Po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė Seimui Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių kandidatu į Ministrus pirmininkus, jis išėjęs į Seimo tribūną, apeliavo į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christine Lagarde žodžius apie tai, kad stabilumui užtikrinti reikia ne skubių, o orientuotų į ateitį sprendimų.
“Naujoje valdančiojoje koalicijoje sieksime ne karštligiškų, o tvarių ir ilgalaikių sprendimų, kitaip neužteks visos kadencijos viską išpainioti. Norėčiau pasiųsti žinią visoms visuomenės grupėms – darbo žmonėms, verslininkams, investuotojams, valstybės tarnautojams ir kitiems Lietuvos piliečiams – jokių revoliucijų nebus, bus rimtas darbas, realizuojant vykdomus projektus ir vertinant jų perspektyvas tęstinumo požiūriu”, - tikino jis.
A.Butkevičius taip pat apeliavo į prezidentės sveikinimą naujai išrinktam Seimui, kuriame ji atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuva yra politikos ciklų ir valdžių kaitos centre ir paragino nesiblaškyti.
„Turime nueiti iki galo: gebėti užtikrinti tęstinumą finansų stabilumo, energetikos, kovos su korupcija srityse. Linkiu visiems susitelkimo naujiems ir tęstiniams darbams“, - prezidentę citavo politikas ir pripažino, kad jis yra pasirengęs susitelkti ir kryptingai dirbti, kad žmonių pasitikėjimas ir lūkesčiai būtų pateisinti.
A. Butkevičius įvardijo pagrindinius principus, kuriais vadovausis būsima valdančioji koaliciją, kurią sudaro Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), partija Tvarka ir teisingumas (TT) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Pasak jo, kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau panaudojamos racionaliau: augant ekonomikai bus didinamas finansavimas sritims, užtikrinant gyventojams teikiamų paslaugų apimtis bei kuriant naujas darbo vietas.
Kaip pagrindinį skirtumą nuo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės politikos jis įvardijo dėmesio sutelkimą ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą. Tarp ekonomiškai pagrįstų prioritetų jis taip vardijo apdirbamos pramonės eksportą, pramonės sektoriaus skatinimą per mokestinę politiką, klasterių arba inovacijų grupių kūrimą.
Investicijų skatinimas pritraukiant ir užsienio, ir vietines investicijas, investuotojų konkurencingumo užtikrinimas, modernių ir efektyvių technologijų skatinimas.
Kalbėdamas apie energetinę nepriklausomybę, jis akcentavo tolimesnės Lietuvos energetikos strategijos vystymą ir tinkamiausią alternatyvą taikant kaštų ir naudos analizę. „Stambiems projektams taikytina bendra Baltijos šalių energetikos strategija, siekiant pritraukti ES paramą. Todėl ir toliau remsime bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą, jungčių su Švedija bei Lenkija tiesimą.Dujų sektoriuje Lietuvai būtina išspręsti dujinio kuro tiekimo sistemos diversifikavimo problemas, sumažinti priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Todėl vienas iš prioritetų – suskystintų dujų terminalo statyba“, - sakė kandidatas į premjerus.
Naujienų portalas Balsas.lt savo skaitytojų dėmesiui pateikia visą Algirdo Butkevičiaus kalbą prieš Seimą:
Prieš du šimtus metų Amerikos Prezidentas Abraomas Linkolnas teigė, jog valstybėje valdžia kyla iš žmonių, per žmones ir žmonėms („Of the people, by the people, for the people“). Ir jei Vyriausybė, rūpinasi tik skaičiais, parametrais, rodikliais, tačiau nepakankamai kreipia dėmesį į tai, kaip gyvena ir kuo kvėpuoja šalies gyventojai, mūsų valstybės piliečiai, kaip tie skaičiai atsispindi žmonių gerovėje, tai – prasta valdžia ir nejautri Vyriausybė.
Visai neseniai Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagar, turėdama galvoje krizėje įklimpusią Graikiją, pareiškė, jog reikalingi ne skubūs, o tvirti sprendimai. Sprendimai, orientuoti į ateitį, priimami turint maksimalų sutarimą. Mes, naujoji valdančioji koalicija, taip pat sieksime ne karštligiškų, o tvarių, ilgalaikių sprendimų. Nes per vieną naktį galima tiek supainioti, kad neužteks visos kadencijos viską išpainioti.
Norėčiau pasakyti aiškiai, arba, kaip dabar įprasta sakyti, „pasiųsti žinią“ visoms visuomenės grupėms, pirmiausia, žinoma, darbo žmonėms, verslininkams, investuotojams, taip pat valstybės tarnautojams, visiems mūsų piliečiams – jokių revoliucijų nebus. Bus rimtas atsakingas darbas analizuojant, inventorizuojant vykdomus projektus, vertinant jų perspektyvas tęstinumo požiūriu. Galiu tvirtai pažadėti: vertinsime, ne vadovaudamiesi primityviomis schemomis, pavyzdžiui, „kas pradėta ne mūsų, tas blogai“, o remdamiesi objektyviais profesionalumo, kompetencijos, dalykinio išmanymo kriterijais.
Mes – naujosios valdančiosios koalicijos parneriai: LSDP, Darbo partija, partija Tvarka ir Teisingumas, LLRA – ėjome į rinkimus atskirai, tačiau mūsų rinkiminėse programose yra daug bendrų programinių idėjų bei sąlyčio taškų. Pagal daugumą principinių nuostatų esame kairiojo centro politinės jėgos, todėl veikimo būdus, daugiausiai, ekonominėje finansinėje sferoje, įsivaizduojame panašiai. Po rinkimų kai kurie politologai prabilo esą Socialdemokratų partija yra pasislinkusi į politinio spektro vidurį. Galima ginčytis su tokiais vertinimais, tačiau bent vienu atžvilgiu toks tvirtinimas yra prasmingas – laimėjusi Seimo rinkimus LSDP pagal gebėjimą telkti, konsoliduoti, siūlyti suderintus sprendimus išties yra politinio laiko šerdis. Ir tai, manau, yra garantija, kad naujoji valdančioji koalicija veiks suderintai ir bus stabili.
Gerbiamas pirmininke, kolegos,
sudarydamos koaliciją LSDP, Darbo partija, partija Tvarka ir Teisingumas bei LLRA įsipareigojo vykdyti bendrai suderintas nuostatas, parengti bei įgyvendinti drauge rengiamą Vyriausybės programą. Bendradarbiausime, vadovaudamiesi programinių tikslų ir veiksmų derinimu, tarpusavio pagarba, skaidrumo, lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo principais, ir įgyvendinsime pagrindinius savo tikslus.
Prieš rinkimus buvę valdžioje dešinieji gyrėsi ekonomikos atsigavimu, tačiau net ir šiame Seimui pateiktame 2013 metų biudžeto projekte nematyti papildomų biudžeto įplaukų, nenumatyta didesnių asignavimų toms sritims, kurioms labiausiai reikia lėšų, nepateikta biudžetinių ekonomikos skatinimo priemonių. Todėl pirmasis neatidėliotinas darbas, kuris laukia suformavus ir patvirtinus Vyriausybę – sudarytai darbo grupei atlikti visų ministerijų veiklos auditą ir peržiūrėti 2013 metų biudžetą.
Mes vadovausimės šiais principais:
Biudžeto išlaidų taupymą grįsime konkrečiais prioritetais: kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau panaudojamos racionaliau. Augant ekonomikai pirmiausia didinsime finansavimą sritims, užtikrindami gyventojams teikiamų paslaugų apimtis bei kurdami naujas darbo vietas.
Esminis mūsų naujosios ir valdžios vairą perdavusios Vyriausybės politikos skirtumas tas, kad mes visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą. Investicijų strategija bus sudaroma atsižvelgiant į metų (taip pat tolesnės perspektyvos) ekonominę situaciją, numatant pokyčius, vertinant efektą ir pan., nustatant ekonomiškai pagrįstus, toliau išdėstytus prioritetus:
1. Šiandien statistiniai duomenys liudija apie ekonominės plėtros lėtėjimą. Pagrindinis ekonomikos augimo variklis yra apdirbamosios pramonės eksportas. Siekdami didesnės ekonominės nepriklausomybės bei stabilumo ilgalaikėje perspektyvoje, skatinsime pramonės sektorių per mokestinę politiką (naujų darbo vietų sukūrimui taikysime mokesčių lengvatas), vienu nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetu laikysime klasterių arba inovacijų grupių kūrimą.
2. Pagrindinis ekonomikos augimo stabdys, mūsų nuomone – investicijų trūkumas. Į gamybos priemones investuojama itin mažai. Tai ypač sietina su pablogėjusia situacija užsienio rinkose ir dėl to mažesniais nei prieš metus verslo pasitikėjimo rodikliais. Akivaizdu, kad investicijų lygis yra nepakankamas, siekiant išlaikyti tolesnę eksporto plėtrą. Todėl investicijų skatinimas pritraukiant ir užsienio, ir vietines investicijas (taikant lengvatinį pelno mokesčio tarifą ekonominę naudą sukuriančioms investicijoms), „rudo lauko“ investicijų skatinimas (t.y. apleistų gamyklų infrastruktūros panaudojimas), investuotojų konkurencingumo užtikrinimas yra būtini. Taip pat būtina realiai skatinti modernias bei efektyvias technologijas, o pasiektiems rezultatams įvertinti reikia turėti aiškius kiekybinius ir kokybinius atskaitos taškus.
3. Siekiant energetinės nepriklausomybės, būtina toliau vystyti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą taikant kaštų ir naudos analizę. Stambiems projektams taikytina bendra Baltijos šalių energetikos strategija, siekiant pritraukti ES paramą. Todėl ir toliau remsime bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą, jungčių su Švedija bei Lenkija tiesimą.
4. Dujų sektoriuje Lietuvai būtina išspręsti dujinio kuro tiekimo sistemos diversifikavimo problemas, sumažinti priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Todėl vienas iš prioritetų – suskystintų dujų terminalo statyba.
5. Nors praėjęs šildymo sezonas jau buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011-2012 m. Buvusi valdžia nepadarė jokių sisteminių žingsnių, kad būtų palengvinta ši našta Lietuvos žmonėms. Mes jau nuo kitų metų pavasario pradėsime realius daugiabučių renovacijos darbus, kurie kartu su šilumos ūkio optimizavimu taps nacionalinės energinio efektyvumo didinimo programos dalimi. Kartu su šiuo metu taikomu modeliu įteisinsime ir kitus alternatyvius daugiabučių namų renovacijos modelius valstybei ir savivaldybėms prisiimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų.
6. Nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu laikome už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą, nes tai yra vidinis Lietuvos resursas, kuriuo didinsime apsirūpinimo energetiniais ištekliais įvairovę, stabdysime kapitalo išvežimą iš Lietuvos ir galėsime sukurti ne mažiau 20-ties tūkstančių darbo vietų.
7. Kalbant apie mokesčių politiką laikysimės principo taikyti tik ekonomiškai pagrįstas, ūkio plėtrą skatinančias, konkrečių visuomenės tikslų siekiančias mokesčių lengvatų sistemas: mokesčių mokėtojų pajamoms, kurios investuojamos į naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų diegimą, pridėtinę vertę sukuriančioms investicijoms. Be to, sieksime, kad mūsų mokesčių politika užtikrintų verslui mokestinės aplinkos pastovumą – apie mokesčių bei kitų verslo sąlygų pokyčius verslas bus informuojamas iš anksto, numatant tai atitinkamoje programoje, siekiant planuojamų investicijų sėkmingo įgyvendinimo.
8. Skatinsime smulkų ir vidutinį verslą, siekdami sudaryti palankesnes mokestines sąlygas naujai steigiamoms įmonėms, peržiūrėdami smulkaus ir vidutinio verslo pajamų apmokestinimo tarifus bei sąlygas, numatant jų lengvinimą etapais aiškiai apibrėžtoje perspektyvoje (1 – 5 metams). Mažinsime įmonių įregistravimo kaštus, įstatinio kapitalo dydį ir pan. Viso šio proceso tikslas – sukurti aiškią bei skaidrią mokesčių lengvatų naujoms įmonėms sistemą.
9. Skausmingiausias Lietuvos ekonomikai išeinančios Vyriausybės palikimas – rekordiniai pagal savo mastus nedarbas, emigracija bei šešėlinė ekonomika. Todėl spręsti problemas būtinas sisteminis požiūris – Nacionalinė užimtumo programa su aiškia ekonomikos skatinimo, ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų sukūrimo strategija.
10. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunimo nedarbui. Priemonėms įgyvendinti būtina efektyviai panaudoti Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšas. Jos bus nukreiptos jaunimui įdarbinti ir verslo, gamybos praktikai, mokymui, socialiai atsakingiems darbdaviams remti. Be to, būtina tobulinti studijų finansavimo strategiją – kad profesinio mokymo ir studijų programos atitiktų darbo rinkos poreikius.
11. Ūkyje susidariusias disproporcijas galima išlyginti per lanksčias perkvalifikavimo ir kvalifikacijos ugdymo programas. Reikia glaudžiai bendradarbiauti su verslininkais, dirbant pagal jų „užsakymus“, valstybės sąskaita siekiant sumažinti struktūrinį nedarbą bei užtikrinti būsimas darbo vietas.
12. Dar vienas prioritetas – efektyvus valstybės valdymas. Būtina atstatyti valstybės valdymo institucijų veiksmingumą. Ministerijų skaičius nebus keičiamas, valdymo aparatas nedidės, tačiau funkcijos turi būti efektyviai perskirstomos tarp esamų ministerijų. Siekiant vertinti bei valdyti valstybės (ir savivaldybės) institucijų veiklos efektyvumą, visoms ministerijoms, ateityje ir savivaldybėms, diegsime valdžios institucijų veiklos rezultatų monitoringą per strateginio valdymo rodiklių sistemą. Šiam tikslui kursime viešųjų finansų integracinę duomenų bazę.
Gerbiami kolegos,
Korupciją ir biurokratiją įveiksime informacinių technologijų plėtra, atribodami nesąžiningus valdininkus nuo žmonių problemų sprendimo. Kitas labai svarbus darbas – valstybės turto valdymo centralizavimas, kuris padės efektyviai valdyti turimą turtą ir sutaupyti nemažai valstybės lėšų. Be to, kursime integruotą, skaidrią viešųjų pirkimų sistemą, pagal kurią būtų užtikrintas sistemų integralumas ir proceso nepertraukiamumas nuo pirkimo planavimo ir sutarties sudarymo, mokėjimų ir sutarties užbaigimo. Nes dabartinė valdžia netenkina nei žmonių, nei verslo, nei valstybės interesų. Čia paminėjau tik keletą svarbių dalykų, kitus plačiau aptarsime tuomet kai pristatysime naujos Vyriausybės programą.
Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke,
Ir visos valstybės, ir atskiro žmogaus gerovės pagrindas – pajėgi, lanksčiai persitvarkanti, konkurencinga ekonomika. Tačiau ar gali būti konkurencinga šalis, kurioje didesnė dalis gyventojų yra už skurdo ribos, o kita dalis neturi darbo, kurioje šešėlinė ekonomika viršija 30 proc., kuri neturi energetinių šaltinių savarankiškumo ir kurios skolos našta pasiekė perkopė 50 mlrd. Lt.? Tikrai NE. Mes puikiai suvokiame šią situaciją.
Nuo ko priklausys Lietuvos ekonomikos sėkmė? Nuo atsakingai vykdomos ekonomikos skatinimo programos, didėjančio darbo našumo, tikslingai ir racionaliai panaudojamų Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, darnios ir teisingos mokesčių sistemos, atsakingai ir efektyviai dirbančių valdžios institucijų. Taip, tai svarbūs, tačiau ne vieninteliai veiksniai.
Pats didžiausias išbandymas kitais metais bus pirmininkavimas Europos Tarybai. Tai išbandymas ne tik naujai valdžiai, bet ir dvidešimt metų kurtai ir puoselėtai diplomatinei tarnybai. Pasirengimas pirmininkavimui jau prasidėjo, patvirtinti ir mūsų prioritetai: 1 Energetinis saugumas, 2 Rytų kaimynystė, 3 Baltijos jūros strategija, 4 ES išorinių sienų saugumas. Tai labai svarbūs mums prioritetai, daugiausia liečiančius mūsų santykius su kaimynais. Kaip sakydavo Prezidentas Algirdas Brazauskas, cituoju: „ Tikriausias saugumas – geri santykiai su kaimynais“.
Deja, buvusi valdžia nerodė didelio entuziazmo įgyvendinant šiuos prioritetus. Manau, kad atėjo laikas atsikratyti senųjų dogmų ir baubų, ir vertinti užsienio politiką, pagal naudą Lietuvai. Tikroji vertybinė užsienio politikos orientacija – Lietuvos žmonių interesų gynimas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė viename iš savo Metinių pranešimų yra sakiusi: „Valstybė stipri tiek, kiek žmonės tiki jos teisingumu“.
Žmonėms reikia valstybės vizijos. Mūsų Vyriausybės programa, kurią mes pateiksime ir bus ši vizija - aiški, suprantama vystymosi perspektyva, kuri suteiks pagrindą oriam, pilnaverčiam gyvenimui. Žmonėms reikia valdžios, kuria jie, jausdami teigiamus veiklos rezultatus, tikėtų ir tikrai pasitikėtų. Tik tuomet galime tikėtis įveikti krizę, ir ekonominę, ir dvasinę.
Iš krizių išbristi ir savo valstybę prikelti pajėgūs tik patys žmonės, susitelkę, mobilizavę savo kūrybinę energiją. Valdžia gi turi elgtis išmintingai – ir netrukdyti, ir įkvėpti, ir paskatinti, kiek įmanoma, padėti, ypač socialiai pažeidžiamiems. Būtent tokia valdžia tikima, būtent tokia – pasitikima.
Demokratiškoje valstybėje žmonės negali būti laikomi objektu ar priemone. Valstybės gerovės tikslas ir matas yra kiekvienas konkretus žmogus, jo gerovė. Juk, kaip sakė garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas, gerovę reikėtų vertinti būtent iš namų ūkio perspektyvos. Esu įsitikinęs, kad tik tokia perspektyva leidžia realiai įvertinti bet kokios Vyriausybės darbus.
Gerbiami kolegos,
Vienas žinomas politikas į klausimą, koks dalykas jam palikęs didžiausią įspūdį per rinkimus, atsakė: “Rinkimų kampanijos metu tvirtinome, kad situacija šalyje katastrofiška. Atėję į valdžią labiausiai nustebome pamatę, kad iš tikrųjų buvome teisūs”. Šiuo atveju tikrai nemanau, kad būsiu itin nustebintas. Žinoma, tikėtina, kad pradėjus veikti naujai Vyriausybei paaiškės, kad padėtis labiau komplikuota, nei įsivaizdavome. Tačiau esame tam pasiruošę.
Būdami opozicijoje aktyviai kritikavome buvusiąją valdančiąją daugumą ir teikėme pasiūlymus. Kritikavome ir už tai, kad išsamesne informacija buvo vangiai dalijamasi su opozicija, ji buvo nenoriai pateikiama visuomenei, nepasitikint Lietuvos žmonių išmintimi. Mes taip nesielgsime, mes tikimės, kad ir dabartinė opozicija parems mūsų siūlomus, Lietuvai reikalingus darbus.
Gerbiamas pirmininke, kolegos,
turime stiprią, susitelkusią, darbingą, kūrybišką komandą. Visus tuos ketverius metus mes ne tik kritikavome valdžią, tačiau ir analizavome situaciją, teikėme pasiūlymus. Galiu drąsiai pasakyti – jei būtų įsiklausyta į mūsų kritiką, pastabas, pasiūlymus, Lietuva būtų patyrusi daug mažesnius nuostolius ekonomikoje bei ūkyje.
Ir į rinkimus ėjome ne tuščiomis. Todėl ir grįžtame į valdžią ne tik su realistiška, ūkio atgaivinimą skatinančia rinkimine programa, kuri taps Vyriausybės programos pagrindu, bet su paruoštais įstatymų ar jų pakeitimų projektais, su kompleksinėmis problemų sprendimo programomis, būtinų priemonių planu, finansavimo poreikiais, šaltiniais, realiais galutiniais rezultatais. Atėjo laikas darbams ir tam mes esame pasirengę!
