Įkalinimo įstaigų darbuotojams kasdien tenka kariauti pagal kalinių sėbrų taisykles – gaudyti bandomus permesti draudžiamus daiktus ir gainiotis pačius permetėjus. Taip yra todėl, kad įstatymais numatytos baudos nė kiek neatbaido tokių mėtytojų.
Atakos – keliais frontais
Ypač aktyviai pastarosiomis dienomis su nuteistųjų užsakymus vykdančiais asmenimis „kariavo“ Marijampolės pataisos namų pareigūnai. „Tikrai vyksta „karas“ – esame atakuojami, apšaudomi... Ir nesvarstome, nusibodo tai ar dar ne, nes tai – mūsų darbas. Taigi „kariaujame“, – sakė įstaigos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca.
Kalinių sėbrų „atakos“ vyksta „keliais frontais“: vieni mobiliųjų telefonų ar narkotinių medžiagų bando perduoti „zonos“ gyventojams siunčiamuose paketuose, antri – per pasimatymus, treti – mėtydami, svaidydami, net įšaudami per aukštas tvoras.
Pastaruoju metu vis dažniau bandoma draudžiamus daiktus nuskraidinti per tvoras orinėmis patrankėlėmis. Tai savadarbiai įtaisai, kuriais, anot Z. Kuncos, iššauti paketą su keliais mobiliaisiais telefonais yra bene patogiausia – jis perskrenda aukštas „zonos“ tvoras. „Bando šitaip nuskraidinti ir paketus su narkotinėmis medžiagomis, bet jau rečiau, nes tokios medžiagos – brangiai kainuojantis daiktas, todėl rizikuoti, kad kvaišalai, nepasiekę nuteistųjų, atsidurs budrių pareigūnų rankose, metikai nelinkę“, – aiškino Z. Kunca.
Patranka – ne ginklas
Beje, už šaudymą orinėmis patrankėlėmis, nors jos ir vadinamos šaudymo prietaisais, jokia atsakomybė negresia, nes tai nėra ginklas – neatitinka šaunamojo ginklo charakteristikos. „Tačiau tokiu prietaisu – jis pagamintas panaudojus nedidelį dujų balioną – įmanoma sunkiai sužaloti žmogų ar net užmušti, jeigu prietaiso korpuse sudaromas aukštas slėgis ir sklendė pasukama staigiu judesiu, – sakė atimtas patrankėles tyrinėję policijos pareigūnai. – Ir šūvis būna galingas“.
Tokiomis patrankomis nešini kalinių parankiniai pasirodė prieš pusantrų metų – pirmiausia prie Kybartų pataisos namų (Vilkaviškio sav.), paskui – Marijampolėje, Alytuje. Tačiau tik įšaudavo ir pasprukdavo, tad pareigūnams likdavo spėlioti, kas tai per šaudyklės.
Nevykėlis iš Jonų kaimo
Pirmasis, prie „zonos“ tvoros įkliuvęs su tokia orine patrankėle, buvo bene 7 kartus teistas Jonų kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojas Edmundas Valenta (37 m.), pernai pavasarį po šūvio iš patrankėlės sulaikytas prie Marijampolės pataisos namų.
„Ne išradėjas ir novatorius, o tikras nevykėlis“, – taip dabar kalba apie E. Valentą kelių įkalinimo įstaigų pareigūnai, nes jis vis įkliūva. Dažniausiai – Marijampolėje, kartą – ir prie Alytaus pataisos namų. Iš viso – mažiausiai jau 5 kartus. Galbūt šis skaičius būtų dar didesnis, tačiau E. Valenta, kadaise teistas už grupinį nepilnametės išžaginimą, chuliganizmą, netikrų pinigų platinimą, už
disponavimą narkotinėmis medžiagomis, gerą pusmetį buvo įkalintas už chuliganišką elgesį su Kalvarijos greitosios pagalbos medikais, tad ir jo patrankėlės tylėjo. Sakosi jas gaminantis pats: vieną konfiskuoja – jis jau konstruoja kitą...
Mažos baudos
Asmenys, sulaikyti permetę kaliniams draudžiamų daiktų, atsiperka baudomis nuo 100 iki 250 litų ir naudotų įtaisų konfiskavimu. Taip numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Štai E. Valentai už naujausią nesėkmingą bandymą patrankėlės šūviu nuskraidinti kaliniams kelis mobiliuosius telefonus Marijampolės rajono apylinkės teismas paskyrė 200 litų baudą.
„Tokios baudos yra aiškiai per mažos, – įsitikinę „zonos“ pareigūnai. – Juk jeigu nuobauda neatbaido pažeidėjo nuo naujos tokios veikos, vadinasi, kažkuo negeras pats įstatymas“. Pareigūnai „Akistatai“ pasakojo, kad E. Valenta jiems tiesiai šviesiai ne kartą pasakęs, jog jam tokios baudos – tik nusispjaut! Sumoka – ir vėl prie naujos užduoties. „Juk už tokių užduočių vykdymą draudžiamų daiktų svaidytojams, jeigu tie daiktai pasiekia kalinius, net neabejoju, atseikėjama tūkstančiais, todėl ir baudos už tai turėtų būti tūkstantinės – 5000, 10 000 litų, – svarstė ir Kalvarijos kriminalinės policijos vadovas Gintaras Čekanavičius, gerai pažįstantis teisėsaugininkų akiratyje bene 20 metų esantį E. Valentą. – Žmogus tik iš to gyvena – tai jo pragyvenimo šaltinis“.
Plinta kaip epidemija
Kai kurie pareigūnai linkę siūlyti įstatymų leidėjams numatyti ir baudžiamąją atsakomybę draudžiamų daiktų metikams timpomis, svaidyklėmis, patrankėlėmis ar kitokiais prietaisais. Ypač – aktyviausiems, kurie įkalinimo įstaigų pareigūnų jau atpažįstami iš tolo ir vadinami etatiniais svaidytojais. Esą kelis kartus reikėtų bausti tik baudomis, o už, pavyzdžiui, ketvirtą bandymą jau turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas.
Beje, pastarąjį kartą įkliuvusį E. Valentą Marijampolės pataisos namų pareigūnai dar turėjo ir pasigainioti. Vyras, po šūvio sprukęs automobiliu, buvo sulaikytas po kelias minutes trukusių pavojingų gaudynių Marijampolės gatvėmis.
Savadarbės patrankėlės per metus sparčiai „atėjo į madą“. Tai – jau kasdienybė įkalinimo įstaigose. Šių įtaisų policijos pareigūnai radę per kratas Marijampolės, Kybartų, Kalvarijos gyventojų namuose, o prie įkalinimo įstaigų per vaizdo stebėjimo kameras fiksuojami nauji patrankėlių turėtojų veidai.
Tik faktai
Kalėjimų departamento duomenimis, pernai budrių pareigūnų dėka į Lietuvos įkalinimo įstaigas nepateko 1940 mobiliųjų telefonų ir 1463 gramai narkotinių bei psichotropinių medžiagų, įvairiais būdais bandytų perduoti kaliniams 2008 metais į nuteistųjų ar suimtųjų rankas nepateko 714 telefonų ir 636 gramai narkotikų Kartais sulaikomų draudžiamų daiktų kiekis stebina net pareigūnus – pavyzdžiui, 19 mobiliųjų telefonų per dieną.
Irena Zubrickienė
