Moteris, po kelerius metus trukusių sugyventinio išpuolių prieš ją galiausiai ryžusis kreiptis į policiją, galbūt išgelbėjo sugyventinį nuo bausmės už nužudymą. Manoma, kad būtent taip vieną dieną galėjo baigtis šios poros kasdienybė, jeigu moteris būtų kentusi dar ilgiau, nes tas vyriškis buvo įsisiautėjęs jau be jokių ribų.
Smurtavo ne kartą
Keturis kartus už vagystes teistas marijampolietis Valdas M. (34 m.) dabar už grotų pasiųstas už itin brutalų smurtą šeimoje – dažnus išpuolius prieš trejais metas jaunesnę sugyventinę Juditą (vardas pakeistas). Marijampolės teismas smurtautojui paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras už grotų gyvena jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai tik buvo suimtas, trūkus jo aukos kantrybei.
Tiesa, Valdas M. tikina, kad jis apkaltintas nebūtais dalykais – esą tapęs laisvo gyvenimo visada troškusios sugyventinės fantazijų ir šmeižto auka. Tačiau teismas tuo nepatikėjo, nes įrodymai liudija priešingai.
Valdas M. savo kailiu patyrė, kaip veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nors pareigūnų akiratyje atsidūrė dar prieš pradėjus taikyti šį įstatymą. Jau tada, likus porai savaičių iki įstatymo taikymo, šis smurtautojas buvo iškart suimtas – taip atskirtas nuo sugyventinės ir mažametės dukrelės. Tokį griežtą teismo sprendimą lėmė tuomet Valdui M. pareikšti įtarimai – ne tik dėl smurto, bet ir dėl lytinio sugyventinės išnaudojimo.
Teismas nustatė, kad septynerius metus kartu gyvenusi pora padoriai bendravo ne visada: Judita neretai vaikščiodavo mėlynėmis paženklintu veidu, apie sugyventinio smurtą pasipasakodavo tik artimiausiems žmonėms. Skųstis į policiją moteris bijojo, nes Valdas M. jai nuolat kartodavo už skundą bausiąs dar žiauriau – surasiąs ir kankinsiąs, kol galiausiai nužudysiąs. Todėl šios poros kasdienybės konfliktus tyrę pareigūnai suimtąjį „guodė“: „Džiaukis – išvengei kalėjimo bausmės aštuoneriems ar net 20 metų, nes jau buvai per žingsnį nuo nužudymo“.
Gąsdino balkone
Smurtą kęsdavusi Judita skųstis policijoje išdrįso tik tada, kai namai pragaru jai buvo virtę beveik tris paras iš eilės. Ir tai – atsitiktinai liudininkėmis tapusių praeivių dėka.
Dvi marijampolietės, vakare vaikščiojusios su šuniuku, išgirdo pagalbos šaukiančios moters balsą, sklidusį iš daugiabučio namo balkono. Abi matė, kaip po riksmo į balkoną trečiajame aukšte išbėgęs vyras stvėrė tą moterį už plaukų ir kelis kartus ją galva trenkė į sieną. Praeivės paskambino į policiją.
Atvykę pareigūnai nurodytame bute rado vyrą ir moterį. Vyras buvo blaivus, tikino, kad jokio konflikto bute nebuvo, bet neleido pasikalbėti su moterimi, kurią esą kaip tik ištikęs epilepsijos priepuolis – ji esą buvo nukritusi balkone. Tačiau patruliai buvo atkaklūs ir moterį pakalbino negirdint vyrui. Ši pasakė ką tik patyrusi sugyventinio smurtą – ji buvo kruvinu ir sutinusiu veidu. Policininkai iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje Judita medikams irgi pasisakė buvusi sumušta sugyventinio.
Tačiau rašyti prašymą policijoje, kad smurtautojas būtų baudžiamas, Judita tą vakarą atsisakė. Vėliau ji atviravo buvusi taip įbauginta, kad tikėjo, jog laisvėje likęs sugyventinis, jai parėjus, bus tik kerštingesnis ir agresyvesnis.
Mušė ir prievartavo
Skundą policijoje Judita parašė tik kitą vakarą, kai pabėgo nuo vėl smurtavusio sugyventinio. Pareigūnai Valdą M. sulaikė, o po to teismas nutarė smurtautoją suimti. Tuomet Judita išdrąsėjo – tyrėjams papasakojo viską, kas namie dėjosi tris paras.
Anot Juditos, vakare kilusį jos ir sugyventinio žodinį konfliktą vainikavo Valdo M. smūgiai ir spyriai. Negana to, įtūžęs sugyventinis atsinešė elektrinį lituoklį, jį įkaitino ir grasino ant Juditos kūno išdeginti žodį „kalė“. Po to karštą lituoklį vis artino moteriai prie kojos. Paskui vyras Juditą vėl daužė, tąsė už plaukų, smaugė, kol nutempė į lovą ir privertė jį patenkinti oraliniu būdu. Dar ir tyčiojosi iš Juditos – jai į intymiausią kūno vietą grubiai kišo nagų lako buteliuką.
Po „seanso“ Valdas M. nurodė savo aukai niekam nesiskųsti, nes būsią dar blogiau – jis ją greitai surasiąs, išvešiąs į mišką, perpjausiąs gerklę ir užkasiąs. „Arba užteks išmesti tave iš balkono ir visus įtikinti, kad iškritai pati, – nestokojo fantazijos smurtautojas. – Šiandien pakaks – ryt pratęsime.“
Savo pažado Valdas M. nepamiršo – antrą dieną Juditą smūgiais ir spyriais skaudino nuo ryto. Smurtu vyras siekė, kad Judita niekur neitų iš namų – esą jau buvo pradingusi kelias paras nežinia kur. „Pamoką“ vėl baigė išprievartavimu. Tą vakarą Juditą ir išgelbėjo praeivės, pamačiusios egzekucijos tęsinį balkone, kai vyras ketino moterį „auklėti“ ir iš rūsio atsinešta lenta.
Anot Juditos, prieš tai ji tikrai kelias paras buvo išėjusi iš buto su dukrele, nes slėpėsi nuo sugyventinio smurto.
Trečią vakarą Valdas M. nenurimo. Vos tik Judita parėjo iš ligoninės ir policijos, kur dar nerašė skundo, Valdas M. užpuolė ją ir iškart apčiupinėjo, ieškodamas „blakės“ (garso įrašo prietaiso). Esą moteris ją gavusi policijoje. Sugyventinis išrengė Juditą, vėl mušė ir spardė, vėl grasino, vėl išprievartavo. Kai Valdas M. užmigo, sumušta ir išniekinta moteris pati nuskubėjo į policiją.
Melą neigė faktai
Ekspertai nustatė, kad Judita patyrusi mažiausiai 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Poros butą apžiūrėję pareigūnai rado ir neseniai naudotą lituoklį, ir lentą, ir kraujo pėdsakų ant balkono turėklų bei grindų. Visa tai liudijo prieš suimtąjį, nors jis visą laiką tikino esąs tik apšmeižtas. Valdo M. teigimu, Judita viską išsigalvojusi – mat, pavyzdžiui, oralinis seksas – ne jo arkliukas.
Pareigūnai žinojo, kad Judita – ne pati doriausia moteris, nes apie ją policijoje sužinota dar prieš aštuonerius metus, kai ji, tuomet dviejų mažylių motina, būdama neblaivi, pasiskundė patyrusi kaimyno lytinę prievartą, o netrukus skundą atsiėmė ir pareiškė, kad viską išsigalvojo. Tuomet Judita buvo nuteista už melą. Tačiau šįkart faktai akivaizdžiai liudijo moters naudai. Net paties Valdo M. draugas liudijo, kad neva yra už ką bausti Juditą – ji esą laisvo elgesio moteris.
Neigdamas savo kaltę, Valdas M. vis dėlto negalėjo paaiškinti, kaip ant moters, kuri tomis dienomis buvo tik namie, kūno galėjo atsirasti smurto žymės, jeigu jis nagų neprikišęs.
Šitaip Valdas M. tapo kaliniu, o Judita liko gyventi tik su dukrele, bet jau ramiai, be baimės.
Šios šeimos smurto faktus tyrę pareigūnai teigė, kad poros atvejis rodo, jog konfliktus reikia stengtis spręsti be smurto, egzekucijų, nors pastaruoju metu vis dar „madingiau“ – priešingai.
Adolfina BLAUZDŽIŪNIENĖ, Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė:
Tokių šeimos smurto istorijų buvo ir yra daugiau, negu kitiems, to nepatiriantiems, gali atrodyti. Todėl mes, įvairių organizacijų atstovai, ir raginome Seimo narius kuo greičiau priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo pernykščio gruodžio vidurio šis įstatymas jau taikomas. Statistika stulbina! Bet viliamės, kad įstatymas jau įbaugino kai kuriuos smurtautojus, apramina ir kitus.
Juditos istorija mane sukrėtė pačią pirmąją dieną, kai tik ši moteris apsilankė mūsų centre. Gerai atsimenu šį atvejį, nes atėjusi Judita viską pradėjo pasakotis prie savo mažametės dukrelės. Dėl to moterį pertraukiau ir padariau pastabą, kad kalbėsimės vėliau. O ji mane pribloškė: pasakė, kad dukrelė seniai girdi ir mato tėvo fizinio, psichinio ir lytinio smurto protrūkius namie, tad jai girdėti tai perpasakojant – jokia naujiena... Paskui Judita kelis kartus bendravo su centro psichologe. Stengėmės moteriai padėti. Tai – ilgas kelias. Beje, labai apmaudu, kad tokioms moterims dar dažnai į pagalbą neskuba kaimynai. Teisme paaiškėjo, kad Judita kelis vakarus rėkė, šaukėsi pagalbos, bet niekas į tai nesureagavo, nors girdėjo. Tokie atvejai – toli gražu ne išimtys. Kol smurtautojai jausis nebaudžiami, kol įstatyme bus daug spragų, tol jie ir smurtaus.
Tik faktai:
Šiais metais, iki rugpjūčio 1 dienos, Lietuvos policijos įstaigos gavo 12 467 pranešimus dėl smurto šeimose (po daugiau negu 1000 – kas mėnesį).
4628 atvejais iškart buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes faktai pasitvirtino.
Daugiausia nukentėjusių dėl smurto šeimoje buvo moterų – 3952.
I. Zubrickienė
