Šaltinis: JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų sutarties buvo konstruktyvios
Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas.
„Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo.
JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.
Abi valstybės planavo šią strategiškai svarbią sutartį pasirašyti anksčiau, bet tam sutrukdė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kivirčas Baltuosiuose rūmuose vasario pabaigoje, kurį užfiksavo televizijos kameros.
Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko Ukrainos delegacija, kurie siekė išjudinti derybas.
Pirmadienį Olha Stefanišyna, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministrė, pareiškė, kad vyksta konsultacijos, o tai yra teigiamas ženklas.
„Šiuo metu galiu pasakyti, kad Ukrainos delegacija turėjo galimybę pristatyti Amerikos pusei visus pasiūlymus, kuriuos parengėme Kyjive ir dėl kurių buvo susitarta. Visi jie buvo diskusijų objektas“, – sakė ji.
D. Trumpas siekia, kad Ukraina su JAV dalintųsi pelnu gautu iš naudingųjų iškasenų ir retųjų žemės elementų gavybos, ir taip kompensuotų už karinę ir finansinę pagalbą, kurią Ukrainai suteikė Jungtinės Valstijos.
Sumuose – dar vienas okupantų smūgis: rusai miestą atakuoja raketomis
Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad Sumų miestas pirmadienį buvo apšaudytas Rusijos raketomis ir valdomomis bombomis, rašo „Sky News“.
Visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ teigia, kad mieste įvyko sprogimas.
Neaišku, ar yra nukentėjusiųjų.
Sekmadienį rusų raketos Sumų mieste šiaurės rytinėje Ukrainos dalyje pražudė 34 žmones, Ukraina apkaltino Maskvą išpuoliais prieš civilius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbė, kad tarp žuvusiųjų yra du vaikai.
Be to, valdžia pranešė, kad raketos sužeidė dar 117 gyventojus, 15 iš jų yra vaikai.
„Visiems suteikiama būtinoji pagalba“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. Jo teigimu, išpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai žmonės vyko į bažnyčią švęsti priešvelykinį Verbų sekmadienį.
Daugelis nukentėjusiųjų buvo sužeisti tiesiog gatvėje, kiti traumas patyrė automobiliuose, viešajame transporte ar gyvenamuosiuose pastatuose, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko, apkaltindamas Rusiją tyčia atakuojant civilius.
ES įmonės garsina idėją vėl bendradarbiauti su „Gazprom“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant santykių su Europa retoriką, nemažai ES įmonių pradeda kalbėti apie tai, kas dar pernai buvo neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja, rašo „Reuters“.
Praėjus daugiau nei trims metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos energetinis saugumas nėra tvirtas.
JAV suskystintos gamtinės dujos padėjo užpildyti Rusijos tiekimo spragą Europoje 2022–2023 m. energetikos krizės metu.
Tačiau dabar, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sujaukė po Antrojo pasaulinio karo užmegztus santykius su Europa ir prekybos derybose energetiką pavertė derybiniu koziriu, įmonės baiminasi, kad priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų tapo dar vienu pažeidžiamumu.
Tokiomis aplinkybėmis didžiųjų ES įmonių vadovai pradėjo kalbėti apie tai, kas prieš metus būtų buvę neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja.
Tam reikėtų dar vieno didelio pokyčio ES politikoje, atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2027 m. nutraukti rusiškų energijos išteklių importą.
Europa turi ribotas galimybes. Derybos su suskystintųjų gamtinių dujų milžine Kataru dėl didesnio dujų kiekio įstrigo, ir nors atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas paspartėjo, šis tempas nėra pakankamai spartus, kad ES galėtų jaustis saugi.
„Jei Ukrainoje bus pasiekta pagrįsta taika, galėtume grįžti prie 60 mlrd. kubinių metrų, o gal ir 70 mlrd. kubinių metrų per metus srautų, įskaitant SGD“, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė Didier Holleaux, Prancūzijos bendrovės „Engie“ vykdomasis viceprezidentas.
Prancūzijos valstybei iš dalies priklauso „Engie“, kuri anksčiau buvo viena didžiausių „Gazprom“ dujų pirkėjų. D. Holleaux sakė, kad Rusija galėtų patenkinti apie 20–25 proc. ES poreikių, o prieš karą šis rodiklis siekė 40 proc.
Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas Patrikas Pouyanne'as perspėjo Europą pernelyg nepasikliauti JAV dujomis.
„Europa niekada nebegrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų importo iš Rusijos, kaip prieš karą..., bet spėju, kad tai galėtų 70 mlrd. kubinių metrų“, – „Reuters“ sakė P. Pouyanne'as.
Loinos chemijos parke, viename didžiausių Vokietijos chemijos pramonės klasterių, kuriame, be kitų, veikia „Dow Chemical“ ir „Shell“ gamyklos, kai kurie gamintojai teigia, kad rusiškos dujos turėtų greitai grįžti.
„Esame sunkioje krizėje ir negalime laukti“, – sakė parko operatorės „InfraLeuna“ generalinis direktorius.
Jis pridūrė, kad Vokietijos chemijos pramonė penkis ketvirčius iš eilės mažino darbo vietų skaičių, ko nebuvo dešimtmečius.
„Dujotekių [„North Stream“] atidarymas sumažintų kainas labiau nei bet kokios dabartinės subsidijų programos“, – sakė jis.
„InfraLeuna“ direktorius pridūrė, kad daugelis kolegų sutinka, jog reikia grįžti prie rusiškų dujų, tačiau ta tema jiems yra tabu.
Už Rusiją kovoję Kinijos piliečiai atskleidė, kas juos paskatino vykti į Rusiją
Du Kinijos piliečiai Wang Guangjun ir Zhang Renbo, Donecko srityje į nelaisvę paėmė Ukrainos pajėgos, teigė, kad nesitikėjo atsidurti kovos zonoje Ukrainoje, ir papasakojo, kaip pateko į karą.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, šiandien jie apie tai papasakojo per spaudos konferenciją.
Visų pirma Wang Guangjun, padedamas vertėjo, pasakojo, kad turėjo darbą Kinijoje, tačiau jį prarado per koronaviruso pandemiją, todėl nusprendė susirasti darbą ne pilnu etatu. Pasak jo, su rusų verbuotoju jis pirmiausia kalbėjo apie sužeistų karių reabilitacijos darbą, o nuvykęs į Maskvą suprato, kad neturi kito pasirinkimo, tik vykti į karą. Jam buvo pažadėta 200–250 tūkst. rublių per mėnesį.
Kitas Kinijos pilietis Zhang Renbo teigė, kad „iš pradžių į Rusiją važiavo keliauti, o paskui nusprendė užsidirbti pinigų“. Jis pažymėjo, kad neva susitarė dėl darbo statybose.
Jie teigė, kad Kinijos piliečiai verbuojami per populiarius socialinius tinklus, įskaitant „TikTok“.
„Kinijos socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, galima pamatyti vaizdo įrašų su žmonėmis karinėmis uniformomis. Kinijoje būti kariškiu yra prestižas, tačiau ne kiekvienas gali būti kariškiu. Todėl žmonės stengiasi dalyvauti kovose kitose vietose“, – sakė jie.
Kaliniai taip pat pažymėjo, kad Kinija propaguoja draugišką požiūrį į Rusiją ir galbūt tai skatina žmones pasitikėti Rusijos Federacija. Kalbėdami apie karą Ukrainoje, jie sakė, kad informacija pateikiama kaip Rusijos pergalės, kad ji kažką užėmė.
Wang Guangjun į Maskvą atvyko 2025 m. vasario 5 d., po to penkias dienas treniravosi, daugiausiai Rostove. Po to jis buvo išsiųstas į Donecko sritį. Pasak jo, į kovinio kontakto liniją jis pateko balandžio 1 d.
Savo ruožtu Zhang Renbo 2024 m. gruodžio 20 d. atvyko į Maskvą, iš ten nuvyko į Rostovą, o tada buvo išsiųstas į laikinai okupuotą Donecko sritį. Abu belaisviai sakė, kad tikėjosi mainų ir norėjo grįžti į Kiniją.
ES rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Kaip pranešėme šį rytą, Europos užsienio reikalų ministrai šiandien Liuksemburge aptarė Ukrainos klausimą.
Prie susitikimo prisijungė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, susitikimui pirmininkavo ES užsienio reikalų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha prisijungti prie susitikimo, kuriam pirmininkavo ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
K. Kallas sakė, kad ES rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
„Visi, kurie nori, kad žudynės liautųsi, turėtų daryti maksimalų spaudimą“, – anksčiau sakė ji.
Vengrijos opozicijos kampanijos dėmesio centre – Ukrainos narystė ES
Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras sekmadienį vykusiame svarbiame mitinge pagrindiniu savo kampanijos prieš ministrą pirmininką Viktorą Orbaną klausimu paskelbė Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES).
Buvęs vyriausybės pareigūnas, dabar tapęs pagrindiniu V. Orbano varžovu, pažadėjo surengti referendumą dėl šio nesutarimus keliančio klausimo.
Tiek P. Magyaras, tiek V. Orbanas sustiprino politinį susipriešinimą, atsižvelgiant į po metų vyksiančius parlamento rinkimus.
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Budapešte pasveikino P. Magyarą, praėjus dienai po to, kai V. Orbano šalininkai surengė demonstraciją prie ES biurų Vengrijos sostinėje.
Jis pažymėjo, kad jo partijos inicijuotoje visuomenės apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1,1 mln. iš 9,6 mln. Vengrijos gyventojų.
Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtais vaizdo įrašais, kai kuriuos opozicijos pasitelktus savanorius užpuolė V. Orbano šalininkai.
Opozicijos klausimyne, kaip pranešama, buvo 13 klausimų įvairiomis temomis – nuo pensijų iki Vengrijos tarptautinių iššūkių.
P. Magyaro partija „Tisza“ nurodė, kad 98 proc. respondentų nurodė remiantys Vengrijos narystę ES, o 58 proc. pritaria Ukrainos narystės Bendrijoje siekiui.
„Rezultatai rodo, kad ši tema skaldo visuomenę, todėl mums atėjus į valdžią bus surengtas teisiškai privalomas referendumas“, – mitinge sakė P. Magyaras.
Jis pridūrė, kad Vengrija vėl taps „išdidžia ir patikima NATO sąjungininke ir visaverte ES dalimi“.
„Tisza“ šiuo metu yra didžiausia grėsmė V. Orbano vyriausybei nuo tada, kai jis 2010-aisiais vėl tapo ministru pirmininku. Be to, kelios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad V. Orbano partija „Fidesz“ prarado pranašumą prieš opoziciją.
V. Orbanas yra sakęs, kad Ukrainos narystė ES sužlugdytų Bendriją.
Vyriausybė nurodė, kad kitą savaitę išsiųs balsavimo biuletenius, kad būtų surengta neįpareigojanti apklausa, ar Ukraina turėtų būti priimta į bloką. Tai ne pirmas kartas, kai vyriausybė rengia neįpareigojančias apklausas, siekdama paremti savo prieš ES nukreiptą poziciją.
Prie balsavimo biuletenio pridėtas tekstas, kuriame teigiama, kad jei Ukraina taps ES nare, Vengrijai skirtos Bendrijos lėšos bus nukreiptos į Kyjivą, kad „pigi darbo jėga“ atims iš vengrų darbo vietas ir kad išplis epidemijos, nes esą ukrainiečiai nepakankamai skiepijasi.
Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų ataką Sumuose, skaičius padidėjo iki 35
Žmonių, žuvusių per Rusijos balistinių raketų smūgį Ukrainos Sumų mieste, skaičius padidėjo iki 35, tinkle „Telegram“ pranešė Sumų srities prokuratūra.
„2025 m. balandžio 13 d. per raketų ataką Sumų centre žuvo 35 žmonės, įskaitant 11-metį ir 17-metį berniukus“, – teigiama paskelbtame įraše.
Balandžio 13-ąją Rusijos kariai dviem balistinėmis raketomis smogė Sumų centrui. Anksčiau skelbta apie 34 žuvusius žmones, įskaitant du vaikus. Taip pat pranešta, kad buvo sužeista 117 žmonių, įskaitant 15 vaikų.
JK skyrė Ukrainai 752 mln. svarų priešlėktuvinei gynybai ir artilerijai
Šiandien Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai 752 mln. svarų sterlingų, kurie bus skirti priešlėktuvinei gynybai ir artilerijai, rašo „Sky News“.
Tai dalis 38 mlrd. svarų sterlingų tarptautinės paskolų programos, remiamos įšaldytu Rusijos turtu.
Pirmadienio mokėjimas yra antroji iš trijų įmokų, kurių bendra suma siekia 2,26 mlrd. svarų sterlingų. Pirmoji buvo sumokėta kovo 6 d., o paskutinė bus sumokėta kitais metais.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey sakė, kad šiais metais Jungtinė Karalystė iš viso Ukrainai skirs 4,5 mlrd. svarų sterlingų paramą.
Be priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos, už šiuos pinigus bus perkamos atsarginės dalys transporto priemonėms ir kitai įrangai.
Papildoma Didžiosios Britanijos parama apima pagalbą įsigyjant radarų sistemas, prieštankines minas ir šimtus tūkstančių dronų.
„Pasaulis keičiasi mūsų akyse, jį keičia pasaulinis nestabilumas, įskaitant Rusijos agresiją Ukrainoje“, – sakė kanclerė Rachel Reeves.
„Politico“: Ukraina sugalvojo būdą, kaip įgelti Putinui
Ukraina pakvietė aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus gegužės 9 d. apsilankyti Kyjive ir taip simboliškai pasipriešinti kasmetiniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino Pergalės dienos paradui Maskvoje, pranešė „Politico“, remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Kvietimą A. Sybiha išplatino per susitikimą su ES kolegomis Liuksemburge, ragindamas juos „parodyti mūsų vienybę ir ryžtą didžiausios agresijos Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų akivaizdoje“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracija siekia nukreipti dėmesį nuo kasmetinio Maskvos karinio parado, kuris rengiamas praėjus daugiau nei trejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Visą straipsnį skaitykite čia.
Ukraina perdavė JAV savo pasiūlymus dėl naudingųjų iškasenų susitarimo
Ukraina parengė ir jau perdavė JAV pusei savo pasiūlymus dėl būsimo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, rašo UNIAN.
Tai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olga Stefanishyna. Ji teigiamai vertina tai, kad vyksta Ukrainos ir JAV konsultacijos.
Ji pažymėjo, kad kol kas nekalbama apie artėjimą prie galutinio derybų dėl šio susitarimo etapo.
„Ukrainos delegacija turėjo galimybę pateikti Amerikos pusei visus pasiūlymus, kuriuos rengėme čia, Kyjive, ir dėl kurių buvo susitarta. Visi jie buvo diskusijų objektas. Kai kurie susitarimai buvo pasiekti, tačiau tikiuosi, kad po šių konsultacijų derybos bus tęsiamos tol, kol pasieksime susitarimą. Akivaizdu, kad tai nėra galutinis etapas“, – sakė V. Stefanishyna.
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
Kovo pabaigoje JAV nusiuntė Ukrainai naują susitarimo dėl naudingųjų iškasenų teksto projektą. Tai buvo darbinis variantas, kuriame atsispindi JAV patarėjų teisės klausimais pozicija.
Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina renkasi advokatų kontorą.
JAV naujajame susitarimo projekte pasiūlė griežtesnius reikalavimus nei ankstesnėje versijoje. Visų pirma Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Ukraina grąžintų visą anksčiau, Joe Bidenas prezidentavimo laikotarpiu, suteiktą paramą. JAV taip pat atmeta bet kokių saugumo garantijų Ukrainai galimybę .
Lenkijos URM: Putinas, smogdamas Ukrainai, tyčiojasi iš Trumpo geros valios
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, smogdamas Ukrainai, tyčiojasi iš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) geros valios.
„Noriu pasakyti, kad esu sukrėstas pastarojo meto Rusijos smūgių Ukrainai bangos“, – sakė Lenkijos ministras.
„Ukraina besąlygiškai sutiko nutraukti ugnį daugiau nei prieš mėnesį“, – pažymėjo jis.
R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos išpuoliai prieš Kryvyj Rihą ir Sumus yra paprasčiausias Rusijos pasityčiojimas.
„Tikiuosi, kad prezidentas Trumpas ir JAV administracija pamatys, kad Rusijos vadovas tyčiojasi iš jų geros valios, ir tikiuosi, kad bus priimti teisingi sprendimai“, – pridūrė R. Sikorskis.
Kyjivas nurodė, kad Maskva sekmadienį dviem balistinėmis raketomis smogė Ukrainos šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos esančiam Sumų miestui ir kad per smūgį žuvo mažiausiai 34 žmonės, įskaitant du vaikus.
Tai jau ne pirma daug aukų pareikalavusi rusų ataka Ukrainoje per pastarąsias savaites.
Balandžio pradžioje per Rusijos išpuolį centriniame Kryvyj Riho mieste žuvo 19 žmonių, įskaitant devynis vaikus. 20-oji išpuolio auka vėliau mirė ligoninėje.
Ukrainoje per rusų atakas žuvo keturi žmonės
Per Rusijos atakas šiaurės rytiniame Ukrainos Charkivo regione pirmadienį žuvo keturi gyventojai, pranešė vietos pareigūnai, praėjus dienai po to, kai netoliese esančiuose Sumuose žuvo trys dešimtys žmonių.
Regiono vadovas sakė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko miestą – geležinkelio mazgą, kurį Rusijos pajėgos buvo užėmusios 2022 metais, bet kuris po to buvo išlaisvintas.
„68 metų vyras ir 61 metų moteris žuvo nuo artilerijos apšaudymo“, – sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Socialiniuose tinkluose jis taip pat paskelbė, kad nuo Rusijos raketų žuvo 77 metų moteris ir 52 metų vyras.
Rusija užėmė dalį Charkivo regono ir bandė apsupti Charkivo miestą, kai 2022 metais įsiveržė į Ukrainą.
Ukraina atmušė rusus, bet jų pajėgos vėl veržiasi į Charkivo srities pasienio zonas.
Rusijos pajėgos naktį atakavo Ukrainą 62 dronais, o 11 žmonių buvo sužeisti pietiniame Odesos mieste, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Rusijos versija dėl šiurpios atakos Sumuose: skelbia smogusi ukrainiečių vadams
Rusija skelbia savo versiją apie smūgį Sumų miestui. Kaip rašo „Sky News“, Rusijos gynybos ministerija teigia, kad sekmadienį atakuodama Sumų miestą ji taikėsi į Ukrainos kariuomenės vadų susitikimą. Vaizdo įrašai ir liudininkų parodymai tuo metu rodo, kad žuvusieji – civiliai. Daugiausia žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų buvo viešojo transporto priemonėse, šalia kurių sprogo galingi užtaisai.
Ji patvirtino, kad Rusijos pajėgos atakavo miestą dviem raketomis „Iksander“. Rusai skelbia, kad žuvo 60 ukrainiečių karių, tačiau Ukrainos pareigūnai pranešė, kad žuvo 34 žmonės.
Rusija taip pat ciniškai apkaltino Ukrainą neva naudojant civilius kaip gyvuosius skydus.
Įvykdytas karo nusikaltimas
Po to, kai, valdžios duomenimis, sekmadienį rusų raketos Sumų mieste šiaurės rytinėje Ukrainos dalyje pražudė 34 žmones, Ukraina apkaltino Maskvą išpuoliais prieš civilius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbė, kad tarp žuvusiųjų yra du vaikai.
Be to, valdžia pranešė, kad raketos sužeidė dar 117 gyventojus, 15 iš jų yra vaikai.
„Visiems suteikiama būtinoji pagalba“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. Jo teigimu, išpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai žmonės vyko į bažnyčią švęsti priešvelykinį Verbų sekmadienį.
Daugelis nukentėjusiųjų buvo sužeisti tiesiog gatvėje, kiti traumas patyrė automobiliuose, viešajame transporte ar gyvenamuosiuose pastatuose, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko, apkaltindamas Rusiją tyčia atakuojant civilius.
Paskelbtose nuotraukose buvo matyti gatvėje be gyvybės ženklų gulintys kūnai, degančios transporto priemonės ir nuniokotas turtas.
Miesto valdžia paskelbė, kad išpuolio pasekmes likviduoti buvo įsteigta atitinkama komanda.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus prasidėjo plataus masto rusų invazija, netoli Rusijos pasienio Kursko ir Belgorodo regiono esantys Sumai ne kartą tapo priešų atakų taikiniu.
Šį kartą rusų raketos buvo užtaisytos kasetiniais sprogmenimis, kad padarytų kuo daugiau žalos civiliams, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha minėjo „karo nusikaltimą“, kritikuodamas Rusiją delsiant priimti JAV kovą pristatytą pasiūlymą paskelbti paliaubas Ukrainoje.
„Vietoje to Rusija plečia savo teroro apimtis“, – rašė A. Sybiha. Jis paragino partnerius Vakaruose suteikti Ukrainai daugiau zenitinių priemonių.
„Jėga yra vienintelė kalba, kurią jie supranta, ir vienintelis būdas užbaigti šį siaubingą terorą“, – teigė jis.
„Mūsų atsakas bus griežtas“, – pareiškė Ukrainos generalinis štabas, o V. Zelenskis paprašė tarptautinių sąjungininkų pareikšti „griežtą reakciją“.
Kruvinos rusų atakos Sumuose metu žuvo ukrainiečių pulkininkas
Rusijos atakos prieš Sumų miestą metu savaitgalį žuvo pulkininkas, buvęs 26-osios artilerijos brigados, pavadintos Romano Daškevičiaus vardu, brigadininko pavaduotojas.
Apie tai Berdyčivo apygardos karinė administracija pranešė savo „Facebook“ paskyroje, tačiau po kelių valandų įrašą ištrynė.
Sikorskis: tikiuosi, kad Trumpas pamatė, kaip iš jo tyčiojasi Putinas
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, rašo „Sky news“.
Anot jo, V. Putinas tyčiojasi iš D. Trumpo geranoriškumo ir toliau atakuoja Ukrainą.
„Ukraina besąlygiškai sutiko su paliaubomis daugiau kaip prieš mėnesį“, – Liuksemburge sakė jis.
„Bjaurūs išpuoliai Kryvyj Rige ir Sumuose yra Rusijos pašaipus atsakymas“, – pabrėžia R. Sikorskis.
„Tikiuosi, kad prezidentas D. Trumpas ir JAV administracija mato, jog Rusijos vadovas tyčiojasi iš jų geros valios, ir tikiuosi, kad bus priimti tinkami sprendimai“, – priduria jis.
Ministras taip pat teigia, kad JAV gali pakeisti savo politiką Rusijos atžvilgiu.
„Mano pokalbiai su aukštais JAV pareigūnais rodo, kad Jungtinių Valstijų kantrybė nėra begalinė“, – teigia jis.
Jo vertinimu, gali būti, kad Rusija bando laimėti laiko derybose su JAV ir iš tikrųjų nesiekia taikos Ukrainoje.
Zelenskio atstovas tikslina informaciją
V. Zelenskio atstovas spaudai Sergejus Nikiforovas paneigė, kad V. Zelenskis sakė, jog Ukraina neteko 100 tūkst. karių, praneša UNIAN.
Kiek anksčiau skelbta, kad V. Zelenskis interviu „CBS News“ nurodė, kad Ukraina neteko 100 tūkst. karių.
S. Nikiforovas paaiškino, kad V. Zelenskis interviu tokių skaičių neminėjo – ši informacija nuskambėjo tik laidos įgarsinime.
Vasario viduryje V. Zelenskis teigė, kad žuvo daugiau kaip 46 tūkst. Ukrainos karių.
Po išpuolio Sumuose Budrys ES kolegas ragina priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Rusijai sekmadienį surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius mažiausiai 34 žmones, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) kolegas sparčiau priimti 17-ąjį sankcijų paketą.
„Vladimiras Putinas dar kartą meta iššūkį visiems (...). Štai kodėl Europai dabar pats laikas judėti pirmyn su 17-uoju sankcijų paketu. Lietuva yra pasirengusi prisidėti orientuojantis į sektorius, kurie 16-ajame pakete liko nepaliesti“, – pirmadienį Liuksemburge vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje kalbėjo ministras.
Pasak jo, tai apima suskystintas gamtines dujas, Rusijos valstybinę branduolinės energijos korporaciją „Rosatom“.
„Tai yra papildomas paketas šešėliniam laivynui ir, žinoma, papildomos individualios sankcijos. Būtent taip turėtume elgtis ir gauti daugiau svertų, kad Putinas sustabdytų savo karą. Tai yra mūsų kelias į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip skelbia Kyjivas, Maskva į Sumus smogė sekmadienį dviem balistinėmis raketomis. Du iš 34 žuvusiųjų per smūgį buvo vaikai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pasmerkė Rusijos ataką, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ji įvykdyta tą dieną, kai žmonės eina į bažnyčią: „Verbų sekmadienį (...). Taip gali pasielgti tik niekšai.“
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį ES priėmė 16 sankcijų paketų. Pastaruoju suvaržytas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus, aštuonioms rusų žiniasklaidos priemonėms uždraudžiama transliuoti 27 valstybių bloko teritorijoje.
Pasak K. Budrio, Bendrija taip pat tūrėtų būti ambicingesnė koordinuojant bendrą karinę paramą Ukrainai.
Ministras pakartojo Lietuvos palaikymą idėjai 2030-uosius numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei ES, anot jo, tai yra „labai įgyvendinama ir pasiekiama“.
„Skaičiuojant iki 2030 metų sausio 1 dienos, yra labai trumpas laikotarpis, per kurį turime dirbti ir pradėti derybas dėl klasterių atidarymo. Mes vis dar to nepadarėme. Praėjo beveik pusė metų nuo tada, kai Ukraina yra kandidatė, o mes dar neatidarėme klasterių. Mes turime tęsti šį procesą“, – kalbėjo K. Budrys.
Liuksemburge Bendrijos šalių diplomatijos vadovai aptaria skubią karinę paramą Kyjivui, saugumo garantijas, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą. Diskusijoje dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Būsimasis Vokietijos kancleris nori siųsti „Taurus“ į Ukrainą: užsimena apie galimus smūgius Krymo tiltui
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nurodė, kad yra pasirengęs tiekti ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“ Ukrainai, rašo „Financial Times“. Anot leidinio, jis taip pat užsiminė, kad raketos galėtų būti naudojamos smogti tokiems taikiniams kaip Kerčės tiltas, kuris jungia Rusiją su Krymu ir yra laikomas pusiasalio okupacijos simboliu.
Tačiau neaišku, ar F. Merzo koalicijos partneriai socialdemokratai pritartų „Taurus“ raketų tiekimui Ukrainai.
„Jei viskas ir toliau klostysis taip, kaip dabar, jei, pavyzdžiui, bus sunaikinta svarbiausia sausumos jungtis tarp Rusijos ir Krymo arba jei kas nors nutiks pačiame Kryme, kur yra didžioji dalis Rusijos karinės logistikos, tai bus galimybė pagaliau sugrąžinti šią šalį į strateginę padėtį“, – „Kyiv Independent“ cituoja jį.
Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas ne kartą atsisakė Ukrainai suteikti „Taurus“, baimindamasis, kad tai gali eskaluoti konfliktą.
„Visada sakiau, kad tai darysiu tik susitaręs su Europos partneriais“, – sakė F. Merzas.
„Tai turi būti koordinuojama, o jei koordinuojama, tai Vokietija turėtų dalyvauti“, – pridūrė jis.
Zelenskis atsakė, kiek karių ir civilių neteko Ukraina: „Mūsų žmonės moka didžiausią kainą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo, kiek karių ir civilių gyvybių per trejus metus Rusijos agresijos neteko Ukraina.
Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašo „Kanla 24“.
V. Zelenskio teigimu, per kasdienius Rusijos smūgius Ukrainai žuvo 13 tūkst. civilių gyventojų, tarp jų daugiau kaip 600 vaikų. Žuvusių Ukrainos karių skaičius gali siekti 100 tūkst.
„Mūsų žmonės moka didžiausią kainą. Didesnės kainos nėra. Mes atidavėme visus savo pinigus –viską, ką turime finansų prasme. Bet svarbiausia, kad atidavėme (savo žmonių gyvybes – red. past.)“ – sako V. Zelenskis.
Jo skaičiavimu, Rusijos kariai apie 1 700 kartų atakavo mokyklas ir 780 kartų medicinos įstaigas.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 933 980 karių.
Merzas: Rusija Sumų mieste įvykdė sunkų karo nusikaltimą
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Rusija, surengusi raketų ataką prieš Ukrainos Sumų miestą, per kurią žuvo mažiausiai 34 žmonės, įvykdė sunkų karo nusikaltimą.
„Tai buvo klastingas veiksmas (...). Ir tai yra sunkus karo nusikaltimas, sąmoningas ir apgalvotas“, – transliuotojui ARD sakė jis.
„Išpuolių būta dviejų bangų, o antroji atkeliavo tuo metu, kai gelbėtojai rūpinosi nukentėjusiaisiais, – nurodė F. Merzas. – Tai yra atsakas, taip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas elgiasi su tais, kas kalba su juo apie paliaubas.“
Būsimasis Vokietijos kancleris pridūrė, kad Rusija Vakarų pastangas sudaryti taiką vertina ne kaip rimtą dalyką, o kaip silpnybę.
Kyjivas nurodė, kad Maskva sekmadienį dviem balistinėmis raketomis smogė Ukrainos šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos esančiam miestui ir kad per smūgį žuvo mažiausiai 34 žmonės, įskaitant du vaikus.
Paklaustas, ar aprūpintų Ukrainą ilgesnio nuotolio raketomis „Taurus“, kurios galėtų būti naudojamos smūgiams Rusijos teritorijoje, F. Merzas atsakė, kad neatmeta šios idėjos.
Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas ne kartą atsisakė Ukrainai suteikti „Taurus“, baimindamasis, kad tai gali eskaluoti konfliktą.
„Visada sakiau, kad tai darysiu tik susitaręs su Europos partneriais“, – sakė F. Merzas.
„Tai turi būti koordinuojama, o jei koordinuojama, tai Vokietija turėtų dalyvauti“, – pridūrė jis.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 310 rusų karių, sunaikintos dvi zenitinės sistemos
Laikotarpiu nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 14 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 933 980 karių, iš kurių 1 310 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 622 rusų tankus (+19), 22 130 šarvuotųjų kovos mašinų (+42), 26 222 artilerijos sistemas (+59), 1 362 raketų paleidimo sistemas, 1 130 oro gynybos sistemų (+2), 370 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 32 544 nepilotuojamuosius orlaivius (+119), 3 145 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 44 129 transporto priemones ir kuro cisternas (+179), 3 801 specialiosios įrangos vienetą (+2).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad balandžio 13 d. fronte įvyko 117 mūšių su rusų pajėgomis.
Po išpuolio Ukrainoje – JAV respublikono grasinimas Putinui
JAV respublikonas Lindsey Grahamas pagrasino Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui dėl tolimesnių atakų prieš Ukrainą.
Apie tai jis sekmadienį parašė savo „X“ paskyroje.
„Putinas ir taika, matyt, netelpa į vieną sakinį“, – rašo jis.
L. Grahamas savo įrašu sureagavo į Rusijos sekmadienį įvykdytą kruviną ataką prieš Sumų miestą. Atakos metu žuvo 34 žmonės, dar bent 119 buvo sužeisti.
„Rusijos barbariškas Verbų sekmadienio išpuolis prieš krikščionių maldininkus Ukrainoje, atrodo, yra Putino atsakas į pastangas pasiekti paliaubas ir taiką.
Mano naujasis įstatymo projektas, kuriuo siekiama įvesti sankcijas ir antrinius tarifus Rusijai, dabar turi 55 bendrapartiečius JAV Senate. Jei greitai neįvyks dramatiškų pokyčių, man akivaizdu, kad vienintelė viltis užbaigti šį karą – toliau žlugdyti Rusijos ekonomiką ir bausti tuos, kurie remia V. Putiną“, – sako jis.
Oro pavojus Ukrainoje
Po sunkaus sekmadienio, kai rusai surengė kruviną ataką prieš Sumų miestą, ukrainiečiai išgyveno dar vieną neramią naktį, rašo „Kanal 24“. Rusai dar sekmadienio vakarą paleido į Ukrainą dronus.
Pirmadienio rytą rytiniuose šalies regionuose vėl paskelbtas oro pavojus – baiminamasi, kad rusai paleis balistines raketas. Taip pat perspėjama dėl galimos dronų atakos.
Rusai paleido dronus į Odesą: smogė ligoninei, apgadinta operacinė
Rusai surengė dar vieną dronų ataką, dronas Odesoje smogė į ligoninę, rašo „Ukrinform“. Taip pat apgadinta infrastruktūra, sužeisti penki žmonės.
„Dėl bepiločių lėktuvų atakos buvo apgadintos vienos iš Odesos medicinos įstaigų lubos ir įstiklinimas, apgadinta operacinė. Pacientai nenukentėjo“, – praneša miesto meras Genadijus Truchovas.
Atakos metu taip pat buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, civilinė infrastruktūra, kelias, degalinės ir automobiliai.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir pareigūnai.
„Žinome apie penki nukentėjusiuosius, jiems teikiama būtinoji medicinos pagalba“, – priduria meras.
Anot leidinio, Odesoje atakos metu nugriaudėjo sprogimų serija.
Ukraina pažadėjo „griežtai“ atsakyti į 34 žmones pražudžiusią rusų ataką Sumuose
Po to, kai, valdžios duomenimis, sekmadienį rusų raketos Sumų mieste šiaurės rytinėje Ukrainos dalyje pražudė 34 žmones, Ukraina apkaltino Maskvą išpuoliais prieš civilius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbė, kad tarp žuvusiųjų yra du vaikai.
Be to, valdžia pranešė, kad raketos sužeidė dar 117 gyventojus, 15 iš jų yra vaikai.
„Visiems suteikiama būtinoji pagalba“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. Jo teigimu, išpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai žmonės vyko į bažnyčią švęsti priešvelykinį Verbų sekmadienį.
Daugelis nukentėjusiųjų buvo sužeisti tiesiog gatvėje, kiti traumas patyrė automobiliuose, viešajame transporte ar gyvenamuosiuose pastatuose, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko, apkaltindamas Rusiją tyčia atakuojant civilius.
Paskelbtose nuotraukose buvo matyti gatvėje be gyvybės ženklų gulintys kūnai, degančios transporto priemonės ir nuniokotas turtas.
Miesto valdžia paskelbė, kad išpuolio pasekmes likviduoti buvo įsteigta atitinkama komanda.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus prasidėjo plataus masto rusų invazija, netoli Rusijos pasienio Kursko ir Belgorodo regiono esantys Sumai ne kartą tapo priešų atakų taikiniu.
Šį kartą rusų raketos buvo užtaisytos kasetiniais sprogmenimis, kad padarytų kuo daugiau žalos civiliams, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha minėjo „karo nusikaltimą“, kritikuodamas Rusiją delsiant priimti JAV kovą pristatytą pasiūlymą paskelbti paliaubas Ukrainoje.
„Vietoje to Rusija plečia savo teroro apimtis“, – rašė A. Sybiha. Jis paragino partnerius Vakaruose suteikti Ukrainai daugiau zenitinių priemonių.
„Jėga yra vienintelė kalba, kurią jie supranta, ir vienintelis būdas užbaigti šį siaubingą terorą“, – teigė jis.
„Mūsų atsakas bus griežtas“, – pareiškė Ukrainos generalinis štabas, o V. Zelenskis paprašė tarptautinių sąjungininkų pareikšti „griežtą reakciją“.
Zelenskis pakvietė Trumpą į Ukrainą: „Suprasite, su kuo turite reikalą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą apsilankyti jo šalyje, kad geriau suprastų, kokia viską naikinanti yra Rusijos invazija.
„Prašau, iki priimdami kokius nors sprendimus, iki pradėdami kokias nors derybas, atvykite ir pamatykite žuvusius žmones, civilius, karius, vaikus, sugriautas ligonines, bažnyčias“, – duodamas sekmadienį pasirodžiusį interviu transliuotojo CBS laidai „60 Minutes“ kalbėjo jis.
Apsilankęs Ukrainoje, D. Trumpas „supras, ką padarė (Rusijos vadovas Vladimiras) Putinas“.
„Jūs suprasite, su kuo turite reikalą“, – pridūrė V. Zelenskis.
V. Zelenskio kvietimas pasigirdo po to, kai vasario pabaigoje D. Trumpas ir JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as Baltuosiuose rūmuose priešais susirinkusius žurnalistus apsižodžiavo su V. Zelenskiu.
J. D. Vance‘as anuomet apkaltino Ukrainą priimant „propagandos tikslais besilankančius“ užsienio šalių vadovus, kad užsitikrintų jų paramą.
V. Zelenskis dar kartą paneigė šiuos kaltinimus, o transliuotojui CBS pasakė, kad jei D. Trumpas nuspręstų apsilankyti Ukrainoje, „mes nieko nerengsime. Jokio teatro nebus“.
„Galite vykti ten, kur norite, aplankyti bet kuri miestą, kuris (buvo) užpultas.“
D. Trumpas stengiasi greitai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, o Jungtinės Valstijos pradėjo tiesiogines derybas su Rusija, nors ši nesiliauja pulti Ukrainą.
Galimų paliaubų klausimą Vašingtonas aptarė ir su oficialiais Ukrainos asmenimis, tuo tarpu Europos šalys kalba apie galimybę dislokuoti karius, kurie padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bet kokių Ukrainoje sudarytų paliaubų sąlygų.
Kyjivas jau yra sutikęs su JAV pasiūlytomis besąlygiškomis paliaubomis, tačiau Maskva tokį pasiūlymą atmetė.
„Putinu pasitikėti negalima. Tą prezidentui Trumpui sakiau jau daugybę kartų. Todėl, jei jums kiltų klausimas, kodėl nesilaikoma paliaubų – atsakymas būtų būtent toks“, – teigė V. Zelenskis.
„Putinas karo užbaigti niekada nenorėjo. Putinas niekada nenorėjo, kad būtume nepriklausomi. Putinas nori mus visiškai sunaikinti – sunaikinti ir mūsų suverenumą, ir mūsų tautą.“
V. Zelenskis interviu transliuotojui CBS penktadienį davė savo gimtajame Krivyj Riho mieste, kur per rusų pirmiau šį mėnesį suduotą smūgį žuvo 18 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
Ukrainos vadovas sakė, kad „100 procentų nekenčia“ V. Putino, paklausdamas „ką gi daugiau galima jausti žmogui, kuris čia atėjo ir žudo mūsų žmones, žudo vaikus?“
Tačiau jis pridūrė, jog priešiškumas „nereiškia, kad neturėtume siekti kaip galima greičiau užbaigti karą“.
Toliau tęsiantis deryboms dėl karo užbaigimo, V. Zelenskis pasakė, kad taika būtų teisinga tuo atveju, jeigu „neprarastume mūsų suverenumo ar nepriklausomybės“ ir pažadėjo ilgainiui atsiimti bet kokias teritorijas, kurias šiuo metu yra užėmusi Rusija.
„Kas benutiktų, mes atsiimsime tai, kas priklauso mums, nes mes to taip ir nepraradome – rusai tai iš mūsų atėmė.“
Trumpas apie kruviną rusų smūgį Sumų miestui: „Jie padarė klaidą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pasakė, kad 34 gyvybes nusinešęs Rusijos smūgis Ukrainos Sumų mieste yra „baisus dalykas“.
„Manau, tai buvo siaubinga. Ir man pranešė, kad jie padarė klaidą. Tačiau manau, kad tai buvo baisus dalykas. Manau, visas šis karas yra baisus dalykas“, – pakeliui į Vašingtoną prezidento lėktuve kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Trumpas.
Paprašytas patikslinti, kokią „klaidą“ turi omenyje, D. Trumpas pasakė, kad „jie padarė klaidą... paklauskite jų pačių“, taip ir nepaaiškindamas, apie ką būtent kalba.
Amerikos lyderio Nacionalinio saugumo taryba pirmiau sekmadienį rusų smūgį pavadino „aiškiu ir akivaizdžiu priminimu, kodėl Donaldo Trumpo pastangos pamėginti užbaigti šį siaubingą karą yra dedamos pačiu laiku“.
Nei D. Trumpas, nei Baltieji rūmai neįvardijo, kad šią ataką įvykdė Maskva, nors valstybės sekretorius Marco Rubio pirmiau pareiškė užuojautą „nukentėjusiesiems per baisią šiandienos rusų raketinę ataką Sumuose“.
Smūgis Sumuose buvo suduotas dvi dienas po to, kai JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas buvo nuvykęs į Rusiją, kad susitiktų su prezidentu Vladimiru Putinu ir primintų jam apie D. Trumpo pastangas užbaigti karą.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis paragino JAV prezidentą apsilankyti jo šalyje, kad geriau suprastų, kokia viską naikinanti yra Rusijos invazija.
„Prašau, iki priimdami kokius nors sprendimus, iki pradėdami kokias nors derybas, atvykite ir pamatykite žuvusius žmones, civilius, karius, vaikus, sugriautas ligonines, bažnyčias“, – duodamas interviu transliuotojui CBS kalbėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
šiandien po 85m. jie vėl meluoja, tik žudydami ukrainiečius
kacapas tai išmoko iš propagandisto Gebelso, kuris sakė ''apkaltink kitą tuo, ką pats darai''
Turbūt jau visi žinote apie teraktą Sumy mieste, bet aš pastebėjau visieną akivaizdų skirtumą tarp ukrainiečių ir kacapų: Sumuose ukrainiečiai( ne tik policija, ugniagesiai, medikai) iškart po raketos smūgio puolė padėti nukentėjusiems, net 13metis berniukas išdaužė troleibuso langą, kad padėtų kitiems ištrūkti. Tuo tarpu Rusijoje ne vieną video mačiau kaip žmogus miršta miesto vidury dienos metu, o praeiviai abejingai praeina lai miršta.
Ir be abejo, senas pirdyla Trampas net užuojautos neparašė, jam amerikiečių gyvybės nerūpi, tuo labiau kitų tautų.
Lauksim keršto gegužės 9, Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas: dėl karo Ukrainoje kalti Zelenskis ir Bidenas
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neturi nieko bendra su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Pasak jo, dėl prasidėjusios Rusijos invazijos kalti Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Aš tik atėjau čia, ir per ketverius mano prezidentavimo metus nekilo jokių problemų, kad tam būtų užkirstas kelias“, – sakė jis naujame įraše „Truth Social“ socialiniame tinkle.
D. Trumpas teigia, kad pirmosios jo kadencijos metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jį gerbė, dėl to karas neprasidėjo.
„Prezidentas Zelenskis ir meluojantis Džo Baidenas siaubingai susitvarkė su šia situacija, leisdami kilti šiai tragedijai. Buvo daugybė būdų užkirsti jai kelią. Bet tai jau praeitis“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„AŠ NETURIU NIEKO BENDRA SU ŠIUO KARU, BET UOLIAI DIRBU, KAD MIRTYS IR NAIKINIMAS LIAUTŲSI“, – pridėjo jis.
„Kai pradedi karą, turi žinoti, kad gali laimėti“
Kiek vėliau Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas kalbėjo viešai. Paklaustas apie V. Zelenskį, JAV prezidentas sakė: „Kai pradedi karą, turi žinoti, kad gali jį laimėti.“
„Jūs nepradedate karo prieš valstybę, kuris yra 20 kartų už jus didesnė“, – sakė D. trumpas.
„Ir tada tikitės, kad žmonės duos tau keletą raketų“, – pridūrė jis.
D. Trumpas sako, kad jis pirmasis Ukrainai davė raketų „Javelin“.
„Milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių kaltės“, – priduria D. Trumpas.
„Tarkime, Putinas numeris vienas, tarkime, Bidenas, kuris nė velnio nesuprato, ką daro, numeris du, ir Zelenskis. Ir viskas, ką galiu padaryti, tai pabandyti tai sustabdyti – tai viskas, ką noriu padaryti. Noriu sustabdyti žudymą“, – tikino D. Trumpas
„Ir manau, kad šiuo atžvilgiu mums sekasi gerai. Manau, kad netrukus turėsime labai gerų pasiūlymų.“