Vienas iš įtariamųjų turi karinį išsilavinimą ir ilgai dirbo pagal sutartį Sovietų Sąjungos kariuomenėje, o 10-o dešimtmečio pradžioje buvo pašalintas iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Kitas vyras, buvęs Ukrainos pilietis, taip pat turi karinį išsilavinimą ir kelerius metus tarnavo Rusijos karinėse jūrų pajėgose.
Abu vyrai laisvalaikiu užsiimdavo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų liekanų paieškomis.
Kaip rašo „Interfax“, dėl šio pomėgio jie susipažino su Latvijos ir Lietuvos piliečiais, renkančiais karinius duomenis prisidengiant karo relikvijų paieškomis.
Kultūrinę, istorinę ir finansinę vertę turinčių daiktų paiešką užsieniečiai organizavo remdamiesi turima informacija apie senas slaptavietes, kurias buvusioje Rytų Prūsijoje gyvenę vokiečiai įsirengė prieš jų deportaciją iš Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų.
„Vykdant bendrą veiklą „bendraminčiai“ buvo siejami glaudžių pažinčių ir bendrų interesų. Tokiu užslėptu būdu užsienio piliečiai pelnė (Karaliaučiaus) regiono gyventojų palankumą ir įtikino teikti pagalbą už piniginį atlygį“, – sakoma FSB pranešime.
Agentūra pridūrė, kad užsieniečius domino, kokia karinė technika ir ginkluotė (tankai, sraigtasparniai, patrankos ir kulkosvaidžiai) laikoma Karaliaučiaus srityje, taip pat - Baltijos laivyno ryšių infrastruktūros objektai.
Pasak FSB, minėti Karaliaučiaus srities gyventojai nesuvokė, kad tokių riboto naudojimo duomenų atskleidimas sukelia pavojų Rusijos saugumui.
Tyrėjai nustatė, kad gyventojai rinko ir laikė riboto naudojimo duomenis, neketindami jų panaudoti prieš Rusijos Federacijos saugumą. Jie buvo oficialiai įspėti, kad tokia veikla sudaro sąlygas nusikalstamai veikai, kuri gali būti prilyginta valstybės išdavystei.
Agentūra TASS pranešė, kad Lietuvos ir Latvijos piliečiams, kurie siekė gauti informaciją, uždrausta atvykti į Rusiją. Skelbiama, kad su jais rusai bendravo internetu.
