Kaip pastebėjo vienos mokyklos psichologė, psichologijos mokytoja Alina Martinkutė, rusų kalbos egzamine dalyvavusi kaip vykdytoja, iš rusų kalbos egzamino užduočių susidaro įspūdis, jog Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia bendradarbiauti su Rusija.
Ką daryti mokiniui, kuris nepritaria bendradarbiavimui su Rusija?
Valstybinį rusų kalbos egzaminą sudaro trys dalys: klausymas, skaitymas ir rašymas. Rašymo dalyje mokiniai turėjo parašyti pusiau oficialų laišką Rusijos mokyklos mokinių tarybos prezidentui, kuriuo kviestų bendradarbiauti tarptautiniame ekologijos projekte „Eko-diena“.
Laiške mokiniai turėjo pasiūlyti mokyklai tapti projekto partneriu, informuoti, kurios šalys dalyvauja projekte, kokias veiklas ar akacijas reiktų organizuoti mokykloje, kada tai turėtų vykti, išreikšti viltį dėl bendradarbiavimo bei paprašyti pranešti apie savo sprendimą.
„Skaičiau ir netikėjau. O egzaminų užduotys neturi būti adekvačios šalies ir tarptautiniam kontekstui? Siūlote abiturientui svarstyti apie bendrystę su oficialiai pripažintos teroristinės šalies mokyklomis? Juk šiandien yra tikslinga izoliuoti šalį agresorę visose srityse – ekonomikoje, politikoje, kultūroje, sporte ir taip, mokslo bei švietimo srityje. Ar ne? Sakote, kad abiturientas turi svarstyti, kaip jis bendradarbiaus su Rusijos mokyklomis, kurios perrašinėja Ukrainos (ir Lietuvos) istoriją, moko vaikus neapkęsti ukrainiečių, dėlioja iš mokinių fašistines Z raides, bauduoja mamas, kurios drįsta nuplėšti fašistinę simboliką ugdymo įstaigoje, ir sodina į kalėjimą mokytojas, kurios drįsta kelti klausimus?“, - pastebi A. Martinkutė.
Moteris sako neįsivaizduojanti, kas turėtų vykti abituriento galvoje, jeigu jis ar ji nepritaria Rusijos agresijai. Atrodo, kad toks žmogus turėtų apsimesti, jog Rusija neužpuolė Ukrainos, o, siekdamas maksimalaus įvertinimo, turi pro sukąstus dantis kviesti agresoriaus mokyklą tapti partneriu.
„O gal reikėjo pasiųsti užduoties kūrėjus Rusijos karinio laivo kryptimi? O gal tokių abiturientų, kurie pasipiktino užduotimi, nė nebuvo? Būtų labai liūdna“, - pastebėjo psichologė.
Teatre liaupsina autoritarizmą
Negana to, klausymo dalyje abiturientai turėjo klausytis iš anksto paruoštų tekstų, pagal kuriuos paskui pažymi teisingus atsakymus. Taip tikrinama, ar mokinys supranta, kas sakoma. Vienas iš klausomų tekstų buvo interviu su teatro režisieriumi Viktoru Sedych.
„Tokio neišsiguglinau, gal išgalvotas, bet mintys jo štai kokios: „Teatre turi būti autoritarinis momentas – demokratijos teatre turi būti kuo mažiau“. (Oh, kaip netikėta, didi Rusijos kultūra, sakote). Ir dar, paklaustas, ar patiria cenzūrą, jis ima postringauti apie tai, kad egzistuoja kūrėjai, kuriems viskas trukdo, o tikram kūrėjui svarbi tik savicenzūra. Cenzūra yra subjektyvus dalykas? Rusijoj?“, - stebėjosi A. Martinkutė.
Psichologė sako, kad tokia egzamino užduotis atrodo kaip minkštosios Rusijos galios ir prokremliško naratyvo skleidimas, kaip diktatūros pateisinimas. Ji kėlė klausimą, ar vokiečių kalbos egzamine mokiniai turėtų svarstyti, jog gyvena 1939-aisiais ir rašys laišką Vokietijos mokykloms kviesdami bendradarbiauti. Kaip žinoma, tuo metu Vokietija buvo nacistinė valstybė ir vadovaujant Adolfui Hitleriui pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.
A. Martinkutė teigia, kad negali būti jokio pateisinimo, kodėl tokios užduotys atsidūrė rusų kalbos egzamine, nesvarbu, jei jos buvo sukurtos iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Pasak psichologės, buvo keturi mėnesiai užduotims pakeisti.
„Tada mes turime labai rimtą problemą, kad švietimo žmonės arba neatpažįsta prokremliško naratyvo, arba bijo/nenori dėl jo sukti sau galvos. Kam papildomos problemos, ane?. O gal kažkas iš žinojusių užduotis pagalvojo, kad gerai nebus, gal informavo kažką „iš aukščiau“, bet tie „iš aukščiau“ pasakė „Normaliai čia viskas, neprisigalvokit“? - sakė A. Martinkutė.
Pasak psichologės, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškiai palaiko Ukrainą ir jos žmones, deda pastangas, kad ukrainiečių vaikai galėtų ugdytis Lietuvoje, bet kadangi Ukrainoje karas vyksta tikromis kulkomis ir tikrais sprogmenimis, Lietuva turėtų bent jau kautis prieš prokremlišką naratyvą.
Šią užduotį turėjo atlikti ir ukrainiečiai
Reaguodama į situaciją Nacionalinė švietimo agentūra atsiprašė dėl nekorektiškos rusų kalbos valstybinio brandos egzamino užduoties, kurios rašymo dalyje egzaminą laikiusieji abiturientai turėjo parašyti laišką mokyklai Rusijoje.
„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
„Nepaisant to, kad egzamino užduotis buvo parengta ir atspausdinta dar iki karo Ukrainoje, atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą ir mūsų šalies poziciją, užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista. Jau pradėtas vidinis tyrimas, po kurio bus numatyti pakeitimai, reikalingi tokioms situacijoms išvengti. Šį klausimą būtinai aptarsime ir su užduočių rengėjais“, - pridūrė agentūros vadovė.
Pasak jos, rengiant egzamino užduotį buvo pasirinkta ekologijos tema, nes ji aktuali visam pasauliui. Kadangi kuriant užsienio kalbų egzamino užduotis siekiama sukurti kiek įmanoma natūralesnę komunikacinę situaciją, todėl siūlyta rašyti į tą šalį, kurioje kalbama ta kalba (pavyzdžiui, per vokiečių kalbos egzaminą mokiniai rašė laišką į Vokietiją).
Valstybinių egzaminų užduotys yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl ši žyma riboja užduočių prieinamumą papildomam patikrinimui, sako Nacionalinė švietimo agentūra. „Vis tik prie egzamino užduoties rengėjai ir ekspertai privalėjo grįžti“, – pabrėžia direktorė.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai.
