Seimo plenarinio posėdžio pradžioje Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis siūlė išbraukti klausimą dėl parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo, tačiau parlamentarai šio siūlymo nepalaikė. Taigi, diskusija parlamente leista pradėti diskusiją, kuri buvo itin arši.
Vis dėlto, valdančiųjų iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą dėl slaptų pažymų naudojimo ketvirtadienį Seime nepajudėjo į priekį, mat po ilgų diskusijų padaryta pertrauka. Nutarta, jog jos metu partijų frakcijos turės nuspręsti dėl savo narių delegavimo į komisijos sudėtį. Tuomet klausimas grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę ir dėl jo bus balsuojama toliau.
Perspėjo socdemus apie pavojų
Diskusijoje pirmasis prie tribūnos stojęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys stebėjosi, kodėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai parlamentinę tyrimo komisiją nutarė sudaryti būtent dabar.
„Kas trukdė tokią komisiją sudaryti 2015 metų lapkričio mėnesį iš karto po to, kai buvo paskleista niekuo nepagrįsta informacija apie galimas Seimo narių sąsajas su siūlymu išsipirkti generalinio prokuroro postą?
Tada „Tvarka ir teisingumas“ tikėjosi savo tylėjimu užsitarnauti prezidentės palankumą R. Pakso atžvilgiu, jei Seimas būtų priėmęs jam palankias Konstitucijos pataisas. Tada Darbo partijai rūpėjo sulaukti palankaus Apeliacinio teismo sprendimo juodosios buhalterijos byloje, o socialdemokratai nebuvo kedenami Vijūnėlės dvaro skandalo ir jų atžvilgiu prezidentė dar nebuvo taip akivaizdžiai iškasusi karo kirvio, ir, žinoma, dar nebuvo prasidėjusi rinkimų kampanija“, – svarstė P. Urbšys.
Anot jo, tyrimo komisiją norima sukurti ne dėl to, kad surasti tiesą.
„Neabejoju, kad „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos ryžtas išgaruos, kai tik sulauks lemtingų ženklų savo bylose“, – rėžė politikas.
„Bet ar socialdemokratai susimąstė, kaip jie tada atrodys vieni, įstrigę laikinosios komisijos brūzgynuose?“, – klausė P. Urbšys, pažymėdamas, jog parlamentinės tyrimo komisijos sudarymas niekuo nepasibaigs, todėl ragino jai nepritarti.
Ragino išsitirti patiems save
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs „tvarkietis“ Andrius Mazuronis parlamentarus tikino, kad parlamentinės tyrimo komisijos klausimas yra absurdiškas, mat komisijos tyrimą inicijuojanti pati partija „Tvarka ir teisingumas“ yra įtariama prekyba poveikiu ir pinigų plovimu.
„Bet jeigu linksmintis, tai su dainomis ir šokiais, jei daryti cirką, tai su klounais, žirafomis ir drambliais, jei svarstyti galimą politikų įtaką teisėsaugai, tai reikia svarstyti visus atvejus, kuriais pasireikšdavo politikų įtaką teisėsaugai“, – linksma gaida pradėjo A. Mazuronis.
Jis siūlė prie komisijos užduočių pridėti ir pačių „tvarkiečių“ elgesio tyrimus. Liberalų atstovas ragino tirti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų elgesį, kuomet jie surengė piketą prie prokuroro Irmanto Mikelionio, kuris pareiškė, jog kreipsis į Europos Parlamentą dėl „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso neliečiamybės panaikinimo, kad jam būtų pareikšti įtarimai, namų.
A. Mazuronis taip pat siūlė tirti pačių „tvarkiečių“ iniciatyvą kurti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo politikų poveikio teisėsaugai, siekiant išsiaiškinti, ar būtent jie tokiu būdu mėgina daryti įtaką. Tiesa, šiuos pasiūlymus, parlamentas atmetė.
„Tikriausiai per 26 parlamentarizmo metus Lietuvoje aš neprisimenu tokio atvejo, kai politikai taip akivaizdžiai, prisidengdami tautos jiems suteiktu mandatu, tokiais primityviais būdais siektų išsispręsti savo tiek politines, tiek ir teisines problemas“, – pažymėjo A. Mazuronis.
Nori pasakyti, kad karalius yra nuogas
Mišrios Seimo narių frakcijos atstovas Valerijus Simulik teigė, jog parlamentinė komisija turėtų būti sudaryta, mat, jo manymu, reikia nustoti švaistytis slaptomis pažymomis kaltinti žmones, kurie negalia apsiginti.
Jis priminė Seimo pirmininkės pavaduotojo Vydo Gedvilo istoriją, kuomet jis nebuvo paskirtas švietimo ministru, nes prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė gavusi informacijos apie galimai neskaidrią politiko veiklą. V. Simulik užsiminė ir apie vadinamuosius juoduosius viceministrų sąrašus.
„Idėja ir yra, mano supratimu, pasakyti, kad karalius yra nuogas, kad juoda yra juoda, o ne raudona.
V. Gedvilas bando įrodyti tai, kad jis yra ne tas, kas yra, bet jis nežino, ką reikia įrodyti. Tai gal būtų malonu, kad ir tuos juoduosius viceministrų sąrašus dėtų į lentyną ir sakytų, kad tas ir tas kolega padarė tą ir tą pagal Baudžiamąjį kodeksą. [...] O dabar yra teiginiai, kad galima būtų daryti prielaidą, kad tu ne vietoje perėjai gatvėje, nes matė kažkas“, – svarstė V. Simulik.
Kreipsis į KT?
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos atstovas Jurgis Razma neslėpė manantis, jog tyrimo komisija, kurią palaiko ir didžiausia valdančiosios koalicijos partija – socdemai – kuriama, siekiant keršto D. Grybauskaitei.
„Ši komisija... Matau jos priežastis. Tai yra susikaupęs valdančiųjų pyktis ir bandymas smulkiai kerštauti prezidentei už tai, kad ji per visą kadenciją principingai reikalavo, kad atitiktų skaidrumo reikalavimus siūlomi kandidatai į svarbius Vyriausybės postus.
Be abejo, kad išvargino, iškankino valdančiuosius, kai nuleidus galvą tenka atsiimti visos krūvos viceministrų, kai kurių ministrų kandidatūras, nes, jeigu tie kandidatai problemų neturėtų, nemanau, kad jie būtų atšaukiami vien dėl to, kad spauda ten kažką neteisingo parašė“, – kalbėjo J. Razma.
Jis patvirtino, kad konservatoriai ne tik nepalaiko komisijos kūrimą, bet ir nedeleguos savo narių į minėtą komisiją, jei ji bus sudaryta.
„Kai kurie komisijos klausimai gali prieštarauti Konstitucijai, tai gali būti traktuojamas kaip kišimasis į teisėsaugos sritį, į teismų darbą. Dėl to, manau, yra galimybė, jei komisijos kūrimas bus iki gal atliktas, kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – tikino J. Razma.
Dūrė prezidentei
Prie tribūnos stojęs „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis tikino, kad Seimo tyrimo komisija tiesiog sieks išsiaiškinti, kodėl slaptomis pažymomis yra sprendžiama, kas gali eiti aukštas pareigas valstybėje, o kas negali. Politikas ir vėl priminė V. Gedvilo nepaskyrimo į švietimo ministrus istoriją.
„Ar normalu, kada mūsų valstybėje aukščiausias pareigas gali eiti asmuo, tai yra V. Gedvilas – būti Seimo pirmininku, bet negali eiti švietimo ministro pareigų?“, – stebėjosi P. Gražulis.
„Tvarkietis“ neslėpė manantis, kad tyrimo komisijos smaigalyje turėtų atsidurti prezidentė D. Grybauskaitė, mat jos vaidmuo, politiko manymu, slaptų pažymų skandaluose yra esminis.
„Primena šita visa situacija [...] man sovietmetį. [...] Šiandien 9 viceministrai kaltinami, kad jie yra raupsuoti, korumpuoti, valstybės priešai ir negali eiti valstybėje viceministrų pareigų, bet jie neparodomi, kuo jie kaltinami ir gintis negali. [...]
Jeigu sovietiniais laikais sprendimus priimdavo troika, tai šiandien priima sprendimus vienas žmogus ir teismų sprendimus mūsų demokratinėje Lietuvoje. Ir, mano giliu įsitikinimu, tuos sprendimus priima prezidentė“, – aiškino P. Gražulis.
Mato šizofreniją
Svarstant pasiūlymus Seimo nutarimui dėl parlamentinės komisijos tyrimo, svarstyta ir apie iniciatyvas tirti prokuroro I. Mikelionio karjeros vingius. Anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešta, kad I. Mikelionis nebuvo paskirtas kitai ketverių metų kadencijai Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo pareigoms.
Į tai atkreipė dėmesį P. Gražulis. Jis siūlė tirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie šiame procese galimai dalyvavusius asmenims.
Siūlau išsiaiškinti galimai Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko Vytauto Gailiaus daryto spaudimo mastą Policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui dėl slaptos schemos, kurios tikslas kitai ketverių metų kadencijai departamento vadovu paskirti I.Mikelionį.
Aš manau, kad tikrai tokių veiksmų ponas V. Gailius nedarė ir norėtųsi apginti jo orumą. Manau, kad pritars tam liberalai“, – pažymėjo P. Gražulis.
Liberalų lyderė E. Masiulį tokios iniciatyvos pribloškė.
„Kolegoms, kaip Jums atrodo, kaip įvardinti žmogaus būseną, kada žmogus viena vertus sako „aš tikrai netikiu, kad taip buvo“, bet tuo pačiu teikia pasiūlymą išsiaiškinti, ar taip buvo? Man atrodo, kad čia šizofrenija. Tiesiog kviesčiau šizofreninių pasiūlymų nepalaikyti“, – kalbėjo E. Masiulis.
Šiam P. Gražulio siūlymui parlamentarai nepritarė.
Nori priminti ne vieną istoriją
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Seimo tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą darbų sąraše – įvairių pastarosios Seimo kadencijos metu įvykusių skandalų, susijusių su ribotos informacijos patekimu į žiniasklaidą, analizė.
„Tvarkiečiai“ nori išsiaiškinti, kas paskleidė informaciją apie vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ su esą neskaidria veikla užsiimančių viceministrų pavardėmis, kaip į viešąją erdvę pateko informacija, dėl kurios esą švietimo ir mokslo ministru nebuvo paskirtas pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas, „darbietis“ Vydas Gedvilas, kas ir kodėl žiniasklaidoje paskelbė apie neva galimus Seimo narių susitikimus, kuriame buvo aptariama teisėjos Editos Dambrauskienės kandidatūra į generalinius prokurorus bei galimai siūlyta „išpirka“ už postą. „Tvarkiečiai“ taip pat nori išanalizuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos, kurioje ji buvo kaltinta valstybės paslapties atskleidimu, tačiau teismo sprendimu išteisinta, aplinkybes.
