Premjeras Andrius Kubilius jau buvo tapęs kalbėtoju, kuriam geriau neprasižioti. Atrodė, vos tiktai prabils – kur nors ims dužti stiklai. O viešųjų ryšių žyniai vienu balsu reikalavo, kad valdžios vyrai ir moterys kalbėtų, nes prieš tai buvo nusišnekėta. Susiklostė keista padėtis – reikia dainuoti vandens prisemta burna.
Charizma
Svarbu ne žodis, o lūpos, kurios ištaria. Lietuviai, kaip žinoma, gerbia autoritetą. Iš Briuselio į Vilnių trumpam atvykusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė vienu šyptelėjimu išsprendė daugelį dabartinės valdžios viešųjų ryšių problemų. Tam kartui.
Ar D. Grybauskaitė sutaupė ašarinių dujų? Sausio 16-ąją jų buvo nemažai sunaudota, kai demonstrantai akmenimis pabandė įrodyti, kad A. Kubiliaus Vyriausybė neteisi. O D. Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybė beveik teisi, tik šiek tiek klydo. Negi dabar mesi į eurokomisarę akmenį? Dalis tautiečių mintyse jau papuošė ją Respublikos Prezidentės ženklais. Dar ne karalienė ji, tačiau ant prievaizdo supykusią liaudį apmalšinti gali.
Charizmą sunku apibūdinti. Be to, ją reikia taupyti. Štai palaimino D. Grybauskaitė Vyriausybės antikrizinius veiksmus, nors ir pabarė už perlenkimą. Tačiau valdžia ir toliau pasiryžusi daug ką versti aukštyn kojomis. Jei ne šen, tai ten.
Žodis „krepšelis“ – vis dar be bjaurios potekstės. Tačiau jau šmėsčioja „krepšelizacija“ – nieko gera nežadantis naujadaras. Aukštojo mokslo sistemos laukia nemenkas spyris, kuris – niekas nesiginčija – skatins judėti į priekį. Kai kas judės su ubagų terbelėmis. Keistai atrodo tas „krepšelizacijos“ teoretikų, rinkos santykių entuziastų, renčiamas ateities aukštasis mokslas.
Kažin kokio reikia autoriteto, kad vėl būtų sutaupyta ašarinių dujų? Dabar jau rudeniop, gal šįmet, gal kitąmet, kai studentai su tuščiomis terbelėmis nuspręs, kad reikia daužyti langus aukštojo mokslo reformos architektams. Tiems, kurie „krepšelizavo“ studentiją.
Yra toks autoritetingas spekuliuotojas, vienų garbinamas, kitų nekenčiamas, − Georgeʼas Sorosas. Jis teigia, kad grynoji rinka neužtikrina sveikatos apsaugos, švietimo ir teisinių paslaugų kokybės. O ką apie tai mano mūsų „krepšelizuotojai“?
Kaltų nebus
Rinkos santykiai negailestingi ir nacionaliniams simboliams. Ypač jeigu simboliu tapo pelno siekianti bendrovė. „flyLAL“ lietuviams buvo brangi ne dėl balintų barščių spalvos, lėktuvų puošyboje užgožusios tradicinį trispalvį derinį, o todėl, kad parskraidindavo į Vilnių. Dabar nebeskraidina.
Piliečių galvose ir žiniasklaidoje kilo įtarimų dėl tyčinio nuvarymo į bankrotą. Kol ieškoma kaltininkų, vertėtų atkreipti dėmesį, kad dabartiniai oro bendrovės savininkai investavo apie 30 mln. Lt į lakūnų mokymo centrą, tad būtų keista, jeigu būtų siekę šio veiklos baro bankroto. Ir atsakyti už šios mokymo institucijos nesėkmes jiems teks iš savo kišenės.
Kas atsakys už aukštojo mokslo nustekenimą, dėl kurio nuogąstauja „krepšelizacijos“ priešininkai? Bus kaip buvę – moralinius ir piniginius nuostolius vėl padengs visi piliečiai.
