Svarbiausios dienos naujienos:
22:57 | Europos Sąjunga pratęsė ukrainiečių pabėgėlių teisę pasilikti bloke iki 2026 metų
Europos Sąjunga antradienį pratęsė Ukrainos pabėgėlių teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2026 metų kovo mėnesio.
Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
„Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu. Tai nėra saugios aplinkybės“, – išplatintame pareiškime nurodė Belgijos valstybės sekretorė prieglobsčio ir migracijos reikalams Nicole de Moor (Nikol de Mur).
„Tie, kurie pabėgo nuo Rusijos agresijos, ir toliau gali tikėtis mūsų solidarumo“, – pridūrė ji.
Belgija iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai.
Daugiau nei prieš dvejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES valstybės narės suteikė ukrainiečiams galimybę likti Bendrijoje iki 2025-ųjų kovo 4-osios.
Pagal ES taisykles ukrainiečiai visoje Bendrijoje turi teisę gauti leidimą gyventi, dirbti, mokytis, apsirūpinti būstu, gauti medicininę pagalbą, socialinę apsaugą.
22:30 | Premjeras: Serbija nėra Ukrainoje kariaujanti šalis, nors parduoda amuniciją
Serbija nėra kariaujanti šalis Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė ministras pirmininkas Milošas Vučevičius, gindamas savo šalies teisę parduoti šaudmenis Vakarų pirkėjams, greičiausiai tiekiantiems juos Kyjivui.
„Tai nėra serbų indėlis į vieną iš kariaujančių šalių“, – sakė M. Vučevičius. „Nenoriu užkirsti kelio įmonėms parduoti mūsų amuniciją Ispanijai, Čekijai, JAV (...) nes tai nėra draudžiama ir mums nėra amoralu gaminti ginklus ir šaudmenis, kurie, deja, naudojami ir ten, kur vyksta karas“, – sakė jis.
21:16 | Ukraina smogė šaudmenų sandėliui Rusijos teritorijoje
Ukraina antradienį pranešė, kad smogė Rusijos teritorijoje esančiam šaudmenų sandėliui.
Anksčiau antradienį vietos gubernatorius pranešė apie sprogimus šaudmenų sandėlyje pasienio Voronežo srityje.
Kyjivas retai komentuoja šiuos išpuolius, kurie dažniausiai nukreipti prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus.
Vietos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad laukų ir medžių apsuptoje vietovėje siaučia gaisras ir pasigirsta keli galingi sprogimai.
„Rusijos agresorių kariuomenės lauko amunicijos sandėlis nukentėjo Rusijos Voronežo srities Olchovatkos rajone“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba.
Teigiama, kad Olchovatkos regionas yra už 50 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.
Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas nurodė, kad „Olchovatkos rajone įvyko sprogstamųjų objektų detonacija“. Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina surengė dronų išpuolį pasienio teritorijoje.
Anksčiau antradienį A. Gusevas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Ukraina paleido du dronus į Olchovatkos rajoną. Pranešama, kad vieno iš jų nuolaužos nukrito ant neįvardytos pramoninės teritorijos, kur kilo gaisras.
Gubernatorius pridūrė, kad per incidentą civiliai gyventojai nenukentėjo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį numušė 30 ukrainiečių dronų, įskaitant vieną virš Voronežo srities.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, darydama didelę žalą šalies energetikos tinklams ir kitiems objektams.
Praėjusio mėnesio viduryje Maskvai surengus naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad šiuo puolimu esą siekiama sukurti buferinę zoną.
19:21 | Italija: blokuodama prieigą prie žiniasklaidos priemonių Rusija nepanaikins karo poveikio
Italija antradienį pasmerkė Rusiją už prieigos prie dešimčių Europos Sąjungos žiniasklaidos priemonių užblokavimą, sakydama, kad tai nepanaikins karo Ukrainoje padarinių.
Italijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad nukentėjusios šalies žiniasklaidos priemonės – transliuotojai RAI ir La7 bei laikraščiai „La Repubblica“ ir „La Stampa“ – objektyviai nušvietė karą Ukrainoje, ir pridūrė, kad draudimas „nepanaikina ir nesumažina smurtinio, niokojančio ir neteisėto karo poveikio“.
Rusija antradienį pareiškė nusprendusi užblokuoti prieigą prie 81 ES žiniasklaidos priemonės, įskaitant tris Lietuvos naujienų portalus.
Maskva tai pavadino atsakomąja priemone į Briuselio sprendimą uždrausti kelių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijas.
„Įvedami atsakomieji apribojimai, susiję su prieiga prie ES valstybių narių žiniasklaidos priemonių transliavimo išteklių iš Rusijos teritorijos“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
19:10 | Diplomatai: NATO trečiadienį oficialiai paskirs M. Rutte kitu Aljanso vadovu
NATO trečiadienį oficialiai paskirs kadenciją baigiantį Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte kitu Aljanso vadovu, antradienį pranešė diplomatai.
Prieš tai visų 32 šalių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą jo paskyrimui.
Diplomatai iš keleto NATO valstybių sakė, kad M. Rutte pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai spalio 1 d. baigsis jo kadencija.
57-erių M. Rutte praėjusią savaitę laimėjo varžybas dėl vadovavimo Vakarų kariniam aljansui, kai iš lenktynių pasitraukė vienintelis jo varžovas Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Patyręs Nyderlandų lyderis, kuris jau greitai turėtų palikti savo dabartines pareigas po beveik 14 metų valdžioje, vairą perims svarbiu metu.
Kitas NATO vadovas turės tvarkytis su Rusijos karo prieš Ukrainą padariniais ir galimu Donaldo Trumpo sugrįžimu į JAV prezidento postą po lapkritį vyksiančių rinkimų.
17:12 | ES pradėjo derybas su Ukraina dėl šalies narystės bloke
Antradienį Europos Sąjunga (ES) pradėjo narystės derybas su Ukraina, nukreipdama karo draskomą šalį į ilgą kelią tapti bloko nare, Rusija mėgino tai blokuoti.
„Brangūs draugai, šiandien prasideda naujas Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių skyrius“, – derybų pradžioje vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.
16:59 | JAV ambasadorė: rusai vaikus verčia tarnauti, dirbti prieš Ukrainą, naudoja juos kaip gyvuosius skydus
Rusijos kariai naudoja vaikus kariniais tikslais kare prieš Ukrainą, verčia juos atlikti karinę tarnybą, būti informatoriais arba gyvaisiais skydais, pareiškė JAV ambasadorė ypatingiems pavedimams prekybos žmonėmis stebėsenos ir kovos su ja klausimais Cindy Dyer, praneša „Ukrinform“.
Pristatydama Valstybės departamento ataskaitą apie prekybą žmonėmis pasaulyje 2024 m., C. Dyer nurodė kai kurias nerimą keliančias tendencijas, susijusias su Rusija.
„Stebime keletą nerimą keliančių tendencijų, susijusių su Rusija. Akivaizdu, kad viena iš jų yra Rusijos karas prieš Ukrainą ir didesnis nuo šio karo bėgančių pabėgėlių, ypač moterų ir vaikų, pažeidžiamumas. Tam skiriame ypatingą dėmesį ataskaitoje apie prekybą žmonėmis“, – nurodo ji.
Anot jos, Valstybės departamentas įgyvendina programas, skirtas padėti Ukrainai kovoti su prekybos žmonėmis grėsme visame pasaulyje, taip pat Rytų Europoje, kur daug žmonių bėga nuo karo Ukrainoje.
„Mes taip pat atidžiai stebime Rusijos karius, įskaitant vaikų naudojimą kariniams tikslams Ukrainoje. Pastebėjome, kad yra pranešimų apie vaikus, kurie verčiami atlikti karinę prievolę, taip pat būti informatoriais ir gyvaisiais skydais“, – sako ji.
Anot C. Dyer, visiems pagrobtiems vaikams gresia didžiulė prekybos žmonėmis rizika. Valstybės departamentas paragino grąžinti vaikus jų šeimoms Ukrainoje.
16:51 | Žiniasklaida: sprogimai Sevastopolyje išgąsdino rusus – kraunasi lagaminus ir bėga iš Krymo
Po sprogimų Sevastopolyje rusų poilsiautojai bėga iš Krymo, rašo „Obozrevatel“. Turistai atšaukia savo kelionių bei viešbučių rezervacijas.
Anot leidinio, išvyksta net tie, kurie čia atostogavo nemokamai.
16:11 | Maskva pareiškė žengusi „atsakomąjį“ žingsnį ir užblokavusi Rusijoje 81 ES žiniasklaidos priemonę
Antradienį Rusija pareiškė blokavusi prieigą prie 81 Europos Sąjungos (ES) žiniasklaidos priemonės, tai - „atsakomoji priemonė“ į Briuselio praėjusio mėnesio sprendimą uždrausti kelių Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių transliacijas.
„Įvedami atsakomieji apribojimai prieigai iš Rusijos teritorijos prie ES valstybių narių žiniasklaidos priemonių transliavimo išteklių“, – sakoma Maskvos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtas ir žiniasklaidos priemonių sąrašas, dėl apribojimų kaltinamas Briuselis.
15:27 | Ukraina nurodė evakuoti vaikus iš kelių fronto kaimų
Ukrainos rytinės Donecko srities vadovas antradienį pranešė, kad įsakė vaikams ir jų globėjams evakuotis iš kelių fronto miestų ir kaimų regione, kur į priekį stumiasi Rusijos pajėgos.
„Buvo nuspręsta vykdyti priverstinę vaikų evakuaciją su tėvais arba kitais teisėtais atstovais“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Jis sakė, kad nurodymas palies Drobyševės, Nova Poltavkos, Novoolenivkos, Oleksandropilio ir Romanivkos gyventojus.
15:15 | Rusija „nereikšmingu“ vadina TBT išduotą buvusio ministro Šoigu arešto orderį
Antradienį Rusijos saugumo taryba pareiškė, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderis yra „nereikšmingas“, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ikiteisminio tyrimo kolegijos sprendimas dėl saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu yra nereikšmingas“, – pranešė tarybos spaudos tarnyba, pranešė naujienų agentūra TASS.
14:43 | Zelenskis: derybų dėl narystės ES pradžia – istorinė diena
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį gyrė derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžią, vadindamas ją istorine diena.
„Šiandien yra istorinė diena, nes pradedame tikras, realias derybas su Europos Sąjunga dėl Ukrainos narystės. Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
14:09 | Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Šoigu ir Gerasimovo arešto orderius
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Sergejaus Šoigu ir Valerijaus Gerasimovo arešto orderius. Apie tai skelbiama TBT interneto svetainėje.
Arešto orderiai išduoti pirmadienį, birželio 24 d., „dėl padėties Ukrainoje už įtariamus tarptautinius nusikaltimus“, įvykdytus nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2023 m. kovo 9 d.
Jie kaltinami už „atakų nukreipimą į civilius objektus (Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis) ir karo nusikaltimą – pernelyg didelę atsitiktinę žalą civiliams gyventojams arba žalą civiliniams objektams (Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktis), taip pat už nusikaltimą žmoniškumui – nežmoniškus veiksmus pagal Romos statuto 7 straipsnio 1 dalies k punktą“.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jiems tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigiama pranešime.
Du arešto orderiai buvo išduoti gavus prokuratūros pateiktus prašymus.
Ikiteisminio tyrimo kolegija nusprendė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog abu įtariamieji yra atsakingi už Rusijos ginkluotųjų pajėgų bent nuo 2022 m. spalio 10 d. ir bent iki 2023 m. kovo 9 d. vykdytus raketų smūgius prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.
„Per šį laikotarpį Rusijos ginkluotosios pajėgos daugelyje Ukrainos vietų sudavė daug smūgių prieš daugybę elektrinių ir elektros stočių“, – rašoma pareiškime.
Kolegija taip pat nustatė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog smūgiai buvo nukreipti prieš civilinius objektus, o tų įrenginių, kurie atitinkamu metu galėjo būti laikomi kariniais tikslais, atveju tikėtina atsitiktinė žala ir nuostoliai civiliams būtų buvę akivaizdžiai pernelyg dideli, palyginti su tikėtina karine nauda.
Kolegija taip pat nustatė, kad įtariama smūgių kampanija yra elgesio kryptis, apimanti daugkartinius veiksmus prieš civilius gyventojus, vykdomus pagal valstybės politiką.
„Todėl yra pagrįstų priežasčių manyti, kad įtariamieji tyčia sukėlė dideles kančias ar sunkų kūno sužalojimą, psichinę ar fizinę sveikatą, todėl jiems tenka baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui ar kitus nežmoniškus veiksmus, kaip apibrėžta Romos statuto 7 straipsnio 1 dalies k punkte“, – rašoma tekste.
13:28 | Ursula von der Leyen palinkėjo Ukrainai ir Moldovai sėkmingos ES stojimo derybų pradžios
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palinkėjo Ukrainai ir Moldovai sėkmingo derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) starto. Derybų pradžia yra labai gera žinia žmonėms Ukrainoje, Moldovoje ir visoje ES, rašė ji tinkle X. „Mūsų laukiantis kelias bus sudėtingas, tačiau ir kupinas galimybių“, – teigė ji.
Pradėti stojimo derybų antradienį ES ministrų susitikimo Liuksemburge kuluaruose atvyks ES bei Ukrainos ir Moldovos vyriausybių atstovai. Konferencija su Ukraina prasidės 15.30 val., su Moldova – 18.00 val. ES abiem šalims pristatys derybų gaires ir principus.
Pirmieji pokalbiai dėl turinio, diplomatų duomenimis, gali prasidėti per ateinančius 12 mėnesių. Iki tada Europos Komisija turės patikrinti, kiek šalių narių nacionalinė teisė dar nukrypsta nuo ES teisės.
Kiek laiko truks derybos ir ar jos apskritai sėkmingai baigsis, nėra aišku. Tačiau žmonėms Ukrainoje ES stojimo derybų pradžia yra svarbus ženklas, jog verta tęsti gynybinę kovą prieš Rusiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo žinutėje kalbėjo apie „istorinį įvykį“.
13:07 | ISW: Krymo paplūdimyje civiliai žuvo dėl pačių rusų oro gynybos
Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo duomenis apie neseniai įvykdytą raketų ataką prieš Krymą ir padarė išvadą, kad okupuoto pusiasalio gyventojai nukentėjo nuo Rusijos priešlėktuvinės gynybos, o ne nuo specialaus Ukrainos raketų nukreipimo, rašo „Ukrinform“.
Sekmadienį Kryme griaudėjo sprogimai, skaičiuojama, kad žuvo penki žmonės, dar bent 150 buvo sužeisti.
12:56 | Žiniasklaida: Ispanija atsiuntė Ukrainai antrą raketų „Patriot“ partiją
Ispanija atsiuntė Ukrainai antrą oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų partiją, cituodama naujienų portalo „El Mundo“ paskelbtą informaciją pranešė Ukrinform.
„Praėjusį penktadienį į Ukrainą atvyko labai laukta antroji tolimojo nuotolio zenitinių raketų „Patriot“ partija, papildysianti balandžio pabaigoje kartu su pirmąja partija pristatytos šios gynybinės ginkluotės atsargas“, – remdamasis iš vyriausybinių šaltinių gauta informacija pranešė žiniasklaidos kanalas.
Be raketų „Patriot“, šią siuntą taip pat sudaro dar viena tankų „Leopard“ partija, įvairių rūšių amunicija, įskaitant 155 mm artilerijos sviedinius, dronų neutralizavimo sistemos, optinės stebėjimo ir sekimo sistemos bei nuotolinio valdymo ginklų bokšteliai.
11:46 | Orbanas „nesutinka“ su Ukrainos stojimo į ES procesu, tačiau jo neblokuos
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kritiškai atsiliepė apie ES stojimo derybas su Ukraina, kurios antradienį bus pradėtos Liuksemburge. Vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams jis sakė: „Vengrija nesutinka su šiuo stojimo procesu, tačiau jo neblokuojame ir remiame derybų pradžią“. Pokalbiai esą yra „grynai politiškai motyvuotas procesas“.
Pasak V. Orbano, tai nėra kalba apie pritarimą ar nepritarimą narystei ES. „Tačiau pirmiausiai turėtumėme įvertinti, kokios būtų pasekmės, jei priimtume kariaujančią šalį, kurios sienos praktikoje nėra aiškios, – kalbėjo V. Orbanas, kurio šalis liepos 1 d. perims pirmininkavimą ES. Jam esą kyla klausimų ir dėl tokios milžiniškos šalies įstojimo padarinių ES žemės ūkiui. „Dabar pradedame derybas neturėdami aiškumo, tai nėra gerai“, – sakė V. Orbanas.
ES antradienį pradeda stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Praėjusią savaitę buvo patvirtinta derybų programa, kuri nustato pokalbių gaires ir principus. Dėl stojimo derybų pradžios iš esmės buvo nuspręsta jau ES viršūnių susitikime gruodį.
Kiek gali užtrukti derybos nuo jų pradžios iki šalių įstojimo, visiškai neaišku. Procesas gali trukti daug metų. Teoriškai šalis kandidatė gali niekada netapti nare. Ukrainai taip pat nėra galimybių tapti ES nare, kol nesibaigė karas. Nes tokiu atveju Kyjivas pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį galėtų prašyti karinės pagalbos, o ES taptų karo šalimi.
Vengrijos vyriausybė palaiko gerus santykius su Rusija.
11:07 | Buvęs „Azov“ vadas įvertino įvykius Rusijoje: tai užuomina
Pastarieji įvykiai Dagestane yra visos Rusijos ateities „užuomina“, sako buvęs „Azov“ vadas, trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusija yra pasmerkta anksčiau ar vėliau išgyventi pilietinį karą.
„Teritorijos, kuriose kartu su tolerancijos ideologija ir terorizmo ideologija tiek daug kariaujančių pasaulėžiūrų, anksčiau ar vėliau pasmerktos patirti pilietinį karą ir subyrėti. Turime prie to prisidėti pagal savo galimybes – paspartinti šiuos procesus“, – nurodo M. Žorinas.
Kartu jis pridūrė, kad netiki masine rusų kova už savo laisvę.
„Manau, kad laikui bėgant jie apskritai nebesupranta tokių vertybių“, – sako jis.
10:47 | Ukraina skelbia apie sėkmingą operaciją: Rusijos Voronežo srityje dega amuncijos sandėlis
Naktį iš pirmadienio į antradienį ukrainiečių žvalgai pataikė į rusų lauko amunicijos sandėlį, esantį Rusijos Voronežo srityje, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai patvirtino Ukrainos karinės žvalgybos valdyba.
„Naktį aikštelėse su šaudmenimis, kurių bendras plotas yra 3 500 kvadratinių metrų, kilo gaisras su detonacija, kuris tęsiasi iki šiol. Atsižvelgiant į sandėlio dydį, panašu, kad jis sproginės ilgai“, – cituojamas pranešimas.
Skelbiama, kad operaciją įvykdė Ukrainos karinės žvalgybos aktyvių operacijų departamento kariai.
10:34 | Ukrainos tarnybos sulaikė spėjamą rusų šnipą
Ukrainos saugumo pajėgos pranešė sulaikiusios pasienio tarnybos karį, įtariamą šnipinėjus Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FST).
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), vyras rinko informaciją apie ginklų ir amunicijos sandėlius bei Ukrainos dalinius pasienio su Baltarusija regione. Įtariamasis esą nuotoliu buvo užverbuotas okupuotame Luhanske dirbančio FSB agento, su kuriuo jis bendravo per anoniminę pokalbių programą mesendžeryje.
Jei bus nuteistas dėl valstybės išdavimo, vyrui, SBU duomenimis, grės kalėjimas iki gyvos galvos.
10:09 | Trumpas jau turi planą, kaip užbaigtų karą Ukrainoje: jame – ultimatumai ir Rusijai, ir Ukrainai
Du pagrindiniai Donaldo Trumpo patarėjai pateikė jam planą, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, jei jis laimės JAV prezidento rinkimus, rašo „Reuters“. Anot leidinio, pagal šį planą Ukrainai turėtų būti pasakyta, kad daugiau ginklų iš JAV ji gaus tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas.
Tuo pačiu metu JAV įspėtų Maskvą, kad bet koks atsisakymas derėtis lemtų didesnę JAV paramą Ukrainai.
9:28 | JAV turėtų paskelbti apie naują 150 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
Vašingtonas antradienį turėtų paskelbti apie naują 150 mln. JAV dolerių (97,79 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, pranešė keli JAV pareigūnai.
Apie naujausią JAV pagalbos Ukrainai skyrimą bus paskelbta tuo metu, kai Rusija pirmadienį išsikvietė Vašingtono ambasadorių, kad išreikštų protestą dėl, jos teigimu, JAV pagamintų pažangiųjų raketų panaudojimo Ukrainai sekmadienį atakavus Krymą.
Maskva pareiškė, kad per Ukrainos smūgį amerikietiška raketa Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Sevastopolį Ukraina atakavo raketomis ATACMS. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį.
Manoma, kad į naujausią pagalbos paketą bus įtraukta amunicija, skirta didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS. Ši sistema gali šaudyti ilgesnio nuotolio raketomis iš kariuomenės taktinės raketų sistemos ATACMS.
Vienas JAV pareigūnas nurodė negalįs patvirtinti, ar į pagalbos paketą bus įtraukti ATACMS šaudmenys, tačiau pažymėjo, kad JAV į jį neįtraukė kasetinės amunicijos.
Paketą taip pat sudarys prieštankiniai ginklai, šaulių ginklai ir granatos, Ukrainai itin reikalingi 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos sviediniai bei kita karinė parama.
8:45 | Nerami naktis Belgorode: kaukė sirenos ir griaudėjo sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį Belgorode griaudėjo garsūs sprogimai, rašo UNIAN.
Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad buvo įvykdyta dronų ataka.
Jo teigimu, buvo sužeista viena moteris.
Socialiniuose tinkluose naktį pasirodė įvairūs vaizdo įrašai, kuriuose buvo girdėti sprogimai. Viename iš įrašų matyti, kaip objektas rėžiasi į daugiaaukštį pastatą.
Kaip skelbia rusai, keliuose pastatuose buvo išdaužti langai, apgadinti stogai ir fasadai.
Ukraina oficialiai nekomentavo šio įvykio.
8:02 | JAV įvardijo, ko reikia, kad Ukraina laimėtų karą: „Tai yra pirmas žingsnis į sėkmę“
Pirmas žingsnis, kurį ukrainiečiai turi žengti, kad laimėtų karą, yra sustabdyti rusų bandymus prasiskverbti į rytinę Ukrainos dalį, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Jamesas O‘Brienas, praneša „Ukrinform“.
Anot jo, būtina atimti iš Rusijos Federacijos galimybę naudotis savo apšaudymo linijomis ir nebeleisti stabdyti Ukrainos bandymų atkurti ekonominę gyvenimo sferą.
J. O‘Brieno teigimu, tam ukrainiečiai turėtų būti aprūpinti pakankamu kiekiu priešlėktuvinės gynybos priemonių ir kitų ginklų, kurie būtini ilgai kovai tęsti. Pasak J. O'Brieno, tada Rusija gali susimąstyti, ar dar yra pajėgi judėti į priekį.
„Kai dabar kalbu apie Ukrainos sėkmės strategiją, ji susijusi su Rusijos bandymų prasiveržti į rytus sustabdymu. Ir tai yra pirmas žingsnis į sėkmę“, – sako jis.
Karas tęsiasi daugiau nei dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
pamatykite kaip korėjiečiai švenčia jonines/vidurvasario dieną
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
