Kas nors kaip atrodo V.Karaliaus dvaras Turnishkese??? Oh ispudingai, nepraleiskite progos pamatyt;Esu tikras, kad uzdarytas i kalejima - jis praleis belangeje maximum pusmeti ir paskui vel sugris testi savo pradetu darbu :) Cia juk Lietuva - Karaliu klestejimu arena

Matyt tas Linas Karalius Seime sedi uz savo broli?Dabar viskas aisku kas ir kaip.

as nesakau, kad problemos nera, bet man gaila autoriaus, paskendusio pesimizme

Tamstai gali padėti tik šviežesnis ,reiklesnis požiūris į save,gal dažniau keisk ranką:)

O paciam manau butu geriau jei to niekas nepastebetu butu ramesnis gyvenimas ar ne?

Cia gi sistema ir Valantinas sake kad jis yra sistemos zmogus, tai prie ko cia temide. Sistema dirba gerai kaip reikiant, sistemos naudai. Manes tai nei kiek nebestebina nes teko susidurti su sistema, ir jei tik reikia sistema net istatymus pakeis taip kaip geriau sistemai.

idomus faktai parinkti, bendrame kontekste ypac isryskinantys sistemos ir iskrypimus:)

o apie ka nors gero gali parasyt, gerbiamas zurnaliste? toks vaizdas, kad pesimizmas tave nugalejo

ir kodėl teisėjų valdžia nesusidomi tokiomis bylomis. tegu pasiaiškina, kur ten šuo pakastas

Grafomanija - psichikos sutrikimas (atleiskit, mes ne kaščenitai, todėl tik spėjame), kurio apsėsti žmonės rašo ir rašo, rašo ir rašo, nesustodami, giliai apimti jausmų, vardan to, kad parašyti kažką, ką jau seniai parašė kiti, kažką, kas seniai parašyta daug geriau ir įdomiau. Tačiau grafomanas nesustoja, jis dirba, jis rašo, jis gadina popierių, generuoja baitus, kilobaitus ir megabaitus raidžių. Beviltiško liūdesio ar džiaugsmo apimti, ar net išvis bejausmiai, grafomanai pila žodžius ir tekstus, nesugebėdami atsipalaiduoti ir tikėdamiesi, kad kažkas, nors kažkas paskatys. Bet varge, kur dingo skaitytojai? Kur tie, kas turėtų perskaityti šį tekstą? Jų nėra, tik nelaimingas grafomanas rašo žodžius ir sakinius, kuriuos ir pats teperskaito vos vieną sykį - berašydamas. Nes visa tai - tik blanki iliuzija, kad esi kažkam svarbus, reikšmingas. Kad tavo mintys dar kažkam įdomios, kad norėtum būti suprastas šioje ašarų pakalnėje. Berašydamas, žmogus užsimiršta ir pasijunta rūpintis kažkam - gal sau, gal dar kam nors. Bet ne... Nerūpi...