Karas Ukrainoje baigėsi. Tačiau to niekas nepastebėjo dėl V. Putino specialiųjų efektų – raketų, nukreiptų į Siriją. Donbasas dingo iš Vakarų televizijų naujienų reportažų, tačiau svarbiausia – iš Rusijos televizijų. Dabar naujienos šioje šalyje prasideda nuo pranešimų apie skambias karines pergales Sirijoje. Naujienų iš Ukrainos rytų mažai, jos trumpos ir tik pačios svarbiausios, pavyzdžiui, apie atnaujintą „Gazprom“ metano tiekimą ar anglies eksportą iš Ukrainą iš užgrobtų Donecko liaudies respublikos (DLR) teritorijų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad Ukrainoje daugiau nebešaudo, kariaujančios pusės ne tik atitraukia savo kariuomenę ir ginkluotę nuo fronto linijos, tačiau ir patvirtina priešininko pajėgų pasitraukimą, rašoma leidinyje.
Po viso to jau galima kalbėti apie taiką. DLR ir LLR vadeivos pranešė apie sprendimą nukelti vietos rinkimus atitinkamai į vasarį ir balandį. Šiam sprendimui įsigalioti padėjo Angelos Merkel ir Francois Hollande'o diplomatijos baletas, kuriam palaikančiai plojo Maskva ir Kijevas. Rinkimų nukėlimas pusmečiui reiškia, kad prorusiškas anklavas renkasi kelią, kuris prives juos prie virsmo „tam tikromis Ukrainos vidaus rajonų Donecko ir Luhansko sritimis“.
Dėl to rusų ultranacionalistai kalba, kad Putinas silpnas, parsidavęs Amerikai ir „nutekinęs“ Donbasą. Maskva, spaudžiant sankcijomis, kritus naftos kainoms ir supratus, kad pergalė nebus tokias paprasta, kaip Kryme, jau su tuo susitaikė Minske. Šiandien Donecke ir Luhanske išlikę vietos lyderiai, tokie kaip Zacharčenka ir Plotnickis, taip pat laukia savo likimo, artėjančių derybų metu, sprendimo. Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai niekaip nepriimtina matyti šiuos asmenis kaip sričių gubernatorius. Pagrindinė dabartinių derybų užduotis – kaip, remiantis Minsko susitarimais, išsaugoti veidą (ir gyvybę) „nutekintiems“ separatistams, tuo pačiu ir P. Porošenkai, teigiama straipsnyje.
Donbaso idėja tapo neaktualia, nes pasidarė itin brangiai kainuojanti: per daugelį mėnesių pensijos, atlyginimai, mokyklų ir ligoninių aprūpinimas tapo našta Rusijai, kuri išgyvena gilią recesiją. Nauja karinė eskalacija būtų tapusi nepakeliama ekonomine ir politine našta. Sirija tapo galimybe, kuria reikėjo pasinaudoti. V. Putinas ir vėl išstoja nugalėtojo vaidmenyje, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas atrodo daug dėkingesnis sąjungininkas, negu nepatikimi ukrainiečiai. Kremlius vysto tarptautinę krizę, jis daugiau nebeturi sukilėlių buvusios SSRS šachtininkų regiono periferijoje. Sirija ne tik sugrąžino savigarbą, tačiau ir numaldė „Donbaso veteranus“, kurie grįžę į tėvynę galėjo pradėti kelti nacionalinį nepasitenkinimą: patys aršiausi dabar gali keliauti į Homsą, jau dabar oficialiai yra kalbama apie „savanorių“ vykstą iš Donecko į Latakiją.
