rusija fronto linijos, rado draudžiamų CS dujų, naudojamų malšinant riaušes. 

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) teigė, kad toksiškos medžiagos rado keturiuose granatų sviediniuose, trijuose iš apkasų paimtuose Ukrainos dirvožemio ir dviejuose augmenijos mėginiuose.

CS dujos nėra mirtinos, tačiau jos labai dirgina kvėpavimo takus, odą ir akis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą cheminių ginklų naudojimu per jau beveik trejus metus trunkantį karą. Kyjivo Vakarų sąjungininkai taip pat teigė, kad Maskva panaudojo uždraustus ginklus.

Ukraina paprašė OPCW ištirti tris įtariamo cheminio ginklo panaudojimo atvejus: spalio 2 dieną netoli Marijivkos kaimo ir spalio 12 bei 14 d. netoli Ilinkos.

„Visose granatose, paimtose iš apkasų, buvo riaušių malšinimo medžiagos CS, su ja susijusių junginių ir (arba) jų skilimo produktų“, – nustatė OPCW..

Šios cheminės medžiagos taip pat rasta Ukrainos pateiktuose dirvožemio ir augmenijos mėginiuose.

„Šis pranešimas yra antras patvirtintas atvejis, kai Dnipropetrovsko srityje ant konfrontacijos linijos randama riaušių malšinimo granatų“, – sakė OPCW generalinis direktorius Fernando Ariasas (Fernandas Ariasas). 

Jis sakė, kad išvadose pabrėžiama, jog „būtina skubiai palaikyti ir įgyvendinti Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos principus“.

Lapkritį OPCW pranešė, kad trijuose Ukrainos pateiktuose sviedinių ir dirvožemio mėginiuose rasta uždraustų CS dujų.

Pasak OPCW, tai pirmas kartas, kai buvo patvirtintas riaušių malšinimo dujų naudojimas Ukrainos teritorijose, kur vyksta aktyvios kovos.

Pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją draudžiama naudoti CS dujas ir kitus toksinius ginklus karo zonose.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos kaltina Rusiją per 2022 metais pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą naudojant toksišką chloropikriną ir riaušių malšinimo medžiagas prieš Ukrainos karius.

Rusija yra sakiusi nebeturinti karinio cheminių ginklų arsenalo, tačiau jos vis dažniau reikalaujama pasiaiškinti dėl įtariamo toksinių ginklų naudojimo.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį sukritikavo JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą, kuris sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, apkaltino europiečių vyriausybę, kad ši ignoruoja rinkėjų susirūpinimą dėl imigracijos ir slopina žodžio laisvę.

„Anksčiau JAV viceprezidentas suabejojo demokratija visoje Europoje“, – stovėdamas ant pagrindinės konferencijos scenos sakė B. Pistorius. 

„Jis kalba apie demokratijos sunaikinimą. Ir, jei teisingai supratau, jis lygina sąlygas kai kuriose Europos dalyse su sąlygomis autoritariniuose regionuose (...) Tai nepriimtina“, – teigė jis. 

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pakartojo, kad Lietuvos palaikymas ir parama Ukrainai nesikeičia.

Pasak Prezidentūros, šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva ir toliau investuos į Ukrainos gynybos pramonę, tieks reikalingus ginklus.

„Taiką užtikrinti galime tik per stiprybę“, – sakė prezidentas.

Savo ruožtu kalbėdamas apie galimas derybas, G. Nausėda pažymėjo, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami, o Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos. 

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad bet kokiose derybos yra negalimos be pačios Ukrainos ir Europos dalyvavimo.

„Europa turi ką pasiūlyti derybų stalui. Sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms potencialas dar neišsemtas: griežtesnis Rusijos šešėlinio laivyno sankcionavimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas, įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas Ukrainos poreikiams. Galime nuveikti dar daugiau – dar pernai NATO formatu inicijavome 10 mlrd. eurų investicijas į Ukrainos gynybos pramonę. Turime tęsti ir ginkluotės tiekimą“, – akcentavo jis.

Šalies vadovas pakartojo Lietuvos tvirtą palaikymą Ukrainos narystei NATO. 

ELTA primena, kad į JAV prezidento postą grįžus respublikonui D. Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas V. Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. 

Be to, D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.

Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Kyjivo ambicijos įstoti į NATO yra nerealistiškos. P. Hegsethas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog Ukraina sugebės susigrąžinti teritorijas, kurių neteko nuo 2014 m., ir atmetė galimybę į Ukrainą siųsti JAV karius ar NATO misiją bet kokio taikos susitarimo vykdymui užtikrinti.

Ukrainos prezidentas dalyvavo diskusijoje Miuncheno saugumo konferencijoje, rašoma „Sky News“.

Jis ką tik pareiškė, kad yra pasirengęs kalbėtis tik su vienu Rusijos pareigūnu – pačiu Vladimiru Putinu.

Pasak jo, V. Zelenskis tai padarytų tik tada, kai Ukraina susitars dėl bendro plano su Donaldu Trumpu ir Europos lyderiais.

Jis pridūrė, kad D. Trumpas davė jam savo asmeninį telefono numerį ir pasakė, kad gali paskambinti bet kada.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Miuncheno konferencijoje, susitikimo su JAV senatoriais metu, papasakojo juokingą istoriją iš neseniai vykusio pokalbio telefonu su Donaldu Trumpu.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pradėdamas Miuncheno saugumo konferenciją pasakė, kad Donaldo Trumpo administracija „visiškai nepaiso nusistovėjusių taisyklių“.

„Naujosiosios amerikiečių administracijos pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo mūsiškės, – kalbėjo F. Steinmeieris. – Pagal ją visiškai nepaisoma nusistovėjusių taisyklių, partnerystės ir įgyto pasitikėjimo.“

„Mes to nepakeisime. Turime tai priimti ir galime tai padaryti“, – renginyje, kuriame dalyvavo ir JAV viceprezidentas JD Vance‘as, neįprastai griežtu tonu kalbėjo jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį pranešė, kad Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. 

„Pagrindinė pokalbio tema buvo bendrų pastangų koordinavimas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, socialiniame tinkle sakė A. Jermakas. 

Rusija skelbia Rytų Ukrainoje perėmusi dar dviejų vietovių kontrolę. Rusų daliniai užėmė Dačnės ir Zelene Polės kaimus Donecko srityje, Maskvoje pareiškė Gynybos ministerija.

Zelene Polė yra kaimyninės Zaporižios srities pasienyje, o Dačnė – į vakarus nuo dar sausio pradžioje rusų okupuoto Kurachovės miesto.

Kyjivas penktadienį pranešė atgavęs šimtų mūšiuose su rusų pajėgomis kritusių ukrainiečių karių palaikus – tai buvo viena iš didžiausių palaikų grąžinimo operacijų nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Atliekant repatriaciją, į Ukrainą grįžo 757 kritusių Ukrainos gynėjų palaikai“, – socialiniame tinkle pranešė vyriausybinis Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasakė, kad rusų drono smūgis Černobylio atominės jėgainės teritorijoje rodo, kad Maskva „nenori taikos“ Ukrainoje.

„Rusija bombarduoja branduolinę stotį, o tai aiškiai rodo, kad ji nenori taikos, – per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių sakė K. Kallas. – Todėl dabar turime nuspręsti ir aptarti, kaip šiuo metu padėsime Ukrainai... kadangi mūsų vertybės nepasikeitė – nepasikeitė ir Rusijos tikslai.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis feisbuke pranešė, kad penktadienio naktį Rusijos kovinis dronas su fugasiniu sprogmeniu pataikė į priedangą virš suniokoto Černobylio atominės elektrinės 4-ojo energetinio bloko, jo teigimu, saugančią pasaulį nuo radiacijos iš suniokoto bloko.

Pasak V. Zelenskio, nepilotuojamasis orlaivis apgadino priedangą, tačiau kilęs gaisras buvo užgesintas, o radiacinis fonas šiuo metu nepadidėjęs ir yra nuolat stebimas. Preliminariais vertinimais, priedangai padaryta didelė žala.

JAV neatmeta galimybės įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti savo karius į Ukrainą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su taikos sutartimi, garantuojančia ilgalaikę Kyjivo nepriklausomybę, interviu „The Wall Street Journal“ sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance’as. 

„Yra ekonominiai spaudimo svertai ir, žinoma, kariniai spaudimo svertai“, – sakė J. D. Vance'as. Jo teigimu, galimybė siųsti JAV karius į Ukrainą lieka „darbotvarkėje“.

Pasak JAV viceprezidento, derybos su Rusija gali baigtis „daugelį šokirusiunčiu sandoriu“. Kartu jis pažymėjo, kad D. Trumpas derybų metu gali persigalvoti tam tikrais klausimais. Dabar jo administracijos tikslas – įtikinti V. Putiną, kad jis gali pasiekti daugiau diplomatijos būdu nei mūšio lauke.

J. D. Vance'as pridūrė, kad dar per anksti pasakyti, kokia Ukrainos dalis gali likti Rusijos kontroliuojama ar kokias saugumo garantijas JAV ir kitos Vakarų šalys gali pasiūlyti Kyjivui. Šias detales, anot jo, reikės išsiaiškinti per taikos derybas. y

„Yra daug formuluočių ir konfigūracijų, bet mes susirūpinę dėl suverenios Ukrainos nepriklausomybės“, – sakė viceprezidentas.

Jis taip pat pasiūlė atkurti santykius su Rusija po sėkmingo taikos susitarimo Ukrainoje. Pasak JAV viceprezidento, dabartinė Maskvos izoliacija nuo Vakarų rinkų daro ją „jaunesne Pekino partnere“.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad J.D.Vance'as pateikė griežtesnę JAV poziciją Rusijos atžvilgiu nei Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas. Vasario 12 d. Briuselyje vykusiame Ukrainos kontaktų grupės posėdyje P. Hegsethas kreipėsi į Europos sąjungininkus, užsimindamas apie nuolaidas, kurios gali būti padarytos taikiai sprendžiant Rusijos ir Ukrainos karą.

Jis pareiškė, kad grįžimas prie Ukrainos sienų iki 2014 metų yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo įstojimas į NATO negali būti „realus derybų sprendimo rezultatas“. Jis taip pat atmetė galimybę siųsti JAV karius į Ukrainą su bet kokiomis saugumo garantijomis.

Vasario 12 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Rusijos Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Po to JAV prezidentas paskelbė, kad šalys sutiko pradėti derybas dėl karo pabaigos. Kaip rašo „Financial Times“, D. Trumpas ir V. Putinas sieks balandžio-gegužės mėnesiais sudaryti susitarimą dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad bus pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusija, kai tik Kyjivas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa pasieks bendrą poziciją, kaip užbaigti karą.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje nerimauja, kad karas Ukrainoje gali būti sprendžiamas nepaisant jų nuomonės, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sutarė su rusų vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir susitikti.

„Esame pasirengę bet kokiems pokalbiams su Amerika ir mūsų sąjungininkais. Jei jie pateiks mums konkrečius atsakymus į konkrečius mūsų prašymus ir bendrą supratimą apie pavojingąjį Putiną, tuomet, turėdami vieningą supratimą, būsime pasirengę kalbėtis su rusais“, – sakė V. Zelenskis, penktadienį dalyvaujantis Miuncheno saugumo konferencijoje.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad nebūtina pasitikėti Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų galima su juo derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Varšuvoje paklaustas, ar pasitiki V. Putinu, kad šis laikysis bet kokio galimo susitarimo, P. Hegsethas žurnalistams atsakė: „Nebūtina kuo nors pasitikėti, kad galėtum su juo derėtis.“

Ketvirtadienį Donaldo Trumpo aukščiausio rango pareigūnams surengus kelis susitikimus Europoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo pasaulio lyderius „nepasitikėti Putino teiginiais apie pasirengimą nutraukti karą“ ir sakė norintis, kad prieš bet kokias derybas JAV susitartų dėl „plano, kaip sustabdyti Putiną“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad pagerėjo karinė padėtis aplink apgultą rytinį Pokrovsko miestą, kurį siekia užimti Rusijos pajėgos.

„Pastarosiomis dienomis padėtis Pokrovsko sektoriuje pagerėjo. Neišsiplėsiu. Bet sakyčiau, kad esame ten labiau užtikrinti nei anksčiau“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Pokrovskas – svarbus logistikos punktas, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkės turėtų prisijungti prie bet kokių derybų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo. 

Trečiadienį įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis privertė sunerimti, kad į taikos derybas nebus įtrauktos Ukrainos sąjungininkės Europoje. 

Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose žurnalisto paklaustas, ar Europa turėtų dalyvauti derybose kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija ir Ukraina, J. D. Vance'as atsakė: „Žinoma, kad turėtų. Žinoma.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vakarus, kad Rusija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Vieną diviziją paprastai sudaro 10-20 tūkst. karių.

Apie tai jis kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. 

Jis pabrėžė, kad nėra tikras, jog kariai būtų ruošiami karui Ukrainoje. Pasak jo, jie gali būti skirti Lenkijai su Baltijos šalims. 

„Šiais metais Rusijos Federacija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Nesu tikras, kad tai bus išpuolis prieš Ukrainą. Bet jie gali vykti į Ukrainą ar Lenkiją su Baltijos šalimis“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

Pasak jo, jei Ukraina neturės saugumo garantijų, Rusija vėl puls, nes „jiems tai naudinga“.

V. Zelenskis sako, kad Vakarams gali tekti iškeisti savo kostiumus į karines uniformas, jei V. Putinas nebus spaudžiamas.

„Mūsų kariai dabar duoda visam pasauliui laiko kalbėtis ir dėvėti kostiumus. Turime labai greitai diskutuoti ir priimti konkrečius sprendimus su JAV, antraip kostiumus teks keisti į karines uniformas“, – sakė V. Zelenskis.

Kremlius penktadienį, reaguodamas į informaciją apie drono smūgį į Černobylio atominės elektrinės apsauginį gaubtą, pareiškė, kad jo kariuomenė nerengia smūgių prieš Ukrainos branduolinę infrastruktūrą.

„Apie jokius smūgius tokiems branduolinės infrastruktūros objektams negali būti nė kalbos. Bet kokie teiginiai, kad taip buvo, neatitinka tikrovės. Rusijos kariuomenė to nedaro“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, prieš tai pareiškęs, kad neturi „tikslios informacijos“ apie smūgį Černobylyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusijos dronas pataikė į Černobylio AE apsauginį gaubtą, pastatytą radiacijai sulaikyti, tačiau pridūrė, kad radiacijos lygis nepadidėjo.

„Praėjusią naktį Rusijos atakos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į gaubtą, saugantį pasaulį nuo radiacijos sunaikintame Černobylio atominės elektrinės 4-ajame energijos bloke“, – socialiniame tinkle paskelbė V. Zelenskis.

Apie tai pranešta likus kelioms valandoms iki V. Zelenskio susitikimo su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu) Miuncheno saugumo konferencijoje.

V. Zelenskio administracijos vadovo patarėjas sakė, kad Ukrainos delegacija įtrauks atakos Černobylio AE klausimą į darbotvarkę susitikimuose su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukrainos sąjungininkais.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė apie sprogimą Černobylio atominėje elektrinėje ir teigė, kad „radiacijos lygis viduje ir išorėje išlieka normalus ir stabilus“.

Pirmosiomis invazijos dienomis Maskvos pajėgos užėmė Černobylio elektrinę, bet po kelių savaičių ją paliko.

1986-aisiais per nesėkmingą saugumo testą sprogo vienas iš Černobylio AE reaktorių – įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija, dėl kurios radiacijos debesys pasklido po didžiąją Europos dalį, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti evakuotis.

Sovietų valdžia iš pradžių bandė nuslėpti, o vėliau sumenkinti katastrofos mastą.

Galiausiai virš reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis betono ir plieno gaubtas, vadinamas sarkofagu, kuris sulaiko radiaciją.

„Vienintelė šalis pasaulyje, kuri puola tokius objektus, užima branduolines jėgaines ir kariauja nepaisydama pasekmių, yra dabartinė Rusija“, – pridūrė V. Zelenskis savo pareiškime.

Kyjivas Jungtinėms Valstijoms perdavė amerikiečių vadovaujamo pasiūlymo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta prieiga prie Ukrainos gamtinių išteklių mainais į tolesnę JAV paramą, projektą, penktadienį pranešė vienas Ukrainos pareigūnas.

„Ukraina perdavė dokumentą“, – žurnalistams sakė Kyjivo delegacijos Miuncheno saugumo konferencijoje narys ir kartu pridūrė, kad JAV paprašė laiko šį dokumentą peržiūrėti.

Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Christophas Heusgenas pareiškė, kad Rusijos delegacijos atstovai joje nedalyvauja.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Bild“.

„Mes neakreditavome nė vieno Rusijos valdžios atstovo. O be akreditacijos čia negalima patekti“, - sakė Ch. Heusgenas prieš prasidedant konferencijai.

Be to, anot jo, Vokietijos federalinė vyriausybė neišdavė atitinkamų vizų Rusijos valdžios atstovams.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje vyks susitikimai, kuriuose dalyvaus JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovai.

„Rytoj jie susitiks Miunchene. Ten bus Rusijos ir mūsų žmonės. Beje, pakviesta ir Ukraina. Nežinia, kas konkrečiai bus ten iš kiekvienos šalies, bet tai bus aukšto lygio atstovai iš Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų“, – pažymėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.

Miuncheno saugumo konferencija vyks vasario 14–16 dienomis.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį per pokalbį telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Londonas yra „įsipareigojęs siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“.

„Premjeras pakartojo JK įsipareigojimą siekti, kad Ukraina būtų negrįžtamame kelyje į NATO, kaip pernai Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime susitarė sąjungininkai“, – pareiškė premjero biuro Dauningo gatvėje atstovė spaudai. 

Pokalbis įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.

Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakavo Zaporižios srities Preobraženkos kaimą. Po griuvėsiais yra žmonių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Sugriauti gyvenamieji namai. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių. Tokie priešo smūgio Preobraženkai padariniai“, – parašė I. Fiodorovas.

Pažymima, kad priešas į pafrontės bendruomenę paleido mažiausiai šešias valdomąsias aviacines bombas.

Smūgių vietose dirba avarinių tarnybų darbuotojai, gelbėtojai ir medikai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą okupantai rusai smogė 490 smūgių 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių.

Stengiantis užbaigti karą Ukrainoje svarstomos visos galimybės, įskaitant „karinio sverto“ panaudojimą, penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ (WSJ) pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as.

„Prezidentas nedalyvaus uždengtomis akimis, – tvirtino J. D. Vance‘as. – Jis pasakys: „Viskas padėta ant stalo, tarkimės“.

„Yra ekonominių svertų, žinoma, yra ir karinių svertų“, – kalbėjo JAV viceprezidentas.

J. D. Vance‘as nurodė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, kokia Ukrainos teritorijos dalis liks Rusijos rankose, taip pat ir apie tai, kokias saugumo garantijas JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai galėtų pasiūlyti Kyjivui.

„Yra daugybė formuluočių, konfigūracijų, tačiau mums rūpi, kad Ukraina turėtų suverenią nepriklausomybę“, – dėstė jis.

Tokios pastabos nuskambėjo prieš numatytą J. D. Vance‘o ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje. 

Šis susitikimas įvyks po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pokalbius su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, kurie sukrėtė Ukrainą ir Amerikos sąjungininkus NATO aljanse ir kurie buvo suorganizuoti praėjus beveik trejiems metams nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios.

Vasario 14-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 73 priešo bepiločius orlaivius, dar 58 dronai nepasiekė savo taikinių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Iki 8.30 val. patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio, Zaporižios, Mykolajivo ir Odesos srityse buvo numušti 73 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai. 58 priešo dronai imitatoriai nepasiekė savo taikinių (be neigiamų padarinių)“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad rusai atakavo Ukrainą 133 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Milerovo, Kursko, Briansko, Šatalovo ir Primorsko Achtarsko krypčių.

Spaudos tarnybos duomenimis, oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Per priešo ataką nukentėjo Kyjivo, Sumų, Černihivo, Odesos ir Charkivo sritys.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 855 480 kareivių.

Chersono srityje praėjusią parą, vasario 13-ąją, per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Pasak pareigūno, rusų ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 39 regiono miestai ir gyvenvietės.

Nukentėjo trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai, 14 privačių namų, automobiliai.

O. Prokudinas pažymėjo, kad dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 13-ąją Rusijos kariškiai smogė Chersono Centriniam rajonui, mieste sutriko šilumos, vandens ir elektros tiekimas.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tvirtina, kad dėl naujosios Jungtinių Valstijų administracijos požiūrio pablogėjo Kyjivo derybinė pozicija.

„JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pareiškimai kelia pavojų galutiniam derybų tikslui ir susitarimui, kurio siekia prezidentas D. Trumpas“, – naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne teigė D. Kuleba.

D. Trumpas, kuris prieš mažiau nei mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, yra sakęs, kad nori užbaigti karą Ukrainoje tiesioginėmis derybomis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo trečiadienį kalbėjosi telefonu.

Tuo pat metu jo gynybos ministras Pete’as Hegsethas Briuselyje pareiškė, kad Kyjivo ambicijos įstoti į NATO yra nerealistiškos. P. Hegsethas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog Ukraina sugebės susigrąžinti teritorijas, kurių neteko nuo 2014 m., ir atmetė galimybę į Ukrainą siųsti JAV karius ar NATO misiją bet kokio taikos susitarimo vykdymui užtikrinti.

„Atrodo, kad šių dviejų labai svarbių pozicijų buvo atsisakyta net nepasiekus derybų taško“, – sakė D. Kuleba, kuris Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2020-2024 m.

„Dabar V. Putinas žino, kad jam už tai nereikia nieko duoti, nes to jau nėra“, – kalbėjo jis.

D. Kuleba argumentavo, kad vienintelis likęs svertas yra sankcijos, įšaldytas Rusijos turtas ir žaliavos, kuriomis domisi D. Trumpas.

Tačiau Ukraina lengvai nepasiduos. Šalis iki pat vasaros galės gintis šiuo metu tiekiamais ir pačios gaminamais ginklais, nurodė D. Kuleba. „Patikėkite manimi, Ukraina buvo nuvertinta ir toliau yra nuvertinama. Visų mūsų problemų ir sunkumų akivaizdoje D. Trumpas nuvertina Ukrainos gebėjimą ir ryžtą gintis“, – akcentavo jis.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 855 480 kareivių.

Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 057 tankų (+17), 20 910 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 23 115 artilerijos sistemų (+81), 1 282 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+4), 1 066 oro gynybos priemonių (+3), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 25 224 dronų (+152), 3 063 kruizinių raketų (+6), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 37 252 automobilių (+156), 3 745 specialiosios technikos vienetų (+1).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Per rusų bepiločio orlaivio ataką Sumų pakraštyje užsidegė ūkinis pastatas, preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų miesto taryba.

„Šiąnakt priešas smogė dar vieną oro smūgį Sumų bendruomenei. Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką užsidegė ūkinis pastatas miesto pakraštyje“, – sakoma pranešime.

 Preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus. Smūgio vietoje dirba visos reikiamos tarnybos.

„Priešo atakos padariniai tikslinami“, – pridūrė miesto tarybos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, vasario 13-ąją Rusijos kariškiai 71 kartą apšaudė Sumų srities pasienio teritorijas ir gyvenvietes, iš viso užfiksuota 119 sprogimų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi pasiekti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų, kuris iš dalies kompensuos Jungtinėms Valstijoms pinigus, išleistus ginklams, skirtiems šaliai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o JAV administracija pareiškė, kad Ukraina turės atiduoti teritorijų, M. Rubio sakė, kad Jungtinės Valstijos yra „suinteresuotos ilgalaike Ukrainos nepriklausomybe“.

„Tai turėtų būti pagrįsta nuolatiniais ekonominiais interesais“, – teigė M. Rubio konservatyviųjų vedėjų Clay Travis ir Bucko Sextono radijo laidoje.

„Tikimės, kad netrukus turėsime naujienų apie tai: galimybę bendradarbiauti su Ukraina – steigti bendrą įmonę ar panašiai – dėl jų teisių į naudingąsias iškasenas, visus jų turimus gamtinius išteklius“, – sakė jis.

„Dalis šių pinigų bus panaudota atlyginti JAV mokesčių mokėtojams už milijardus dolerių, kurie buvo išleisti, – pridūrė M. Rubio. – Dalis jų bus investuota atgal į Ukrainą, kad būtų galima atstatyti visa ten įvykusi destrukcija.“

Ketvirtadienį M. Rubio taip pat kalbėjosi telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, kuris perspėjo, kad Rusija bando pasidalyti pasaulį panašiai kaip Jaltos konferencijoje, kurioje Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderiai aptarė jėgų pusiausvyrą po Antrojo pasaulinio karo.

Pokalbyje M. Rubio aptarė „drąsią diplomatiją siekiant užbaigti karą derybų keliu ir užtikrinti tvarią taiką“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce (Tami Brius).

D. Trumpas, ilgą laiką kritikavęs pinigų siuntimą Ukrainai nuo tada, kai į ją įsiveržė Rusija, anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad norėtų susitarimo dėl galimybės gauti Ukrainos retųjų žemės metalų kaip sąlygos, kad parama būtų tęsiama.

Ukrainoje yra dideli ličio ir titano ištekliai, kurie yra labai svarbūs aukštosioms technologijoms, įskaitant kosminę erdvę ir elektrines transporto priemones.