Vienas iš ISW pateiktų scenarijų numato, kad Rusijos pajėgos 2023 metais bandytų surengti didelio masto puolimą Luhansko srityje. Šiuo metu V. Putino režimas vis dar įvardija Donecko ir Luhansko sričių visišką okupaciją kariniu Kremliaus tikslu. Analitiškų teigimu, tai yra vienas iš pasiekiamų (nors ir labai sunkiai) Rusijos tikslų – tiek Luhansko, tiek Donecko sritys logistikos prasme yra patys lengviausi taikiniai Rusijos ekspansijai.
Tuo pat metu ISW analitikai nemano, kad Rusija puls Ukrainos teritoriją Chersono ar Zaporižios srityse.
Antrasis scenarijus numato, kad rusai surengs gynybinę operaciją siekiant sutriuškinti Ukrainos kontrpuolimą. Nuo agresorės besiginanti Ukraina šiais metais planuoja surengti užgrobtas teritorijas išlaisvinantį kontrpuolimą, o Rusija bando išvengti tokio pobūdžio pralaimėjimų, kokie jau buvo Charkivo srityje ir Chersone. Tam tikslui Rusija sutelkė dideles pajėgas Luhansko kryptimi, o taip pat įrengė įtvirtinimus Rusijos Belgorodo ir Kursko srityse.
ISW analitikų manymu, Rusijos pajėgos siekia sunaikinti Ukrainos kontrpuolimą ir perimti iniciatyvą, sunaikinus šios šalies smogiamąją galią.
Jeigu šis planas pavyktų, Rusija galėtų surengti savo kontrpuolimą, pasinaudojus pakrikusių ir išsekusių Ukrainos pajėgų nusilpusia gynyba.
Tokiu atveju Rusijos kariuomenė gali pasirinkti didelio masto puolimo operaciją arba, atvirkščiai, sekinti ukrainiečių pajėgas pavieniais nedidelio masto išpuoliais, tačiau padidinusi jų skaičių.
Kremlius grobuoniškų planų neatsisako
ISM ataskaitoje taip pat skelbiama, kad Kremlius per artimiausius 6 mėnesius bandys susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke. Nepaisant to, kad per 11 karo mėnesių Rusijai nepavyko įgyvendinti savo užsibrėžtų tikslų, ji neatsisako idėjos užimti kaip įmanoma daugiau Ukrainos teritorijos.
Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo, ar net Donecko ir Luhansko sričių, išlaikyti anksčiau užgrobtų teritorijų Charkivo srityje ir strategiškai svarbaus Cherskono miesto. 3 mėnesius karui vadovavusio generolo Sergejaus Surovikino vykdytas nuolatinis kritinės Ukrainos infrastruktūros apšaudymas taip pat nedavė norimo rezultato.
Analitikų iš ISW teigimu, Kremliaus atstovai ir toliau nuolat kartoja, kad tikslai Ukrainoje nesikeičia, tačiau galima įžvelgti „fundamentalius Rusijos prieigos į karą pokyčius, naujas kryptis“.
Ekspertų manymu, Rusijos pastarųjų mėnesių sprendimai rodo, kad artimiausią pusmetį ji nusiteikusi itin ryžtingiems veiksmams. Kremlius aktyvavo pastangas sukurti tiek trumpalaikio, tiek ir ilgalaikio karo Ukrainoje pajėgas.
„Putinas ir Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie planus stipriai didinti įprastą Rusijos kariuomenę formuojant naujas divizijas, atnaujinti karines apygardas Rusijos vakaruose, veikusias nuo 2010-ųjų, ir didinti šauktinių amžių – visa tai rodo Rusijos siekį reformuoti rusų kariuomenę plataus masto įprastiems karo veiksmams. <...> Rusijos kariai išsaugo mobilizuotuosius panaudojimui ateityje – o tai yra kitoms Kremliaus požiūris negu 2022-ųjų rudenį, kuomet neparengti mobilizuotieji buvo staigiai siunčiami į frontą“, – aiškinama ataskaitoje.
Be to, Rusija siekia atkurti savo gynybinės pramonės pajėgumus. V. Putinas jau pripažino, kad šiame sektoriuje yra tam tikrų problemų su tiekimu, svarstoma ir galimybė nacionalizuoti gynybinio sektoriaus bendroves, kad būtų galima patenkinti kariuomenės poreikius.
Taip pat, anot ISW analitikų, yra įrodymų, kad V. Putinas pakartotinai centralizuoja karo veiksmų Ukrainoje kontrolę. Pavyzdžiui, paskirdamas jos vadu generalinio štabo vadą V. Gerasimovą. Rusijos informacinėje erdvėje stiprinamos karo palaikymo nuotaikos, vėl kurstomi naratyvai, kad Ukrainos nepriklausomybė grasina Rusijos suverenitetui ir kultūrai, todėl tariamai Rusija imasi „savigynos“.
