Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“
Prieš pusantrų metų daug triukšmo sukėlusi Austrijoje sulaikyto ir nepraėjus parai paleisto Lietuvos teisėsaugos persekiojamo Michailo Golovatovo istorija taip ir liko neišaiškinta, primena LRT televizijos laida „Savaitė“.
Kas kaltas, kad, nepaisant išduoto Europos arešto orderio, KGB karininkas buvo išleistas į Rusiją? Sausio 13-tosios byloje karo nusikaltimais įtariamas Rusijos pilietis Michailas Golovatovas vadovavo KGB Alfa būriui, kuris 1991-ųjų sausio 13-tąją šturmavo televizijos bokštą. Tada žuvo 14 žmonių, o apie tūkstantį buvo sužeista. Ir buvęs teisingumo ministras, ir Generalinė prokuratūra patvirtina, kad iki šiol Austrijos įvykiuose nėra galutinio vertinimo. Ir, kas galėtų tvirtinti, kad Michailas Golovatovas po šio įvykio vėl nesilankė kurioje nors Europos šalyje? Kaip vėliau paaiškėjo, iki sulaikymo Austrijoje jis netrukdomas tai darė nekart.
Karo nusikaltimais įtariamą Rusijos pilietį Michailą Golovatovą perdavus Lietuvai, jam grėstų įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau Austrijai, esą, trūko motyvų jam uždėti antrankius. Vienas Austrijos parlamento narys pripažino, kad sulaikymo naktį buvo sušauktas slaptas pasitarimas, kuriame nuspręsta M. Golovatovą paleisti į Rusiją. Esą Austrijos kancleriui skambino pats Vladimiras Putinas. Vėliau oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapyje ambasadorius Austrijoje gyrė šią šalį ir vadino ją draugiška Rusijai.
„Kalbant apie pačią istoriją, yra dvi versijos, kas kaltas. Aš manau, kad Lietuvos versija yra teisinga, kai sakoma, kad Austrija, pagal gerąjį scenarijų, neapsižiūrėjo, o pagal blogąjį – galbūt ir pasidavė tam tikram Rusijos spaudimui. Bendro sutarimo su Austrija, kaip minėjau, mes nepasiekėme“, – kalbėjo buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Šis atvejis yra labai rimtas. Man atrodo, kad Austrija neįvykdė savo įsipareigojimų prisijungti prie visų teisinių jungčių, kurios leistų nekartoti šių baisių klaidų. Maskva atliko spaudimą Austrijos valdžiai, tai yra visiškai akivaizdu. Austrija visiškai jokių veiksmų nepadarė“, – dėstė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris.
Neatmestina, kad ir po sulaikymo Austrijoje Michailas Golovatovas galėjo lankytis Europos šalyse.
„Dėl to, dėl rusiškų pavardžių transkribavimo – ar Mikailas, ar Michailas – nesusipratimų, jis kelis kartus buvo įleistas į Europos Sąjungą ir saugiai iš ten išvyko. Atvykdamas Austrijos pasienyje jis užstrigo už akylesnio pareigūno, kuriam vis dėlto kilo įtarimas. Tai galbūt netgi yra atsitiktinumas arba tam tikro konkretaus asmens pareigingumas“, – aiškino buvęs teisingumo ministras R. Šimašius.
„Už daug menkesnius nusikaltimus, tarkime, pavogus mašiną, išplatinamas Interpolo dokumentas. Netgi vos įtarus, kad esi mašinų vagis. Ką čia kalbėti apie žmonių gyvybes, apie žmonių gyvybes prie TV bokšto 1991-ųjų metų sausį“, – stebėjosi Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris.
Politologai sako, kad ši istorija akivaizdžiai parodo komplikuotus Lietuvos ir Rusijos santykius.
„Iš Rusijos didelio palankumo dabartinėje konjunktūroje tikrai nereikia tikėtis. Reikia daug darbo, diplomatinio darbo, teisinio įdirbio vadinamose trečiose šalyse. Austrija – tik vienas pavyzdys“, – įsitikinęs politologas Nerijus Maliukevičius.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad kartu su Austrija sudarytos tarpvalstybinės darbo grupės veikla nėra baigta. O darbo grupės išvados pasitarnautų geresniam Europos arešto orderio taikymui ateityje.
„Labai svarbu, kad yra aiški tvirta Lietuvos pozicija. Kalbame apie nusikaltimus žmoniškumui, kuriems senaties terminas negalioja, tad aš esu optimistas ir tikiu, kad ankščiau ar vėliau tie klausimai spręsis. Tai rodo praktika ir kitose valstybėse. Aktualizavimas M. Golovatovo asmens tokiu, galbūt nelabai tikusiu būdu, nesėkmingu mums būdu, prisidės prie tolimesnio šios bylos nagrinėjimo“, – komentavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Politologai sako, kad mūsų šalis privalo imtis visų teisinių priemonių, kad tiek tarptautinė bendruomenė, tiek Rusija įsiklausytų į mūsų teisingumo reikalavimus ir tokie atvejai nepasikartotų.
„Negalima ir nedera atiduoti iniciatyvos tiek teisinėje, tiek tarptautinių santykių, tiek ir informacinės politikos plotmėje. Gali praeiti ir dešimtmečių, bet vis tik tas teisingumas įvyks. Visgi, viskas priklauso nuo to, kiek turėsime ryžto ir kiek įdėsime pastangų“, – sakė politologas N. Maliukevičius.
„Lietuvos tauta ir Lietuvos žmonės, Lietuvos pareigūnai (...) privalo šią bylą nuolat priminti įvairiose ES instancijose. Antraip atrodys, kad mes į savo valstybės atkūrimą, Kovo 11-osios deklaraciją žiūrime nerimtai“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys E. Zingeris.
Akivaizdu, kad buvusiai vyriausybei nepavyko šioje istorijoje padėti taško. Tačiau užsienio politikos ekspertai teigia, kad tokių valstybėms jautrių klausimų aiškinimasis gali užsitęsti.
Kada Michailo Golovatovo paleidimo Austrijoje istorija bus išaiškinta lieka spėlioti. Tai priklauso ne tik nuo Austrijos geranoriškumo, bet ir nuo mūsų pareigūnų atkaklumo.
