Aplinkos ministerija ėmėsi ryžtingai kovoti su neteisėtais statiniais ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau kritikai kelia klausimą – ar kova su pasekmėmis yra efektyvi, jei nėra stengiamasi pašalinti priežasčių?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas kritikuoja ministerijos pasiryžimą griauti jau pastatytus nelegalius statinius ir teigia, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas naikinant motyvus, skatinančius žmones pažeidinėti įstatymus.
Skirtingi požiūriai į ateitį
G. Kadziausko nuomone, griežtas įstatymų laikymasis statybų sferoje gali nežadėti nieko gero. Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių statybų pažeidimų galima rasti „kiekvienoj kaimo troboj“, todėl „jeigu kiekvienu atveju statybų inspektoriai norėtų pasirodyti esantys visiškai aktyvūs ir laikytis įstatymo raidės, labai greitai prieitumėm liepto galą“, teigia G. Kadziauskas.
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė nesutinka, kad teisės aktai yra pernelyg griežti. Jos teigimu, sumažinus ar atsisakius draudimų, su dabartiniais užmojais po dešimt metų gali nebelikti, ko saugoti. „Ir jūs norėsit pasistatyti prie ežero, ir trečias, ir ketvirtas, ir penktas... draustinyje norėsit, rezervate norėsit. Tai ką liberalizuoti, kyla klausimas“, - samprotavo R. Karnackaitė.
Savavaliavimo priežastys glūdi giliau
G. Kadziauskas pripažįsta, kad problema dėl nelegalių statybų yra labai sudėtinga, tačiau dabartinį Aplinkos ministerijos ryžtą griauti neteisėtus statinius vadina labiau parodomąja akcija.
„Tie griovimai, kurie yra daromi, yra daromi iš noro parodyti, kad kažkas vyksta, žinant, kad baigiantis kadencijai reikės suvesti galus ir pasakyti – štai mes visgi pradėjome kovą prieš nelegalias statybas“, - G. Kadziauskas dėstė savo nuomonę portalui „Balsas.lt“.
Ekspertas pasigenda rimtų valdžios veiksmų kovojant su priežastimis, kurios skatina žmones rizikuoti ir vykdyti neteisėtas statybas. Kaip vieną iš esminių problemų G. Kadziauskas išskiria įstatymų netobulumą. „Be jokios abejonės tai (ydingi įstatymai – aut.) yra priežastis, kodėl žmonės ryžtasi ir atsiduria tokiose situacijose, kai galiausiai tenka spręsti klausimą, ką su statiniais daryti“, - ragindamas politikus prisiimti kaltę teigė Laisvosios rinkos instituto atstovas.
„Pagrindinis klausimas, kurį turi atsakyti visi žmonės – ar neteisingų įstatymų reikia laikytis. Ar reikia įstatymų laikytis iki paskutinės jų raidės?“, - retoriškai klausia G. Kadziauskas.
„Jeigu mes matome, kad yra nugriaunamas pastatas, kuris jokiems aplinkiniams žmonėms nedaro jokios žalos, jis yra visiškai savininko atsakomybė, ir nėra jokio pagrįsto visuomenės intereso, kad ta pašiūrė ar prilipdyta pirtis kažkam maišo, tačiau ji neturi vieno, dviejų, trijų parašų ar iš viso neturi jokio leidimo, yra pagrįstas klausimas, ar iš tiesų mums reikalinga tokia valstybė ir tokia teisė, kuri neleidžia žmogui tos pašiūrės greta savo namo pasistatyti“, - dėsto G. Kadziauskas.
G. Kadziauskas „nenormalia“ laiko situaciją, kai asmuo, norėdamas pakeisti paskirtį savo nuosavo sklypo, turi gaminti detalųjį planą, o tai užtrunka nuo pusmečio iki poros metų. Anot pašnekovo, „be jokios abejonės, jis (savininkas – aut.) tada svarsto – eiti man šį ilgą ir brangų kelią, ar kažkaip bandyti tartis, o gal rizikuoti statyti nelegaliai“.
Ekspertas tikina, kad „jeigu procedūros būtų paprastesnės, būtų aiškesnės, nelegalių statybų iš tiesų būtų mažiau“. Anot jo, sudėtingas ir griežtas reglamentavimas prisideda prie to, kad žmonės negali legaliai pasistatyti ten, kur jie norėtų – net ir ten, „kur jokio visuomenės ar valstybės intereso nėra jiems sutrukdyti tai padaryti“.
G. Kadziauskas išskiria ir dar vieną problemą – korupciją statybų ir teritorijų planavimo sektoriuje. G. Kadziauskas primena, kad „Trasnsparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimo duomenimis, per 80 proc. verslininkų mano, kad pažintys ir ryšiai šiame versle padeda spręsti įmonės problemas, o beveik 60 proc. jų mano, kad šias problemas padeda spręsti kyšiai.
Griauti ar negriauti?
R. Karnackaitė teigia, kad pirmasis trukdis kovojant su nelegaliomis statybomis – teisės aktų netobulumas – pernai buvo pašalintas. Civiliniame kodekse buvo padaryta pataisa, „užkirtusi langą įteisinti neteisėtas statybas“. „Ką tai reiškia – jeigu jūs dabar statotės, jūs žinot, kad pastatysit be atitinkamų dokumentų, bet konstatuosit – va, namas stovi, kaip dabar jo neįteisinti, ir rasit būdus, kaip prieiti ir įteisinti. Civilinis kodeksas dabar jau užkirto kelią šitam“, - pasakojo R. Karnackaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad „jeigu statyba yra pripažinta neteisėta, jos jokiais būdais negalima įteisinti“.
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas dar prieš ateidamas į šį postą tvirtino, kad nelegalių statinių griovimas yra neišvengiamas. Daugėjant tokių statybų atvejų, o statinių savininkams ir juos globojantiems pareigūnams įžūlėjant, esą kito kelio nėra. „Kai neveikia dabartinės priemonės, reikia prisiminti Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius bausmę už savavaldžiavimą, teismo sprendimo nevykdymą ar piktnaudžiavimą tarnyba“, – tvirtino A.Paulauskas.
„Visos nelegalios statybos turi būti nugriautos ir taip pademonstruotas valstybės požiūris į tokį reiškinį. Jei to nepadarysime šiandien, ateityje turėsime daug didesnių problemų“, - teigė A. Paulauskas.
Pasak A. Paulausko, kiekvienam savavališkos statybos savininkui turėtų būti aišku, kad neteisėtos statybos Lietuvoje nebus toleruojamos ir anksčiau ar vėliau turi būti nugriautos.
R. Karnackaitė portalui „Balsas.lt“ aiškino, kad nuspręsti, ar statinys iš tikrųjų yra neteisėtas, gali tik teismas. „Yra statiniai, kur numanomi, galimi pažeidimai, kur mūsų inspektoriai yra išsiaiškinę, bet konstatuoti, kad tai yra neteisėtas statinys, gali tik teismas“, - sakė vyr. specialistė.
G. Kadziauskas įsitikinęs, kad neteisėtų statinių griovimas neturėtų būti vienintelis būdas kovojant su tokiomis statybomis. Visų pirma dėl to, kad „žmogaus nuosavybė tam tikras kūrinys. Tie statiniai jau turi vertę – jei yra vertingi ne tik atsižvelgiant į tas sąnaudas, kurios sudėtos, bet jei yra ir reikalingi žmonėms. Suprantama, kad tai yra nuosavybės objektas, kad jie yra vertingi“.
Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas neatmeta galimybės, kad yra tokių neteisėtų statybų, kurios iš tiesų pažeidžia svarbias nuostatas ir kaimynų interesus, ir dėl kurių turėtų būti imamasi griežtų priemonių, galbūt net pastatų griovimo. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad „realiame gyvenime tikriausiai dauguma yra tokių nelegalių pastatų, kurie mažai kitiems žmonėms trukdo“.
