Svarbiausios dienos naujienos:
23:52 | WSJ: per Ukrainos ataką sužeistas Šiaurės Korėjos generolas
Šiaurės Korėjos aukšto rango generolas buvo sužeistas per Ukrainos smūgį Kursko srityje. Manoma, kad šiam smūgiui Ukraina pirmą kartą panaudojo britų raketą „Storm Shadow“.
Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“, cituoja „Meduza“.
WSJ šaltinis neatskleidė aplinkybių, kuriomis Šiaurės Korėjos aukšto rango Šiaurės Korėjos generolas buvo sužeistas. Taip pat nėra žinoma korėjiečio tapatybė.
Pasak leidinio, tai pirmas kartas, kai per Rusijos ir Ukrainos karą buvo sužeistas aukšto rango Šiaurės Korėjos karininkas.
Pažymima, kad Pchenjano atstovai Jungtinėse Tautose neatsakė į leidinio prašymą pakomentuoti.
23:02 | Italija skiria 200 mln. eurų Ukrainos hidroelektrinėms atstatyti
Italija, bendradarbiaudama su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), skirs 200 mln. eurų „Ukrhydroenergo“ objektams atkurti ir skatinti investicijų pritraukimą Ukrainos ekonomikai gaivinti.
Naujieną paskelbė Ukrainos vicepremjerė, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko Romoje vykusiame verslo forume „Italy Supports Made in Ukraine“, praneša „Ukrinform“.
Renginio metu Italijos atstovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą bendradarbiaujant su ERPB skirti 200 mln. eurų įsigyti kritinės svarbos įrangai, kuri bus sumontuota Dniepro ir Seredniodniprovskos hidroelektrinėse, bei suteikti skubią likvidumo paramą akcinei bendrovei „Ukrhydroenergo“.
„Norėčiau padėkoti Italijai už pagalbą, kurią ji teikia Ukrainai – nuo 320 mln. eurų paramos biudžetui ir pastogės suteikimo 160 tūkst. Ukrainos piliečių iki svarbaus G7 sprendimo skirti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, kuri bus grąžinta iš lėšų, gautų už konfiskuotą Rusijos turtą“, – pažymėjo J. Svyrydenko.
Italijos atstovai taip pat išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimu su Ukrainos įmonėmis penkiuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose: metalurgijos ir kritiškai svarbių žaliavų, atsinaujinančių energijos šaltinių, gynybos pramonės, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir mašinų inžinerijos.
22:34 | JAV dėl karo Ukrainoje įvedė sankcijų dešimtims Rusijos bankų
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pristatė sankcijas, kurios dėl karo Ukrainoje bus įvestos dešimtims rusiškų bankų, įskaitant didžiausią likusią sankcijų nepatyrusią Rusijos finansų instituciją.
Šis į finansų institucijas ir pareigūnus nutaikytas sprendimas „dar labiau nusilpnins ir sumenkins Rusijos karo mašiną“, – pranešime teigė iždo sekretorė Janet Yellen.
„Dėl šio plataus masto veiksmo Kremliui taps sunkiau vengti JAV sankcijų ir finansuoti bei aprūpinti įranga savo kariuomenę“, – pridūrė ji.
Naujausių sankcijų taikiniu tapo „Gazprombank“ – didžiausias Rusijos bankas, kuriam Jungtinės Valstijos dar nėra pritaikiusios jokių sankcijų, taip pat daugiau nei 50 tarptautinių ryšių turinčių rusiškų bankų, paaiškino Iždo departamentas.
Be to, sankcijos bus taikomos ir daugiau nei 40 Rusijos vertybinių popierių registrų tvarkytojų ir 15 Rusijos finansų pareigūnų, pridūrė departamentas.
Pristatydamas sankcijas, JAV iždas banką „Gazprombank“ pavadino „kanalu, kuriuo Rusija perka karines priemones savo karui prieš Ukrainą“.
Jis kaltino Rusijos vyriausybę naudojant banką „Gazprombank“ mokėti kariams atlyginimus bei priedus už dalyvavimą mūšiuose.
Bankui „Gazprombank“ sankcijų jau yra įvedę kitos šalys, tarp kurių – Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė.
Iždas ketvirtadienį pranešė išduosiantis licencijų, suteiksiančių JAV asmenims galimybę palaipsniui nutraukti sandorius su banku „Gazprombank“.
21:45 | JK kariuomenės vadas: jei prireiks, kovosime prieš Putiną Rytų Europoje dar „šį vakarą“
R. Mogowanas sako, kad, prireikus, Didžiosios Britanijos gynybos pajėgos į kovą stotų „šį vakarą“.
„Jei britų ginkluotųjų pajėgų būtų paprašyta kovoti šį dar vakarą, mes kovotume šį vakarą“, – sakė R. Magowanas.
„Manau, kad niekas šiame kambaryje neturėtų turėti iliuzijų, kad jei rusai šiąnakt įsiveržtų į Rytų Europą, mes su jais nesusitiktume toje kovoje“, – kreipdamasis į JK Bendruomenių rūmų gynybos komitetą kalbėjo R. Magowanas.
Griežti R. Magowano komentarai ketvirtadienį pasigirdo po to, kai parlamentarai paklausė, kiek britų brigadų galėtų patekti į NATO rytinį flangą, jei Rusija smarkiai eskaluotų situaciją.
Leidinio „Politico“ teigimu, nepaisant griežtų R. Magowano komentarų, išlieka viešas susirūpinimas dėl JK karinių pajėgumų eskalacijos Europoje atveju.
Didžiosios Britanijos sausumos pajėgos yra mažiausios nuo 1700-ųjų. Dar praėjusį mėnesį JK gynybos sekretorius Johnas Healey „Politico“ sakė, kad situacija su ginkluotosiomis pajėgomis yra „daug blogesnė, nei manėme“. Jungtinė Karalystė šiuo metu atlieka strateginės gynybos peržiūrą.
21:02 | Rusai į Kostiantynivką paleido dvi sklendžiančias bombas, nukentėjo šeši žmonės
Rusų okupantai paleido dvi sklendžiančias bombas į Kostiantynivką Donecko srityje. Preliminariais duomenims, nukentėjo šeši žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Per atakas Kostiantynivkoje sužeisti šeši žmonės. Šiandien vakare rusai ant miesto numetė dvi valdomas bombas. Šeši 60–85 metų amžiaus asmenys patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – rašė V. Filaškinas. Vieno sužeistojo būklė sunki.
21:00 | Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje yra beveik 324 000 civilių
Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje dar yra beveik 324 000 civilių, privaloma evakuacija regione tęsiasi. Tai internetu surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Donecko karinės administracijos pareigūnas Serhijus Hončarovas.
„Mūsų operatyviniais duomenimis, Ukrainos institucijų kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje lapkričio 19 d. buvo 323 891 žmogus“, – sakė jis. Pareigūnas paragino Donecko srities gyventojus pasitraukti į saugesnius regionus. Lapkričio 14 d. duomenimis, Donecko srityje buvo 325 550 civilių.
Donecko srities teritorijoje pagal Ministrų kabineto nutarimą Nr. 679 nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. tęsiasi privaloma civilių gyventojų evakuacija. Nuo tada iš regiono evakuota per 1,17 mln. žmonių.
Trečiadienį rusų pajėgos Donecko srityje nužudė vieną civilį ir aštuonis sužeidė.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Donecko srityje žuvo 2 879 žmonės ir 6 438 buvo sužeisti.
20:38 | JT: naujos Rusijos raketos panaudojimas Ukrainoje yra nerimą keliantis įvykis
Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, kad tai, jog Rusija panaudojo naują vidutinio nuotolio balistinę raketą smogdama Ukrainai, yra „nerimą keliantis įvykis“.
„Tai dar vienas nerimą keliantis įvykis. Visa tai vyksta bloga linkme“, – sakė Stephane'as Dujarricas, ragindamas visas šalis deeskaluoti padėtį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą netikėtai kreipdamasis į tautą pareiškė, kad Rusija atliko „vienos iš naujausių rusiškų vidutinio nuotolio raketų sistemų bandymus kovinėmis sąlygomis (...) Mūsų inžinieriai ją pavadino „Orešnik“.
20:13 | Putinas pareiškė, kad Rusija Ukrainoje išbandė naują vidutinio nuotolio balistinę raketą
Kalbėdamas po to, kai Ukraina pradėjo vykdyti pirmuosius smūgius Rusijos teritorijoje, naudodama Vakarų šalių tiekiamus ginklus, V. Putinas sakė: „Konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“.
Jis taip pat pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos bandymai smogti į Rusijos teritoriją Vakarų šalių tiekiamomis raketomis buvo nesėkmingi.
„Mūsų oro gynybos sistemos atrėmė šias atakas“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
„Tikslai, kuriuos akivaizdžiai užsibrėžė priešas, nebuvo pasiekti“, – pridūrė jis.
Pasak Kremliaus vadovo, jo šalies pajėgos smogė Ukrainai nauja vidutinio nuotolio balistine raketa.
V. Putinas teigė, kad Rusija atliko „vienos iš naujausių rusiškų vidutinio nuotolio raketų sistemų bandymus kovinėmis sąlygomis (...) Mūsų inžinieriai ją pavadino „Orešnik“.
Jis pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi bet kokiam scenarijui.
„Visada pageidavome ir dabar esame pasirengę visus ginčytinus klausimus spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau taip pat esame pasirengę bet kokiai įvykių raidai. Jei kas nors tuo abejoja, klysta. Visada bus atsakas“, – kalbėjo jis.
Rusų lyderis pridūrė, kad Maskva turi teisę smogti kariniams taikiniams tose šalyse, kurių ginklus Ukraina naudoja smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – tikino V. Putinas.
„Agresyvių veiksmų eskalavimo atveju reaguosime taip pat ryžtingai“, – pridūrė jis.
V. Putinui kalbant apie tai, kad Rusija yra pasirengusi „visus ginčytinus klausimus spręsti taikiomis priemonėmis“, naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kremliaus propaganda laikosi naratyvo, jog siekia derėtis dėl taikos ir yra jai pasirengusi, tačiau neva pati Ukraina nenori derybų. Visgi Ukraina nuo pat karo pradžios deda dideles diplomatines pastangas taikai pasiekti, o neseniai viešai paskelbė apie „Pergalės planą“. Ukraina planuoja ir antrąjį Taikos viršūnių susitikimą, kuris pirmą kartą įvyko šių metų birželį. Į antrąjį Taikos viršūnių susitikimą Ukraina ne kartą garsiai patvirtino kviesianti Rusiją, tačiau rugsėjį Maskva paskelbė, kad šiame taikos viršūnių susitikime nedalyvaus.
„Viršūnių susitikime bus siekiama to paties tikslo: propaguoti neperspektyvią „Zelenskio formulę“ kaip vienintelį konflikto sprendimo būdą, užsitikrinti pasaulio daugumos paramą ir jo vardu pateikti Rusijai ultimatumą dėl kapituliacijos“, – pareiškime teigė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Mes nedalyvausime tokiuose viršūnių susitikimuose“, – pridūrė ji.
20:08 | Senate žlugo respublikonų bandymas sutrukdyti J. Bidenui nurašyti 4,6 mlrd. dolerių Ukrainos skolos
JAV Senatas nepritarė senatoriaus Rando Paulo iniciatyvai, kuria buvo bandoma blokuoti prezidento Joe Bideno sprendimą nurašyti pusę Ukrainos įsiskolinimo už paskolą, suteiktą kaip ekonominė pagalba.
Balsavimas vyko naktį į ketvirtadienį, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Respublikonų senatoriaus rezoliuciją palaikė tik 37 įstatymų leidėjai, visi respublikonų senatoriai. 61 senatorius pasisakė prieš, o du nebalsavo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, trečiadienį JAV valstybės departamentas patvirtino, kad J. Bideno administracija žengė pirmąjį žingsnį pagal numatytą tvarką panaikinti 4,6 mlrd. dolerių dydžio Ukrainos skolos.
Šie pinigai buvo skirti po to, kai balandžio mėnesį buvo patvirtintas 61 mlrd. dolerių pagalbos paketas. Dokumente buvo numatyta Ukrainai skirti apie 9,4 mlrd. dolerių paskolų, kurias galima nurašyti, forma, ekonominei ir biudžeto paramai. Pusę šios sumos JAV prezidentas galėjo nurašyti po lapkričio 15 dienos.
Pagal procedūrą jis apie savo ketinimą turėjo informuoti JAV Senatą. Tuo pat metu įstatymų leidėjai galėjo atmesti šį žingsnį priimdami atitinkamą rezoliuciją.
19:30 | Britų pareigūnas: Rusija smogė Ukrainai vidutinio nuotolio balistine raketa
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainai balistine raketa, kurios „veikimo nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų“.
Tai buvo pirmas kartas, kai Maskva tokį ginklą panaudojo nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais.
„Tai dar vienas neapgalvoto Rusijos elgesio pavyzdys, kuris tik sustiprina mūsų ryžtą palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė britų ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) atstovas, nemanantis, kad Rusija smogė Ukrainai ne tarpžemynine (ICBM) raketa.
Kyjivo teigimu, raketa, kuri branduolinio užtaiso neturėjo, buvo nutaikyta į Dniprą. Kremlius nepatvirtino, kad naudojo tokį ginklą, tačiau patikino, jog daro viską, kas įmanoma, kad išvengtų branduolinio karo.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad visos charakteristikos atitinka tarpžemyninės balistinės raketos ypatumus ir apkaltino Rusiją jo šalimi naudojantis kaip bandymų poligonu.
Anot Ukrainos, kelių skirtingų tipų raketos buvo paleistos į pramoninį Dnipro miestą. Buvo smogta labai svarbiai infrastruktūrai, sužeisti du žmonės.
ICBM raketos gali smogti taikiniams, esantiems už tūkstančių kilometrų. Jos turi galimybę nešti ir konvencinį, ir branduolinį užtaisą.
Kremlius savo ruožtu atsisakė pakomentuoti pranešimus apie ICBM.
Rusija šią savaitę atlaisvino savo branduolinę doktriną. Atnaujinimai leidžia Maskvai naudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčias valstybes. Toks sprendimas priimtas po to, kai JAV suteikė Kyjivui galimybę smogti kariniams taikiniams Rusijos viduje ATACMS raketomis.
18:53 | JAV pareigūnas: Rusija smogė Ukrainai vidutinio nuotolio balistine raketa, o ne ICBM
Vienas JAV pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainai ne tarpžemynine (ICBM), o vidutinio nuotolio balistine raketa.
„Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo pajėgumu, kad įbaugintų Ukrainą ir jos šalininkus, tačiau tai nepakeis situacijos šiame konflikte“, – pareiškė jis.
Pasak jo, Maskva panaudojo ne ICBM, o eksperimentinę vidutinio nuotolio balistinę raketą. Jo teigimu, Rusija turi tik kelias tokio tipo raketas.
„Ukraina atlaikė nesuskaičiuojamą daugybę Rusijos atakų, įskaitant ir raketų, kurių kovinės galvutės buvo gerokai didesnės nei šio ginklo“, – sakė pareigūnas.
Jis pridūrė, kad anksčiau šią savaitę Vašingtonas perspėjo Ukrainą ir jos sąjungininkes, jog Maskva gali panaudoti minėtus ginklus artimiausiomis dienomis.
Kyjivo teigimu, raketa, kuri branduolinio užtaiso neturėjo, buvo nutaikyta į Dniprą. Kremlius nepatvirtino, kad naudojo tokį ginklą, tačiau patikino, jog daro viską, kas įmanoma, kad išvengtų branduolinio karo.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad visos charakteristikos atitinka tarpžemyninės balistinės raketos ypatumus ir apkaltino Rusiją jo šalimi naudojantis kaip bandymų poligonu.
Anot Ukrainos, kelių skirtingų tipų raketos buvo paleistos į pramoninį Dnipro miestą. Buvo smogta labai svarbiai infrastruktūrai, sužeisti du žmonės.
ICBM raketos gali smogti taikiniams, esantiems už tūkstančių kilometrų. Jos turi galimybę nešti ir konvencinį, ir branduolinį užtaisą.
Šaltinis Ukrainos oro pajėgose patvirtino, jog tai buvo pirmas kartas, kai toks ginklas buvo panaudotas nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais. Jis pridėjo, jog „akivaizdžiai“ apsieita tik su konvenciniu užtaisu.
Vis dėlto vienas Vakarų pareigūnas sako, kad rusai ketvirtadienio rytą į Ukrainą paleido ne tarpžemyninę balistinę raketą, o tiesiog balistinę raketą.
Kremlius savo ruožtu atsisakė pakomentuoti pranešimus apie ICBM.
Rusija šią savaitę atlaisvino savo branduolinę doktriną. Atnaujinimai leidžia Maskvai naudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčias valstybes. Toks sprendimas priimtas po to, kai JAV suteikė Kyjivui galimybę smogti kariniams taikiniams Rusijos viduje ATACMS raketomis.
18:33 | Rusijos atstovei tiesioginiame eteryje liepta nekomentuoti raketos smūgio į Ukrainą
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį per tiesioginę susitikimo su spauda transliaciją sulaukė skambučio telefonu, jai buvo liepta nekomentuoti pranešimų apie balistinės raketos smūgį į Ukrainą, rodo vaizdo įrašas.
Nežinomas vyriškas balsas kreipėsi į atstovę spaudai Mariją Zacharovą: „Maša, mes visiškai nekomentuojame balistinės raketos smūgio į „Južmaš“, apie kurį pradėjo kalbėti vakariečiai“, sakoma pranešime. Minima Ukrainos Dnipro mieste įsikūrusi aviacijos ir kosmoso technologijų gamintoja, anksčiau vadinta „Južmaš“, o dabar – „Pivdenmaš“.
18:03 | Rusijos įstatymų kūrėjai pritarė, kad būtų stipriai didinamos išlaidos gynybai
Rusijos įstatymų kūrėjai pritarė, kad kitąmet išlaidos gynybai būtų didinamoms beveik 30 proc., pasirūpindami, kad šalis galėtų leisti dar didesnes sumas savo karinei invazijai Ukrainoje.
Maskvos karinės išlaidos jau buvo pasiekusios nuo sovietmečio nematytą lygį, šaliai vieną po kitos štampuojant raketas ir dronus Ukrainai pulti bei mokant patrauklius atlyginimus šimtams tūkstančių į frontą išsiųstų karių.
Žemesniųjų valstybinės Dumos rūmų nariai baigiamojo svarstymo metu nubalsavo patvirtinti biudžetą, kuriame numatyta „nacionalinei gynybai“ skirti rekordinę 13,5 trilijono rublių (134 mlrd. JAV dolerių) sumą, sudarančią daugiau nei šešis procentus Rusijos BVP.
Prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais sakė, kad Maskva gynybai ir saugumui jau dabar skiria maždaug devynis procentus savo ekonomikos – tokios sumos šioms reikmėms nebuvo skiriamos nuo pat Šaltojo karo laikų.
Šis skaičius apima kitus šalies biudžeto straipsnius, kurie iš esmės yra skirti saugumui finansuoti, tačiau oficialiai nėra priskiriami „nacionalinei gynybai“.
Rusija stengėsi akcentuoti biudžete numatytas išlaidas socialiniams projektams, tuo pat metu mėgindama sumenkinti masyvias karines išlaidas.
Išlaidų planai „užtikrina, kad bus vykdomi visi socialiniai įsipareigojimai, sprendžiamos plėtros užduotys ir reaguojama į iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalis“, – sakė Dumos pirmininkas ir V. Putino bendražygis Viačeslavas Volodinas.
Dabar biudžetą turi formaliai patvirtinti aukštesnieji parlamento rūmai, o tada jį galės pasirašyti V. Putinas, kad biudžetas imtų galioti.
17:48 | Darbą pradėjęs naujasis Kinijos ambasadorius Ukrainoje nė žodžiu neužsiminė apie karą
Darbą pradėjęs naujasis Kinijos ambasadorius Ukrainoje gyrė gerus abiejų šalių santykius. Tačiau Ma Shengkuno pareiškime, kurį paskelbė Kinijos ambasada Kyjive, nė žodžiu neužsimenama apie Rusijos karą prieš šalį, kurioje jis dabar atstovaus Pekino interesams.
Ma Shengkunas, buvęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų kontrolės skyriaus direktorius, kalbėjo tik apie tai, kad pasaulis patiria dar neregėtus pokyčius ir kad taika pasaulyje, stabilumas, plėtra, gerovė bei bendradarbiavimas susiduria su milžiniškais iššūkiais.
Kinija, turėdama omenyje karą Ukrainoje, reguliariai ragina deeskaluoti padėtį ir, anot jos pačios, siekia konflikto sprendimo politinėmis priemonėmis. Tačiau ji yra ir svarbi Rusijos sąjungininkė. Pekinas nėra pasmerkęs Rusijos veiksmų Ukrainoje. Dabar net yra įtarimų, kad Kinija tiekia Rusijai kovinius dronus.
17:14 | Pavojus dėl tarpžemyninės balistinės raketos: ar Ukrainos oro gynyba gali ją numušti?
Ukraina turi Jungtinių Valstijų ir Vokietijos tiekiamų priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ baterijų, galinčių perimti balistinių raketų kovines galvutes, teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Raketų grėsmių projekto ekspertai.
„Patriot“ sistema sukurta taip, kad gaudytų įeinančias kovines galvutes arba su savo sprogstančia kovine galvute, arba su kinetiniais gaudytojais – vadinamąja „hit-to-kill“ technologija, kuri sunaikina gaunamą kovinę galvutę, smogdama į ją tiesiogiai.
„Patriot“ perėmėjų vertikalus nuotolis yra apie 20 kilometrų ir apsaugo maždaug 15–20 kilometrų plotą aplink bateriją, teigia JAV Kongreso tyrimų tarnyba.
Kyjivo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metais sėkmingai panaudojo „Patriot“ sistemą, kad sunailintų Rusijos paleistas „Kinžal“ balistines raketas. Tačiau „Kinžal“ yra iš oro (MIG naikintuvų) paleista balistinė raketa, ir yra lengvesnis taikinys nei tarpžemyninės balistinės raketos kovinė galvutė.
Tačiau svarbu tai, kad Ukraina turi tik ribotą „Patriot“ sistemų ir baterijų skaičių. Be to, kai kurie miestai, pavyzdžiui, Kyjivas, turi didesnę apsaugą nei kiti.
16:40 | Paryžius: jei pasitvirtins, Rusijos ataka panaudojant ICBM bus laikoma rimta eskalacija
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad jei pasitvirtins pranešimai apie Rusijos ataką prieš Ukrainą panaudojant tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), tai būtų rimtas Maskvos veiksmų eskalavimas.
„Akivaizdu, kad jei šis paleidimas pasitvirtintų, tai būtų itin rimtas įvykis ir visų pirma būtų Rusijos eskalacijos tęsinys“, – sakė Christophe'as Lemoine'as.
Jis pridūrė, kad Paryžius kol kas neturi patvirtinimo apie šią ataką.
Kyjivo teigimu, raketa, kuri branduolinio užtaiso neturėjo, buvo nutaikyta į Dniprą. Kremlius nepatvirtino, kad naudojo tokį ginklą, tačiau patikino, jog daro viską, kas įmanoma, kad išvengtų branduolinio konflikto.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad visos charakteristikos atitinka tarpžemyninės balistinės raketos ypatumus ir apkaltino Rusiją jo šalimi naudojantis kaip bandymų poligonu.
Anot Ukrainos, kelių skirtingų tipų raketos buvo paleistos į pramoninį Dnipro miestą. Buvo smogta kritinei infrastruktūrai, sužeisti du žmonės.
ICBM raketos gali smogti taikiniams, esantiems už tūkstančių kilometrų. Jos turi galimybę nešti ir konvencinį, ir branduolinį užtaisą.
Šaltinis Ukrainos oro pajėgose patvirtino, jog tai buvo pirmas kartas, kai toks ginklas buvo panaudotas nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais.
Vis dėlto vienas Vakarų pareigūnas sako, kad rusai ketvirtadienio rytą į Ukrainą paleido ne tarpžemyninę balistinę raketą, o tiesiog balistinę raketą.
16:20 | Zelenskio teigimu, „išprotėjusi“ Rusija Ukrainą naudoja vietoje „bandymų poligono“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Ukrainą naudoja vietoje ginklų bandymo poligono, apkaltindamas Maskvą galimai į jo šalį paleidus tarpkontinentinę balistinę raketą su koviniu užtaisu.
„Visi požymiai – greitis, aukštis – rodo, kad tai buvo tarpkontinentinė balistinė raketa. Šiuo metu atliekama ekspertizė. Akivaizdu, kad Putinas Ukrainą naudoja vietoje bandymų poligono“, – kalbėjo V. Zelenskis, Rusiją pavadindamas „mūsų išprotėjusia kaimyne“.
16:06 | Per Rusijos ataką Kryvyj Rihe sužeisti 26 žmonės
Rusija ketvirtadienį surengė puolimą prieš Dnipropetrovsko regione esantį Kryvyj Riho miestą, kurio metu sužeisti mažiausiai 26 žmonės, pranešė pareigūnai.
Bent 10 žmonių buvo paguldyti į ligoninę, o tarp jų – 24 metų moteris ir 17 metų vaikinas. Tarp kitų nukentėjusiųjų – 32 metų vyras ir 16 metų berniukas, kuriems medicininė pagalba suteikta įvykio vietoje, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Dviejų moterų būklė itin sunki.
Administracinis pastatas, penki gyvenamieji namai, kažkiek automobilių ir du mikroautobusai buvo apgadinti.
Ši ataka įvyko tą pačią dieną, kai Rusija ėmėsi didelio puolimo raketomis, nukreipto į Dniprą – Dnipropetrovsko regioninį centrą.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusija į miestą paleido devynias raketas o tarp jų – tarpžemyninę balistinę raketą. Tai žymėtų pirmą kartą, kai kare prieš Ukrainą panaudotas toks ginklas.
Kryvyj Rihas, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas, išlieka dažnu Rusijos raketų antpuolių taikiniu. Mieste gyvena apie 660 tūkst. gyventojų, ir tai antras didžiausias Dnipropetrovsko regiono miestas.
Miestas šiuo metu yra apie 70 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo artimiausios fronto linijos.
15:45 | Visoje Ukrainoje – oro pavojus: galimas pakartotinis tarpžemyninės balistinės raketos smūgis
Ukrainos žiniasklaidos priemonės praneša apie visoje šalyje paskelbtą oro pavojų. Raketų paleidimo trajektorijas stebintys nepriklausomi stebėtojai praneša apie tikėtinus tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus.
14:59 | Iš Zacharovos – nauji gąsdinimai Lenkijai: pagrasino panaudoti „įvairius pažangius ginklus“
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lenkijoje esanti JAV bazė yra įtraukta į „prioritetinį“ Rusijos sąrašą, rašo „Reuters“.
14:34 | Atsargos generolas apie rusų paleistą tarpžemyninę balistinę raketą: tai įspėjimas ukrainiečiams
Rusijos pasirinkimas paleisti į Dniprą tarpžemyninę balistinę raketą gali būti įspėjimas, kad ji taip pat gali nusitaikyti į Ukrainos sostinę Kyjivą, ketvirtadienį CNN pareiškė į atsargą išėjęs JAV generolas majoras Markas MacCarley.
„Galima sakyti, kad Rusija pirmoji iššovė į Dniprą kaip pareiškimą, leidžiantį suprasti, kad jei Ukraina neatsitrauks nuo, tarkime, naujai JAV suteiktų ATACMS (ilgesnio nuotolio amerikietiškų raketų) ir Didžiosios Britanijos suteiktų „Storm Shadow“, Rusija panaudos tas pačias ilgesnio nuotolio tarpžemynines balistines raketas ir smogs Kijevui“, – sako jis.
Šią savaitę Ukraina pirmą kartą į Rusiją paleido JAV ir Didžiosios Britanijos pagamintas raketas.
Iš Kyjivo kalbėjęs M. MacCarley sakė, kad anksti ryte mieste buvo girdėti sirenos, kurios įspėjo apie galimą tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą.
„Sirenos galiausiai baigėsi, bet vis tiek buvo skubama į rūsius ir į betonines automobilių stovėjimo aikšteles, nes tai tiesiog kelia didžiulę baimę“, – sako jis.
„O rusai to ir norėjo – baimės tarp tų, kurie gyvena ir išgyvena“, – teigia generolas.
13:58 | ES: Rusijos ataka panaudojant ICBM būtų aiški V. Putino eskalacija
Rusijos ataka prieš Ukrainą panaudojant tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) būtų aiški prezidento Vladimiro Putino eskalacija, ketvirtadienį pareiškė Europos Sąjunga.
Pareiškimas pasirodė Kyjivui apkaltinus Maskvą tokia ataka.
„Nors (dar) vertiname visus faktus, akivaizdu, kad tokia ataka žymėtų dar vieną aiškią eskalaciją iš Putino pusės“, – reporteriams sakė ES užsienio reikalų atstovas spaudai Peteris Stano (Pėteris Stanas).
Jo teigimu, toks žingsnis reikštų kiekybinį ir kokybinį karo pokytį.
13:46 | Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo
Kare Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo, 24 metų Levanas Lochišvilis.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Apie kario žūtį papasakojo jo bendražygis Aleksandras Rogava. Anot jo, Levanas žuvo lapkričio 19 dieną Chersono srityje per savadarbio drono sprogimą.
L. Lochišvilis buvo Odesos 126-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados 220-ojo bataliono trečiosios kuopos karškis. Ši grupė sudaryta daugiausia iš savanorių. Į Ukrainą jis atvyko 2022 metų kovo 29 dieną. Prieš karą Levanas dirbo virėju.
Po metų jis kuriam laikui grįžo į Sakartvelą, tačiau 2024-ųjų pavasarį nusprendė vėl vykti į Ukrainą.
„Levanas privalomąją karinę tarnybą atliko Sakartvele. Visą kitą karinę patirtį jis įgijo Ukrainoje. Jis buvo labai protingas ir atsakingas žmogus“, – sakė A. Rogava.
Pasak leidinio „News Georgia“, Levanas – kartvelų nuomonės formuotojo Tamazo Lochišvilio brolis. Gavęs liūdną žinią, Tamazas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Levano vaikystės nuotrauką ir parašė: „Tu nenusipelnei tokios skaudžios mirties, brolau“.
Žuvusio kario palaikai artimiausiomis dienomis turėtų būti nugabenti į Sakartvelą.
Lapkričio 8 dieną Ukrainoje žuvo dar vienas kartvelų karys, 26 metų Zurabas Švangiradzė. Lapkričio 19 dieną jis buvo palaidotas Tbilisyje.
Nuo pirmųjų Rusijos sukelto plataus masto karo dienų Ukrainoje kariauja keli šimtai (neoficialiais duomenimis, iki 2 tūkst.) kartvelų savanorių. Jie priklauso įvairiems batalionams ir dalyvauja karo veiksmuose priešakinėse linijose. Nuo 2022 metų vasario iki šiol Ukrainoje žuvo 74 kartvelai.
13:28 | Kyjivas: Rusijos paleista tarpžemyninė raketa neturėjo branduolinio užtaiso
Tarpžemyninė balistinė raketa, kurią Rusija ketvirtadienį paleido į Ukrainą, neturėjo branduolinio užtaiso, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis oro pajėgose.
Pasak šaltinio Ukrainos oro pajėgose, „akivaizdu“, kad pirmą kartą prieš Ukrainą panaudotas ginklas nenešė branduolinės galvutės.
13:07 | Per smūgį Kryvyj Rihui sužeisti du žmonės
Ketvirtadienį, lapkričio 21-ąją, Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui, sužeisti mažiausiai du žmonės, nukentėjo gyvenamieji namai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Kryvyj Riho puolimas. Šiuo metu žinoma apie du nukentėjusiuosius. Tai 32 metų vyras ir 24 metų moteris. Jie ligoninėje, jų būklė vidutinio sunkumo“, – informavo pareigūnas.
Pasak jo, per Rusijos ataką iš dalies sugriautas administracinis pastatas ir apgadinti du dviejų aukštų gyvenamieji namai.
Informacija tikslinama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21-osios rytą rusai paleido į Dniprą tarpžemyninę balistinę raketą „Kinžal“ ir septynias kruizines raketas Ch-101. Oro gynyba sunaikino šešias raketas Ch-101. Preliminariais duomenimis, per Rusijos raketų ataką mieste buvo sužeisti du žmonės – 57 metų vyras ir 42 metų moteris.
12:52 | Ekspertas įvardijo, kokia ateitis laukia Krymo tilto: štai kada protingiausia jį sugriauti
Krymo tiltas yra savotiškas okupantų galvos skausmas, rašo „Obozrevatel“. Kremlius nurodė užtikrinti jo saugumą, rusams jį tenka dengti baržomis arba saugoti papildomomis oro gynybos sistemomis.
Anot „Defense Express“ eksperto, Ukrainos karo istorijos žinovo ir į atsargą išėjusio kapitono Volodymyro Zablockio, Krymo tiltas yra sunkiasvorė konstrukcija, todėl jį sunaikinti vienu smūgiu galima nebent panaudojus branduolinį ginklą.
Jo teigimu, protingiausia tiltą sunaikinti būtų įvykus Krymo deokupacijai, nes smogus dabar, okupantai tiltą gali atstatyti.
„Nemanau, kad Kerčės tiltas yra tas objektas, nuo kurio turėtų prasidėti Krymo išvadavimas. Jis turėtų būti sunaikintas kartu su Krymo išlaisvinimo pradžia, tai tikrai. Anksčiau to padaryti negalima, nes jį pradės remontuoti. Kerčės tilto neįmanoma sunaikinti vienu ypu – tik branduoliniu smūgiu. Ir, žinoma, mes to nedarysime“, – sako jis.
11:22 | Vengrija dislokuos oro gynybos pajėgas šalies rytuose, prie Ukrainos sienos
Vengrijos gynybos ministras davė nurodymą dislokuoti oro gynybos pajėgas su Ukraina besiribojančiuose šalies rajonuose, aiškindamas tai būgštavimais dėl eskalacijos Ukrainai gavus leidimą smogti Vakarų ginkluote į Rusijos teritorijos gilumą.
Tai pranešė leidinys „Telex“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Vengrijos gynybos ministras Kristófas Szalay-Bobrovniczky socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė davęs nurodymą dislokuoti oro gynybos sistemas šalies šiaurės rytuose, kadangi Rusijos ir Ukrainos karo mastas yra „didesnis nei bet kada anksčiau, ir karas įžengė į pavojingą etapą“.
Jis aiškino šį Vengrijos žingsnį Vakarų sprendimu panaikinti Ukrainai taikytus toliašaudės ginkluotės naudojimo apribojimus ir Putino pareiškimais apie Rusijos branduolinės doktrinos atnaujinimą.
Praėjusį savaitgalį, kai Karpatuose, netoli sienos su Vengrija, buvo numuštos kelios rusų raketos, šios šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó pareiškė, kad reikia „aktyvinti pastangas taikai priartinti“.
Po pirmųjų Ukrainos smūgių Vakarų raketomis į Rusijos teritorijos gilumą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas sušaukė Gynybos tarybos posėdį, kuriame buvo svarstoma karo eskalacijos grėsmė.
11:09 | Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius į Vakarų Ukrainą, Lenkija pakėlė į orą lėktuvus
ėl dar vienos Rusijos atakos, nukreiptos, be kitų, ir į objektus Vakarų Ukrainoje, į orą buvo pakelti Lenkijos ir sąjungininkių lėktuvai.
Tai socialiniame tinkle X pranešė nuolat padėtį stebinti Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ). Jos pranešime sakoma, kad „pavaldžios pajėgos yra visiškai pasirengusios nedelsiant reaguoti“.
10:40 | Angela Merkel papasakojo, kodėl bandė slopinti Ukrainos norą prisijungti prie NATO
Angela Merkel, būdama Vokietijos kanclere bandė stabdyti Ukrainos norą greitai prisijungti prie NATO. Ji jau tada baiminosi karinio Rusijos atsako.
9:45 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 510 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 510 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų lapkričio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 727 250 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 398 tankų (+8), 19 143 šarvuotųjų kovos mašinų (+24), 20 731 artilerijos sistemos (+50), 1 253 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 003 oro gynybos priemonių (+2), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 19 259 dronų (+57), 2 756 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 29 745 automobilių (+97), 3 674 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
9:28 | JAV ambasada Kyjive atnaujino darbą
JAV ambasada Kyjive atnaujino darbą, tačiau rekomendavo savo piliečiams laikytis Ukrainos valdžios nurodymų paskelbus oro pavojų.
Tai socialiniame tinkle X pranešė Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink, kuria remiasi „Ukrinform“.
„JAV ambasada Kyjive po laikino sustabdymo atnaujino darbą. Raginame JAV piliečius išlikti budrius, stebėti oficialius Ukrainos šaltinius ir būti pasiruošusius eiti į slėptuves paskelbus oro pavojų“, – parašė diplomatė.
Diplomatinė atstovybė informuos apie situaciją oficialiuose JAV ambasados puslapiuose socialiniuose tinkluose.
Anksčiau JAV ambasada Ukrainoje pranešė gavusi „konkrečios informacijos“ apie galimą reikšmingą oro ataką lapkričio 20 d. ir įspėjo apie tai Amerikos piliečius.
Vėliau ir Ispanijos, Italijos bei Graikijos ambasados Ukrainoje paskelbė, kad nepriims lankytojų.
Kovos su dezinformacija centras pareiškė, jog rusai nusiuntė atitinkamus pranešimus kelioms diplomatinėms atstovybėms Kyjive, kad sukeltų paniką Ukrainoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino partnerius reaguoti į Rusijos apšaudymų grėsmę be informacinės eskalacijos.
8:41 | ISW pateikė daugiau detalių apie „Storm Shadow“ smūgį Rusijai: kiek raketų paleido ir kur smogė
Naktį iš lapkričio 19 d. į 20 d. Ukraina, naudodama dronus ir Vakarų šalių suteiktus tolimojo nuotolio ginklus, surengė sėkmingą smūgį prieš Rusijos gilumoje esančius karinius objektus, sako JAV Karo studijų institutas (ISW).
Lapkričio 20 d. laikraščiai „The Guardian“ ir „Bloomberg“, remdamiesi anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos pajėgos surengė pirmuosius smūgius prieš karinius objektus Rusijoje, naudodamos Jungtinės Karalystės suteiktas raketas „Storm Shadow“. Lapkričio 20 d. paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti tikėtino „Storm Shadow“ smūgio Kursko srityje padariniai.
Keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių teigė, kad Ukrainos pajėgos paleido iki 12 „Storm Shadow“ raketų Kursko srityje, kurių fragmentai pataikė į Mariną. Medžiaga leidžia manyti, kad Ukrainos taikinys galėjo būti Baryatinskio sodyba Marino mieste, kurioje, „Defense Express“ teigimu, buvo įsikūręs Kursko srityje veikiančių Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgų vadavietė.
Šiuo metu ISW negali patvirtinti šio teiginio, tačiau Marino miestas yra maždaug už 30 km nuo dabartinio Kursko srities salyno, o tai būtų tinkamas atstumas operatyvinei vadavietei, kurioje būtų įsikūrusios pajėgos, vykdančios puolimą palei salyną.
8:27 | Dnipre nuo rusų smūgio nukentėjo pramonės įmonė
Ketvirtadienį Dnipre per Rusijos kariuomenės ataką nukentėjo pramonės įmonė.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Nuo ankstaus ryto agresorius masiškai atakavo sritį. Informacija apie padarinius tikslinama. Kol kas žinoma apie žalą pramonės įmonei Dnipre. Mieste taip pat kilo du gaisrai“, – pažymėjo pareigūnas.
S. Lysakas pabrėžė, kad pavojus dar išlieka.
„Naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolio rajoną – rajono centrą, Pokrovsko ir Červonohrihorivkos bendruomenes. Naudojo artileriją ir reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Grad“. Žmonės nenukentėjo“, – pridūrė jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad Dnipre nugriaudėjo keli sprogimai. Dėl raketų grėsmės visoje Ukrainoje dabar paskelbtas oro pavojus.
7:28 | Naujausia informacija apie raketų ataką
Kaip skelbia UNIAN, Kremenčiuke nugriaudėjo sprogimas. Raketos skrenda į Dnieprą, Zaporižią.
Sumų ir Žytomyro srityse jau susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.
7:12 | Ukrainoje – sirenos ir virš namų skriejančios raketos: Rusija pradėjo didelę ataką
Ketvirtadienio rytą Rusija pradėjo raketų ataką prieš Ukrainą, skelbia UNIAN. Ukrainoje apie 5:00 buvo paskelbtas oro pavojus, pakilo rusų lėktuvai MiG-31K ir Tu-95. 5:47 Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos pranešė, kad buvo paleistos raketos Kh-101.
Pirmiausia pranešta, kad raketos skrenda per Černihivo sritį į pietus, vėliau jos pakeitė kursą į Kyjivą. Pranešama ir apie kitomis kryptimis skrendančias raketas.
Poltavos srityje, kaip skelbia žiniasklaida, raketos skrenda žemai virš namų ir juda Kremenčuko bei Dniepropetrovsko kryptimis.
7:01 | Rusų pajėgos Kursko regione įvykdė į apsiaustį patekusių Ukrainos karių egzekuciją
Rusų pajėgos Kursko regione įvykdė į apsiaustį patekusių ir nelaisvėn pasidavusių Ukrainos karių egzekuciją.
Apie tai remdamasis socialiniuose tinkluose pasirodžiusia informacija platformoje „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Žmogaus teisių kontrolierius nurodė dėl šio karo nusikaltimo jau išsiuntęs oficialius raštus Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui.
„Tarptautinė bendruomenė privalo nedelsdama imtis veiksmų. Šalis okupantė dar kartą pažeidė Ženevos konvencijos nuostatas dėl elgesio su karo belaisviais. Rusiją būtina sustabdyti“, – rašė jis.
Ateik pas stipresnį, alio, ar girdit, ateik, ir jus jis sunaikins, prakeikti kacapai ruskiai išgamos
